Opozicijos arsenale – seni ginklai
Ypa­tin­gais nuo­pel­nais ar žy­giais iki šiol ne­pa­si­žy­mė­ju­si Sei­mo opo­zi­ci­ja iki rin­ki­mų var­gu ar iš­trauks nau­jų gink­lų. Dvi opo­zi­ci­nės par­ti­jos, ku­rių vie­nos ly­de­ris pa­si­trau­kė iš par­ei­gų su­lau­kęs įta­ri­mų dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo, yra su­for­ma­vu­sios še­šė­li­nius mi­nis­trų ka­bi­ne­tus, ta­čiau apie jų veik­lą ma­žai ži­no­ma.

Nors kon­ser­va­to­riai ruo­šia­si rink­ti par­ašus, kad Lie­tu­va ne­pirk­tų elek­tros iš As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės (AE), o li­be­ra­lai su rin­ki­mais no­rė­tų ir re­fe­ren­du­mo dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, var­gu ar to­kios idė­jos su­lauks pa­si­se­ki­mo. Po­li­to­lo­gų nuo­mo­ne, ar­tė­jan­tys rin­ki­mai kai­tins po­li­ti­nę at­mos­fe­rą, ta­čiau ko nors ne­ti­kė­to var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis. Opo­zi­ci­jos veik­la tra­di­ciš­kai bus nu­kreip­ta į val­dan­čių­jų kri­ti­ką, ji pi­ką pa­sieks ru­de­niop.

Be­je, ne­pai­sant di­de­lio triukš­mo, opo­zi­ci­jai šios Sei­mo ka­den­ci­jos me­tu ne­pa­vy­ko iš pos­to iš­vers­ti nė vie­no mi­nis­tro – vi­si in­ter­pe­lia­ci­jų ban­dy­mai bu­vo ne­nu­si­se­kę.

Dve­ji rin­ki­mai, du referendumai

Di­džiau­sia opo­zi­ci­nė par­ti­ja, ku­riai pri­klau­so ir opo­zi­ci­jos ly­de­rio pos­tas, pa­skel­bė apie ini­cia­ty­vą – rink­ti par­ašus įsta­ty­mui, kad Lie­tu­va ne­pirk­tų elek­tros iš As­tra­vo AE. Ki­ta par­la­men­ti­nės opo­zi­ci­jos par­ti­ja – Li­be­ra­lų są­jū­dis – jau ku­rį lai­ką agi­tuo­ja per rin­ki­mus reng­ti ir re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės.

Li­kus pen­kiems mė­ne­siams iki par­la­men­to rin­ki­mų, ti­kė­tis ko nors ne­ti­kė­to iš Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) ir Li­be­ra­lų są­jū­džio bū­tų keis­ta. Net ir da­bar, kai, pir­mo­sios pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Lands­ber­gis nu­spren­dė at­si­sa­ky­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio man­da­to, o an­tro­jo vai­rą po skan­da­lo lai­ki­nai pe­rė­mė An­ta­nas Guo­ga. Taip ma­no „Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­ti po­li­to­lo­gai. Kaip sa­ko Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) pro­fe­so­rius Min­dau­gas Jur­ky­nas, opo­zi­ci­jos veik­la gal­būt tra­di­ciš­kai ap­si­ri­bos Vy­riau­sy­bės kri­ti­ka.

„Klau­si­mai apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą, As­tra­vo at­omi­nę elek­tri­nę opo­zi­ci­jos bus iš­nau­do­ja­mi. Gal­būt orą vir­pins ir in­ter­pe­lia­ci­jos klau­si­mai. Ta­čiau šie me­tai nie­kuo ne­sis­kirs nuo anks­tes­nių se­zo­nų prieš rin­ki­mus“, – svars­tė po­li­to­lo­gas. Jo žo­džiais, stip­riau­si po­li­ti­niai gink­lai bus iš­trauk­ti rug­sė­jį, spa­lio pra­džio­je. „Tuo­met kils pa­si­ka­po­ji­mas prieš rin­ki­mus, ir tai de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je yra na­tū­ra­lu“, – pri­dū­rė jis.

Per pa­sta­ruo­sius dve­jus Sei­mo rin­ki­mus bu­vo ren­gia­mi ir re­fe­ren­du­mai. 2008 me­tais – dėl Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės dar­bo pra­tę­si­mo, 2012-ai­siais – dėl nau­jos Vi­sa­gi­no at­omi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos. Ar re­fe­ren­du­mas bus ir šie­met – iki šiol ne­aiš­ku. Li­be­ra­lų są­jū­džio idė­jai dėl re­fe­ren­du­mo dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mu val­dan­tie­ji nė­ra lin­kę pri­tar­ti – prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kar­to­ja, kad jo ne­rei­kia. Ta­čiau dar ne­aiš­ku, ar ar­ti­miau­siu lai­ku ne­pa­si­ro­dys nau­ja ini­cia­ty­va – pa­vyz­džiui, dėl bal­sa­vi­mo in­ter­ne­tu.

Mėg­džio­ja, bet nerimtai

Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to do­cen­to Kęs­tu­čio Gir­niaus ma­ny­mu, iki šiol opo­zi­ci­jos el­ge­sys ro­do, kad var­gu ar ar­ti­miau­siu me­tu ku­ri nors opo­zi­ci­nė par­ti­ja im­sis ypa­tin­gų triu­kų. Kon­ser­va­to­rių ak­tua­li­zuo­ja­mi As­tra­vo AE ir su ja su­si­ję klau­si­mai, anot po­li­to­lo­go, ne­blo­ga ini­cia­ty­va, bet var­gu ar tai su­do­mins daug rin­kė­jų. Ka­da elek­tri­nė pra­dės veik­ti, ne­aiš­ku, o so­cial­de­mo­kra­tams už­tek­tų pri­tar­ti, kad elek­tros iš gal­būt ne­sau­gios elek­tri­nės nie­kas ne­si­ren­gia pirk­ti.

„Bus pri­me­na­mas po­pu­liz­mas, mi­ni­ma­lios al­gos kė­li­mo klau­si­mai. Ne­aiš­ku, ar dar šios ka­den­ci­jos Sei­me bus pri­im­tas va­di­na­ma­sis so­cia­li­nis mo­de­lis, tai­gi klau­si­mai dėl Dar­bo ko­dek­so dar ga­li bū­ti ke­lia­mi“, – svars­tė po­li­to­lo­gas.

VU Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­to do­cen­tė Li­di­ja Ša­ba­je­vai­tė lai­ko­si nuo­mo­nės, kad tra­di­ciš­kai prieš rin­ki­mus bus daug gra­žių opo­zi­ci­jos pa­ža­dų, nes pa­da­ry­ti ko nors reikš­min­go ne­be­li­ko lai­ko. „Ar­ba bus kai­šio­ja­mi pa­ga­liai į ra­tus, pa­vyz­džiui, per par­la­men­ti­nes ko­mi­si­jas, įsta­ty­mų pri­ėmi­mą ar­ba ne­priė­mi­mą. Iš­tęs­tos pro­ce­dū­ros, įvai­riau­si pro­ce­sų vil­ki­ni­mo bū­dai – tai di­džiu­lis ar­se­na­las. O pa­da­ry­ti ką nors rim­ta var­gu ar įma­no­ma per to­kį lai­ką“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gė.

Ga­liau­siai, nors ir TS-LKD, ir Li­be­ra­lų są­jū­dis yra su­for­ma­vę sa­vo še­šė­li­nius mi­nis­trų ka­bi­ne­tus, apie jų pa­da­ry­tus dar­bus pla­čiai nė­ra ži­no­ma. „Pas­kel­bė apie ka­bi­ne­tų su­for­ma­vi­mą, ir vis­kas, jo­kių ki­to­kių ju­de­sių. Kol kas Lie­tu­vo­je nė­ra tra­di­ci­jos veik­ti šia link­me. Nors ban­do­ma sek­ti, mėg­džio­ti už­sie­nį, bet tai ne­rim­tas da­ly­kas – tu­ri bū­ti sa­vas­tis, ne mėg­džio­ji­mas“, – taip opo­zi­ci­jos veiks­mus ver­ti­no po­li­to­lo­gė. L. Ša­ba­je­vai­tės ma­ny­mu, ma­žai ti­kė­ti­na, kad opo­zi­ci­jai vis dėl­to pa­vyks su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės. Juo­lab kad so­cial­de­mo­kra­tai lai­ko­si nuo­mo­nės, jog jo ne­rei­kia.

Ap­sisp­ren­dė grįž­ti į Lie­tu­vą

Per­nai ba­lan­dį TS-LKD pir­mi­nin­ku ta­pęs Gab­rie­lius Lands­ber­gis va­kar pa­skel­bė sa­vo spren­di­mą grįž­ti dirb­ti į Lie­tu­vą. „Šian­dien pra­de­da­me pro­ce­dū­rą, krei­piau­si į Eu­ro­pos Par­la­men­to ge­ne­ra­li­nį se­kre­to­rių raš­tu, pra­šy­da­mas pra­dė­ti nu­trau­ki­mo pro­ce­dū­rą“, – va­kar BNS sa­kė G. Lands­ber­gis. Pa­sak jo, pri­im­ti spren­di­mą pa­ska­ti­no nu­si­vy­li­mo nuo­tai­kos, su­si­ju­sios su ket­vir­ta­die­nio pra­ne­ši­mu, kad Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis įta­ria­mas pa­ėmęs ky­šį. Pra­ei­tą sa­vai­tę G. Lands­ber­gis sa­kė, kad man­da­to at­si­sa­kys „ne vė­liau ne­gu lie­pos mė­ne­sį“, kai par­ti­jo­je bus baig­tas for­muo­ti rin­ki­mų są­ra­šas.

„Tvy­ro nu­si­vy­li­mo nuo­tai­kos, ku­rias tur­būt jau­tė­me vi­si Lie­tu­vo­je, ypač tarp jau­nų žmo­nių, po­li­tiš­kai ap­sisp­ren­du­sių, po­li­tiš­kai są­mo­nin­gų žmo­nių. Ta­čiau mes, vi­si at­sa­kin­gi po­li­ti­kai, ne­ga­li­me to leis­ti. Lie­tu­va tu­ri at­vers­ti nau­ją pus­la­pį va­ka­rie­tiš­kos, skaid­rios po­li­ti­kos. Ir aš bū­tent no­riu pa­dė­ti grą­žin­ti tą pa­si­ti­kė­ji­mą, kiek man jė­gos leis“, – penk­ta­die­nį kal­bė­jo G. Lands­ber­gis. Jis tei­gė, kad nuo šiol at­si­dės tik Lie­tu­vos rei­ka­lams.

„Tai, kad jis grįš ir dirbs Lie­tu­vo­je, yra la­bai svar­bu pa­čiai par­ti­jai, bet ne rin­kė­jams. Vie­niems rin­kė­jams par­ti­jos ly­de­ris, su­si­tel­kian­tis į rin­ki­mus, gal­būt im­po­nuos, ta­čiau ki­tiems tai ga­li vi­sai ne­rū­pė­ti. Vis dėl­to kiek­vie­nos par­ti­jos na­riams yra svar­bus ly­de­ris ir jo veik­la“, – ko­men­ta­vo L. Ša­ba­je­vai­tė.

Po­sė­džių sa­lė­je neužsibūna

VDU pro­fe­so­rius Lau­ras Bie­li­nis opo­zi­ci­jos dar­bot­var­kė­je ne­įž­vel­gia nie­ko nau­jo. „Kol kas vis­kas la­bai tri­via­lu, ir ne­ga­li­me kal­bė­ti, kad eg­zis­tuo­ja ko­kie nors ypa­tin­gi su­ma­ny­mai. Aiš­ku, kad vi­sos po­li­ti­nės jė­gos, ku­rios ga­li pa­si­nau­do­ti va­di­na­mai­siais par­la­men­ti­niais ins­tru­men­tais, pa­vyz­džiui, ko­mi­si­jo­mis, jais ir pa­si­nau­dos. Gal­būt kai ku­rie steng­sis, kad tai bū­tų la­biau ko­rek­tiš­ka, ta­čiau ti­krai nė­ra nė vie­no po­li­ti­ko, ku­ris tuo ne­si­nau­do­ja“, – samp­ro­ta­vo jis.

Be­je, kaip jau ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, ir pa­tys opo­zi­ci­jos ly­de­riai par­la­men­to po­sė­džių sa­lė­je il­gai ne­už­si­bū­na. Štai kon­ser­va­to­riai And­rius Ku­bi­lius ir Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė, kaip ro­do in­ter­ne­to svetainės lrs.lt duo­me­nys, šios ka­den­ci­jos par­la­men­te da­ly­va­vo apie 43 proc. vi­sų bal­sa­vi­mų (A. Ku­bi­lius – 1992, R. Juk­ne­vi­čie­nė – 2006 iš 4663). Ati­tin­ka­mai at­sis­ta­ty­di­nęs Li­be­ra­lų są­jū­džio va­do­vas Eli­gi­jus Ma­siu­lis – 40 proc., o vie­nas iš Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius – 39 proc. bal­sa­vi­mų.