Nutraukė už genocidą nuteisto V. Vasiliausko bylą
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (LAT), iš­nag­ri­nė­jęs Lie­tu­vos is­to­ri­jai jau­trią pa­va­sa­rį at­nau­jin­tą bau­džia­mą­ją Vy­tau­to Va­si­liaus­ko, nu­teis­to už par­ti­za­nų ge­no­ci­dą, by­lą, pa­nai­ki­no teis­mų pri­im­tas nu­tar­tis ir by­lą nu­trau­kė dėl kal­ti­na­mų­jų (Vy­tau­to Va­si­liaus­ko ir Mar­ti­nos Žu­kai­tie­nės) mir­ties.

Ple­na­ri­nė se­si­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ja, kons­ta­ta­vo, kad to­kie teis­mų spren­di­mai ne­ga­li bū­ti pa­lik­ti ga­lio­ti, nes ne­ati­tin­ka įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų. Teis­mo nuo­mo­ne, nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai, tę­siant pro­ce­są nag­ri­nė­ja­mo­jo­je by­lo­je, ga­lė­tų bū­ti iš­tai­sy­ti tik ati­tin­ka­mai pa­kei­tus V. Va­si­liaus­kui kal­ti­ni­mą, ta­čiau Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mos ne­nu­ma­to jo­kios ga­li­my­bės mo­di­fi­kuo­ti ar keis­ti kal­ti­ni­mų mi­ru­siam as­me­niui.

Ple­na­ri­nė se­si­ja, su­si­de­dan­ti iš pen­kio­li­kos Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų, dar kar­tą at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad Lie­tu­vos par­ti­za­nai bu­vo reikš­min­ga lie­tu­vių tau­tos, kaip na­cio­na­li­nės, et­ni­nės gru­pės, da­lis ir kad so­vie­ti­nio oku­pa­ci­nio re­ži­mo rep­re­si­nių struk­tū­rų veik­la, nu­kreip­ta prieš Lie­tu­vos par­ti­za­nus, ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta ge­no­ci­du, ati­tin­kan­čiu Jung­ti­nių Tau­tų 1948 m. kon­ven­ci­jo­je nu­ro­dy­tą šios nu­si­kal­ti­mo apib­rė­ži­mą. Bū­tent to­kia nuo­sta­ta jau bu­vo iš­sa­ky­ta už ge­no­ci­dą nu­teis­to Sta­nis­la­vo Drė­lin­go by­lo­je.

Ta­čiau Vy­tau­to Va­si­liaus­ko by­los kal­ti­ni­mas ir vi­sų teis­mų spren­di­mai pri­im­ti va­do­vau­jan­tis nuo­sta­ta, kad Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je įtvir­tin­ta ir po­li­ti­nių, ir so­cia­li­nių gru­pių po­žy­miais pa­pil­dy­ta ge­no­ci­do nor­ma vi­sa apim­ti­mi tu­ri grįž­ta­mą­ją ga­lią ir ga­li bū­ti tai­ko­ma be iš­im­čių įvy­kiams by­lai ak­tua­liu lai­ko­tar­piu, t. y. 1953 m.

Tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, įtvir­ti­nu­sį ga­li­my­bę reikš­ti to­kį kal­ti­ni­mą, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2014 me­tais pri­pa­ži­no prieš­ta­rau­jan­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jai. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo Di­džio­ji ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad 1953 m. po­li­ti­nės gru­pės ne­bu­vo įtrauk­tos į ge­no­ci­do apib­rė­ži­mą pa­gal tarp­tau­ti­nę tei­sę, to­dėl pro­ku­ro­rai ne­tu­rė­jo tei­sės re­tros­pek­ty­viai kal­tin­ti, o vi­daus teis­mai re­tros­pek­ty­viai nu­teis­ti V. Va­si­liaus­ko už Lie­tu­vos par­ti­za­nų, kaip po­li­ti­nės gru­pės na­rių, ge­no­ci­dą.

„At­siž­vel­giant į iš­dės­ty­tus ar­gu­men­tus, teis­mų pri­im­ti spren­di­mai V. Va­si­liaus­ko by­lo­je pa­nai­kin­ti, o pro­ce­sas nu­trauk­tas BPK 3 straips­nio 1 da­lies 7 punk­to pa­grin­du – mi­rus kal­ti­na­ma­jam“, – taip ket­vir­ta­die­nį kons­ta­ta­vo LAT.

V. Va­si­liaus­kas nu­teis­tas už tai, kad tar­nau­da­mas so­vie­tų oku­pa­ci­nės struk­tū­ros – Lie­tu­vos TSR vals­ty­bės sau­gu­mo mi­nis­te­ri­jos (MGB) Kau­no sri­ties Ša­kių ra­jo­no sky­riaus – ope­ra­ty­vi­niu įga­lio­ti­niu ir ži­no­da­mas pa­grin­di­nį šios mi­nis­te­ri­jos tiks­lą – fi­ziš­ką Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lies, pri­klau­siu­sios at­ski­rai po­li­ti­nei gru­pei, t. y. Lie­tu­vos par­ti­za­nams, su­nai­ki­ni­mą, 1953 m. sau­sio 2 d. veik­da­mas iš anks­to, su­si­ta­ręs su MGB Kau­no sri­ties Ša­kių ra­jo­no sky­riaus va­dais ir ka­riais, pa­de­dant Mar­ti­nai Žu­kai­tie­nei, ku­ri su­tei­kė duo­me­nis apie Lie­tu­vos par­ti­za­nus, as­me­niš­kai nu­ro­dė ke­lią iki jų bu­vi­mo vie­tos ir už tai ga­vo 2000 rub­lių, nu­vy­ko prie Ša­kių ra­jo­ne Žal­gi­rio miš­ke esan­čio bun­ke­rio, jį ap­su­po ir už­puo­lė. Šio už­puo­li­mo me­tu Lie­tu­vos par­ti­za­nai Jo­nas Aš­traus­kas ir An­ta­nas Aš­traus­kas bu­vo nu­šau­ti, t. y. fi­ziš­kai su­nai­kin­ti kaip at­ski­rai po­li­ti­nei gru­pei pri­klau­sę pa­sip­rie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­nei val­džiai da­ly­viai.

Ši LAT nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma.