Nusipelnę žmonės dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo turės kreiptis į prezidentę
 Sei­mui pri­ėmus įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­si­pel­nę žmo­nės dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės jiems grą­ži­ni­mo tu­rės kreip­tis į pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę.

„Y­pa­tin­gų nuo­pel­nų Lie­tu­vos vals­ty­bei tu­rin­tis as­muo, ku­ris tu­rė­jo pi­lie­ty­bę ir po to jos ne­te­ko, dėl pi­lie­ty­bės grą­ži­ni­mo tu­rės kreip­tis pats pa­teik­da­mas pra­šy­mą. As­me­niui, ne­te­ku­siam pi­lie­ty­bės, ji ga­li bū­ti grą­žin­ta tik vie­ną kar­tą. Sa­vo pra­šy­mą dėl (...) pi­lie­ty­bės grą­ži­ni­mo jis tu­rės pa­teik­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui per Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­ją“, – BNS in­for­ma­vo pre­zi­den­tės spau­dos tar­ny­ba.

Pra­šy­mą dėl pi­lie­ty­bės grą­ži­ni­mo pir­miau­siai nag­ri­nės Pi­lie­ty­bės rei­ka­lų ko­mi­si­ja ir teiks Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui re­ko­men­da­ci­ją dėl to­kio pra­šy­mo ten­ki­ni­mo ar­ba ne­ten­ki­ni­mo.

„Ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl pi­lie­ty­bės grą­ži­ni­mo pri­ims ša­lies va­do­vė“, – ra­šo­ma spau­dos tar­ny­bos at­sa­ky­me.

Apie spren­di­mą ne­grą­žin­ti pi­lie­ty­bės as­me­niui bus pra­neš­ta raš­tu, nu­ro­dant at­si­sa­ky­mo grą­žin­ti mo­ty­vus. Jei­gu pri­ėmus spren­di­mą bus nu­spręs­ta as­me­niui pi­lie­ty­bę grą­žin­ti – ji bus grą­žin­ta iš­lei­džiant de­kre­tą, ku­rį tu­rės kon­tra­sig­nuo­ti ir vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras. Lie­tu­vos pi­lie­čio tei­ses ir par­ei­gas as­muo įgaus tik po prie­sai­kos.

Lie­pą įsi­ga­lios per­nai me­tų pa­bai­go­je Sei­mo pri­im­tos Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­tai­sos, pa­gal ku­rias ypa­tin­gų nuo­pel­nų ša­liai tu­rin­tys Lie­tu­vos pi­lie­čiai, įgi­ję ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę, ga­lės iš­sau­go­ti ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Taip pat nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė ne­te­ku­siam Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės, bet ypa­tin­gai ša­liai nu­si­pel­niu­siam žmo­gui ją su­sig­rą­žin­ti, ne­at­si­sa­kant tu­ri­mos ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bės.

Ypa­tin­gais nuo­pel­nais Lie­tu­vos vals­ty­bei lai­ko­ma Lie­tu­vos pi­lie­čio veik­la, ku­ria as­muo ypač reikš­min­gai pri­si­de­da prie Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo stip­ri­ni­mo, ga­lios ir jos au­to­ri­te­to tarp­tau­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je di­di­ni­mo.

Mi­nė­tas pa­tai­sas pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė re­gis­tra­vo per­nai lap­kri­tį ži­niask­lai­dai pra­ne­šus, kad Jung­ti­nių Vals­ti­jų pi­lie­čiu ta­pęs bu­vęs gar­sus krep­ši­nin­kas Žyd­rū­nas Il­gaus­kas ne­ten­ka Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės.

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad iš­sky­rus įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus at­skir­tus at­ve­jus, nie­kas ne­ga­li bū­ti kar­tu Lie­tu­vos ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis.

Iki šiol pa­gal Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė bu­vo lei­džia­ma tiems, ku­rie iš Lie­tu­vos pa­si­trau­kė oku­pa­ci­jos me­tu iki ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 1990-ai­siais, taip pat tiems, ku­rie pi­lie­ty­bę įgi­jo au­to­ma­tiš­kai – gim­da­mi ar­ba per san­tuo­ką.

Dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė ne­lei­džia­ma tiems, ku­rie iš­vy­ko iš Lie­tu­vos po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo.