Opozicija dėl referendumo kreipiasi į Konstitucinį Teismą
Opo­zi­ci­nės frak­ci­jos su­rin­ko par­ašus kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT), kad jis įver­tin­tų nau­ją­jį Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mą bei val­dan­čių­jų pa­skelb­tą re­fe­ren­du­mą dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mo. 

„Kreipiamės į Konstitucinį Teismą, nes pats teismas atkreipė dėmesį, kad Referendumo įstatymas, keistas praėjusių metų gruodžio mėnesį, gali neatitikti Konstitucijos normų“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

„Referendumo įstatymas turi būti keičiamas kaip konstitucinis įstatymas, ir reikia šitą faktą giliau panagrinėti ir atsakyti, ar žmonės kviečiami balsuoti į Konstituciją atitinkantį referendumą. Mano supratimu, neatitinkantį, bet palauksime KT išvados“, – argumentavo konservatorių vadovas.

Kreipimąsi į KT pasirašė opozicinių konservatorių, liberalų, socialdemokratų ir keli Seimo narių Mišrios grupės atstovai. Jau surinkti 29 kreipimuisi į KT reikalingi Seimo narių parašai, jie renkami toliau.

Konservatorių inicijuotame kreipimesi keliamas klausimas, ar nuo sausio įsigaliojęs naujos redakcijos Referendumo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, taip pat – juo remiantis paskelbtas referendumas dėl mažesnio Seimo narių skaičiaus.

Opozicija prašo KT paankstinti bylos nagrinėjimą, nes „galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama“.

Seimas paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną praėjusią savaitę paskelbė referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.

„Valstiečiai“ sako, kad taip vykdo savo pažadus, nes tai buvo numatyta jų programoje. Opozicija iniciatyvą vadina populistine.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl paties Referendumo įstatymo opozicijos atstovai argumentuoja tuo, kad praėjusių metų pabaigoje naujos redakcijos įstatymas priimtas kaip paprastas, o ne konstitucinis įstatymas.

„Darytina prielaida, kad Seimas, 2018 metų gruodžio 20 dieną priimdamas naujos redakcijos Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias“, – teigiama kreipimesi.

Anot kreipimosi, dėl to Referendumo įstatymas „negali sukelti jokių teisinių padarinių“ ir kyla abejonių dėl Seimo sprendimo skelbti referendumą, kuriuo Seimo narių skaičius būtų mažinamas nuo 141 iki 121.

Abejones dėl naujos redakcijos Referendumo įstatymo išsakė KT, praėjusią savaitę skelbdamas sprendimą dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu.

KT užsiminė, kad Seimas referendumų organizavimo tvarką galėjo pakeisti nesilaikydamas numatytų procedūrų, tačiau teigė kol kas negalįs pasisakyti dėl naujojo įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimas yra įsipareigojęs priimti konstitucinį Referendumo įstatymą – aukštesnės galios teisės aktą, kuris priimamas ir keičiamas didesne balsų dauguma nei paprastas įstatymas.

„Pažymėtina, kad nauja Referendumo įstatymo redakcija (...) nebuvo priimta kaip konstitucinis įstatymas“, – sakė D. Žalimas, skelbdamas Konstitucinio Teismo nutarimą.

Tačiau D. Žalimas pridūrė, kad įstatymo atitikimas Konstitucijai pagal priėmimo tvarką kol kas „nebuvo tyrimo dalykas“.

Šį išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė, kai skelbdamas sprendimą dvigubos pilietybės išplėtimo referendumo klausimu konstatavo, kad referendumai negali vykti kelias dienas.

Seimas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 paskelbė paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną praėjusią savaitę. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.