Okupacijos žala: reikia naujos metodikos
Lie­tu­va kol kas ne­sku­ba sek­ti Lat­vi­jos pa­vyz­džiu ir in­ven­to­ri­zuo­ti so­vie­ti­nio KGB gy­ven­to­jams pa­da­ry­tus mo­ra­li­nius bei ma­te­ria­li­nius nuo­sto­lius. Ta­čiau puo­se­lė­ji­ma min­tis pers­kai­čiuo­ti prieš 15 me­tų įver­tin­tą so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos Lie­tu­vai pa­da­ry­tą ža­lą.

Ži­nia, kad Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė su­da­rė dar­bo gru­pę, tu­rė­sian­čią par­eng­ti at­as­kai­tą apie ža­lą, ku­rią ša­lies žmo­nėms pa­da­rė KGB veik­la, su­kė­lė su­si­do­mė­ji­mą ir Lie­tu­vo­je. Spe­cia­lis­tai su­tin­ka, jog toks ty­ri­mas bū­tų nau­din­gas ir Lie­tu­vo­je. Kar­tu pa­brė­žia­ma, kad KGB veik­los pa­da­ry­ti nuo­sto­liai glau­džiai su­si­ję su so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos ža­los įver­ti­ni­mu. Kaip ži­no­ma, to­kie skai­čia­vi­mai Lie­tu­vo­je bu­vo at­lik­ti dar 2000-ai­siais, ta­čiau ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mai iš mir­ties taš­ko ne­pa­ju­dė­jo iki šiol.

Lat­vi­ja dek­la­ruo­ja at­ver­sian­ti KGB ar­chy­vus tik po tre­jų me­tų – 2018-ųjų ge­gu­žės 31 die­ną. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je jie prie­ina­mi jau aš­tuo­ne­rius me­tus. Be to, nuo 2011-ųjų vei­kia spe­cia­lus Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) tink­la­la­pis, ku­ria­me pa­tei­kia­mi su KGB su­si­ję do­ku­men­tai.

Dė­me­sys me­to­di­kai

LGGRTC va­do­vės Te­re­sės Bi­ru­tės Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, Lie­tu­va tu­ri tam ti­kros me­džia­gos, ku­ri leis­tų įver­tin­ti KGB pa­da­ry­tą ža­lą ša­lies gy­ven­to­jams. “Tik la­bai svar­bu, ko­kiais kri­te­ri­jais va­do­vau­jan­tis rei­kė­tų ją skai­čiuo­ti. No­rė­čiau pa­lauk­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, ko­kiu ke­liu žengs Lat­vi­jos ko­le­gos”, - LŽ sa­kė LGGRTC va­do­vė. Ji pri­mi­nė, kad lie­tu­viai pir­mi su­skai­čia­vo so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos nuo­sto­lius. Šia pa­tir­ti­mi ne kar­tą do­mė­jo­si ir lat­viai.

Ta­čiau kai­my­nai, pa­sak LGGRTC va­do­vės, pa­si­rin­ko ki­to­kį - ra­cio­na­les­nį - ža­los skai­čia­vi­mo bū­dą. “Mū­sų pa­tir­ta oku­pa­ci­nė ža­la bu­vo įver­tin­ta prieš 15 me­tų, 2000-ai­siais. Nors pa­tys fak­tai, ži­no­ma, ne­si­keis­tų, tuos nuo­sto­lius ver­tė­tų pers­kai­čiuo­ti pa­gal ki­to­kią me­to­di­ką”, - kal­bė­jo T. B. Bu­raus­kai­tė. Ji taip pat ma­no, kad pa­tiks­lin­tą me­džia­gą bū­tų nau­din­ga iš­leis­ti at­ski­ru lei­di­niu, gal net vie­nu me­tu su lat­viais. Anot jos, es­tai jau yra iš­lei­dę “Bal­tą­ją kny­gą”, ku­rio­je su­skai­čiuo­ti so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos nuo­sto­liai. T. B. Bu­raus­kai­tė už­si­mi­nė, kad Lat­vi­jos KGB ar­chy­vai nė­ra jau to­kie už­da­ri, nors jų po­bū­dis šiek tiek ki­toks nei mū­sų. Te­nykš­čiai do­ku­men­tai la­biau su­si­ję su for­ma­lio­mis KGB di­rek­ty­vo­mis, šios or­ga­ni­za­ci­jos veik­los me­cha­niz­mu. “At­gi­mi­mo me­tais mes bu­vo­me šios sri­ties pio­nie­riai, da­bar te­gul pa­vyz­dį ro­do lat­viai”, - pa­šmaikš­ta­vo ji.

Ver­ti­na padarinius

Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Ur­mo­nas abe­jo­ja KGB ža­los skai­čia­vi­mo tiks­lin­gu­mu. “Kaip so­cia­li­nių moks­lų at­sto­vas vi­sa­da pir­miau­sia gal­vo­ju apie to­kio skai­čia­vi­mo pa­da­ri­nius. Ar kils nau­ja vi­suo­me­nės su­prie­ši­ni­mo ban­ga, ar pa­si­pik­ti­ni­mas Ru­si­ja? Ko­kios nors nau­jos in­for­ma­ci­jos ty­ri­mas ti­krai ne­duos, tik su­kels emo­ci­jų. Man at­ro­do, žmo­nės jau per­krau­ti to­kio po­bū­džio in­for­ma­ci­jos. To­dėl kaip moks­li­nin­kas sa­kau – tai nie­ko ge­ro ne­duos”, - LŽ tvir­ti­no A. Ur­mo­nas. Pa­sak jo, “kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą pir­miau­sia rei­kė­tų nau­do­ti at­ei­ties dar­bams, o ne po sąš­la­vy­ną knai­sio­tis”.

A. Ur­mo­nas spė­jo, kad lat­viai im­da­mie­si mi­nė­to dar­bo grei­čiau­siai tu­ri “vi­di­nių su­me­ti­mų, ne­tu­rin­čių nie­ko bend­ra su pra­ei­ti­mi, la­biau pro­jek­tuo­tų į da­bar­tį”. “Ži­no­ma, is­to­ri­ją, kad ne­kar­to­tu­me pra­ei­ties klai­dų, rei­kia ži­no­ti”, - pri­dū­rė A. Ur­mo­nas. Jo žo­džiais, Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­ja jau ne pir­mus me­tus vei­kia “bu­dė­ji­mo re­ži­mu”, nes nau­jos ty­ri­mo me­džia­gos be­veik ne­li­kę. “Po­li­ti­kams siū­lė­me pa­dė­ti lius­tra­ci­jos taš­ką, ta­čiau jie ma­no, kad dar rei­kia pa­bu­dė­ti, pa­ser­gė­ti. Tai ir da­ro­me, juo­lab jog ko­mi­si­jos iš­lai­ky­mas nie­ko ne­kai­nuo­ja”, - sa­kė A. Ur­mo­nas.

Lat­viai skai­čia­vo tiks­liau

Sei­mo na­rio is­to­ri­ko Ar­vy­do Anu­šaus­ko nuo­mo­ne, ver­tin­da­mi so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos ža­lą lat­viai pa­si­rin­ko tiks­les­nę skai­čia­vi­mo me­to­di­ką. “Bū­tų pra­smin­ga, jei mū­sų spe­cia­lis­tai iš nau­jo ir ne taip abs­trak­čiai vis­ką įver­tin­tų iš nau­jo. Kar­tu bū­tų ga­li­ma in­ven­to­ri­zuo­ti ir vi­sus KGB pa­lik­tus “ga­lus”, - LŽ tei­gė par­la­men­ta­ras. Ta­čiau jis abe­jo­jo, ar pas mus kas nors im­sis šio dar­bo. “Po 1996 me­tų Lie­tu­vo­je nie­ko pa­na­šaus šio­je sri­ty­je ne­bu­vo da­ro­ma. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, jog da­bar si­tua­ci­ja keis­tų­si”, - kal­bė­jo A. Anu­šaus­kas. Jis taip pat su­ti­ko, kad so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos nuo­sto­lius ga­li­ma sie­ti su KGB veik­los ža­la. Pa­klaus­tas, ar po­li­ti­kai ke­ti­na skelb­ti lius­tra­ci­jos pa­bai­gą, A. Anu­šaus­kas pa­tvir­ti­no, kad pa­gal eg­zis­tuo­jan­čius ar­chy­vus šis pro­ce­sas iš tie­sų yra baig­tas. Ta­čiau įsta­ty­mas, pa­sak Sei­mo na­rio, “jo­kio fi­na­li­nio pa­skel­bi­mo ne­nu­ma­to”.

Dirbs tre­jus metus

Kaip skel­bia Lat­vi­jos ži­niask­lai­da, ša­lies vy­riau­sy­bės su­da­ry­ta dar­bo gru­pė per tre­jus me­tus ke­ti­na par­eng­ti at­as­kai­tą, ku­rio­je bus įver­tin­ta KGB veik­los gy­ven­to­jams pa­da­ry­ta mo­ra­li­nė ir ma­te­ria­li­nė ža­la. Lat­vi­jos pre­zi­den­to Rai­mon­do Vė­jo­nio at­sto­vas pra­ne­šė, kad at­as­kai­tą ti­ki­ma­si pri­sta­ty­ti 2018 me­tų ge­gu­žės 31-ąją. Šią die­ną vi­suo­me­nei bus at­ver­ti ir KGB ar­chy­vai.

Lie­tu­vos Sei­mas 2000-ųjų pa­va­sa­rį pri­ėmė įsta­ty­mą, įpa­rei­go­ju­sį Vy­riau­sy­bę de­rė­tis su Mask­va dėl 1940-1990 me­tais tru­ku­sios SSRS oku­pa­ci­jos pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo. 1995 me­tais su­da­ry­ta ko­mi­si­ja ją įver­ti­no 80 mlrd. li­tų (20 mlrd. do­le­rių). Už tai, kad bū­tų rei­ka­lau­ja­ma šios re­pa­ra­ci­jos, 1992 me­tais vy­ku­sia­me re­fe­ren­du­me pa­si­sa­kė 90 proc. Lie­tu­vos pi­lie­čių. Ta­čiau ža­los at­ly­gi­ni­mo prob­le­ma iki šiol ne­išsp­ręs­ta, nes Ru­si­ja į de­ry­bas ne­si­lei­džia ir sko­los ne­pri­pa­žįs­ta.