Nusikalsta ir turtingų tėvų vaikai
Nors ne­pil­na­me­čių nu­si­kals­ta­mu­mas Lie­tu­vo­je ma­žė­ja, dau­gė­ja at­ve­jų, kai jau­ni­mas nu­si­kals­ta in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je. Pa­sak eks­per­tų, jau­ni­mo nu­si­kals­ta­mu­mo ma­ži­ni­mui su­kur­tos ne­pil­na­me­čių jus­ti­ci­jos prog­ra­mos yra ne­veiks­min­gos ir ne­sėk­min­gai įgy­ven­di­na­mos.

Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­tas vyk­dė tarp­tau­ti­nį moks­li­nių ty­ri­mų pro­jek­tą „Jau­ni­mo de­link­ven­ci­nis el­ge­sys ir vik­ti­mi­za­ci­ja“, ku­rio me­tu bu­vo sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti vy­rau­jan­čias ne­pil­na­me­čių nu­si­kals­ta­mu­mo ten­den­ci­jas Lie­tu­vo­je.

Ty­ri­mo pa­grin­du pa­si­rink­ti ne sta­tis­ti­niai po­li­ci­jos duo­me­nys, bet tai­ko­ma pra­ne­ši­mo apie sa­ve (angl. - self-re­port) me­to­di­ka, t.y. pa­čių ne­pil­na­me­čių bu­vo klau­sia­ma, ar jie da­rė tam ti­kras nu­si­kals­ta­mas vei­kas ir kiek kar­tų per tam ti­krą lai­ko­tar­pį. Toks me­to­das, anot moks­li­nin­kų, pa­si­rink­tas to­dėl, kad daž­nai ne­pil­na­me­čiai nu­ty­li apie įvyk­dy­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas, apie jas nė­ra pra­ne­ša­ma ir po­li­ci­ja su­ži­no ti­krai ne apie vi­sus nu­si­kal­ti­mus.

Dau­gė­ja in­ter­ne­ti­nių nusikaltimų

Ty­ri­mo me­tu at­lik­ta moks­lei­vių apk­lau­sa par­odė, kad 12–15 me­tų moks­lei­vių nu­si­kals­ta­mo el­ge­sio pa­pli­ti­mo ro­dik­liai ma­žė­ja, pa­žei­dė­jų am­žius ne­jau­nė­ja, o ne­pil­na­me­čių da­ro­mi nu­si­kal­ti­mai nė­ra lin­kę su­nkė­ti. Taip pat pa­aiš­kė­jo, kad ma­žė­ja smur­ti­nio el­ge­sio, ta­čiau dau­gė­ja eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų, ypač in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je. Jo­je jau­ni­mas daž­niau­siai ne­tei­sė­tai siun­čia­si fil­mus ir mu­zi­ką.

Pa­sak Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­to Kri­mi­no­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus moks­lo dar­buo­to­jo Gin­tau­to Sa­ka­laus­ko, in­ter­ne­ti­nių nu­si­kal­ti­mų au­gi­mas yra pa­pras­tai pa­aiš­ki­na­mas ir sa­vai­me su­pran­ta­mas reiš­ki­nys. „Prieš dvi­de­šimt me­tų ne­bu­vo mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų va­gys­čių, ne to­dėl, kad nie­kas ne­no­rė­jo jų vog­ti, o dėl to, kad jų tie­siog ne­bu­vo. Da­bar jau­ni­mas daug lai­ko pra­lei­džia in­ter­ne­te, tai svar­bi jau­ni­mo gy­ve­ni­mo da­lis, to­dėl to nu­si­kals­ta­mo el­ge­sio to­je erd­vė­je yra dau­giau. Bet tai ne­reiš­kia, kad ne­pil­na­me­čiai ne­da­ro nu­si­kal­ti­mų ne vir­tua­lio­je erd­vė­je“ , - sa­ko G. Sa­ka­laus­kas.

Dr. Gintautas Sakalauskas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Nors vi­suo­me­nė­je vy­rau­ja po­žiū­ris, kad la­biau nu­si­kals­ti yra lin­kę so­cia­liai pa­žei­džia­mi jau­nuo­liai, ta­čiau, pa­sak pa­šne­ko­vo, to­kios ten­den­ci­jos nė­ra. Tai yra uni­ver­sa­lus el­ge­sys, bū­din­gas dau­gu­mai jau­nų žmo­nių. Tiek so­cia­liai pa­žei­džia­mi, tiek ir ge­rų ar tur­tin­gų šei­mų vai­kai įvyk­do nu­si­kals­ta­mas veik­las. „Prob­le­ma ta, kad jau­nuo­liai, esan­tys ne­pa­lan­kio­je so­cia­li­nė­je pa­dė­ty­je, daž­niau pa­ste­bi­mi. Kai kas nors nu­tin­ka, jie tu­ri ma­žiau už­ta­rė­jų ir ga­li­my­bių. Bui­tiš­kai kal­bant, ge­rų vai­kų tė­vai iš­kart puo­la tvar­ky­ti rei­ka­lus, at­ly­gi­na ža­lą, sam­do ge­rus ad­vo­ka­tus ar­ba vai­kai tie­siog bau­džia­mi švel­niau, nes jie yra „ge­ri vai­kai“. Tuo tar­pu so­cia­liai at­skir­ti jau­nuo­liai, to­kio at­sto­va­vi­mo, už­ta­ri­mo ne­gau­na, nes daž­nai bū­na stig­ma­ti­zuo­ja­mi. So­cia­li­nės pa­gal­bos yra la­bai ma­žai, nė­ra pa­kan­ka­mai tin­ka­mų prie­mo­nių, o tos, ku­rios yra, nė­ra pa­kan­ka­mai re­mia­mos, pvz., so­cia­li­nis dar­bas gat­vė­se su jau­ni­mu. Jei­gu jau­nas žmo­gus tu­ri el­ge­sio prob­le­mų, daž­niau­siai to­kiu at­ve­ju tur­tin­gi tė­vai sa­vo vai­kus siun­čia į sto­vyk­las, ve­da pas psi­cho­lo­gus, ga­li pa­siū­ly­ti už­siė­mi­mų. O so­cia­liai silp­nes­nių šei­mų vai­kai to­kių ga­li­my­bių daž­niau­siai ne­tu­ri“, - tei­gia G. Sa­ka­laus­kas.

Eks­per­tai kri­tiš­ki

Taip pat į pro­jek­tą bu­vo įtrauk­tas ir Lie­tu­vos ne­pil­na­me­čių jus­ti­ci­jos po­li­ti­ką for­muo­jan­čių ir vyk­dan­čių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jų nuo­mo­nės ty­ri­mas, sie­kiant iš­siaiš­kin­ti ne­pil­na­me­čių jus­ti­ci­jos po­li­ti­kos prob­le­ma­ti­ką ir jos ver­ti­ni­mą. Ty­ri­mo me­tu bu­vo at­lik­ti 29 gi­lu­mi­niai in­ter­viu – apk­laus­ta 19 pra­kti­kų (tei­sė­jų, pro­ku­ro­rų, po­li­ci­nin­kų ir pan.) ir 10 eks­per­tų, dir­ban­čių švie­ti­mo ir moks­lo, vi­daus rei­ka­lų, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­se, ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te, įvai­riuo­se uni­ver­si­te­tuo­se.

At­lik­tų in­ter­viu re­zul­ta­tai par­odė kri­tiš­ką tiek eks­per­tų, tiek pra­kti­kų po­žiū­rį į ne­pil­na­me­čių jus­ti­ci­jos prog­ra­mas. Pra­kti­kai daž­nai ne­si­jau­čia įtrauk­ti į tų prog­ra­mų kū­ri­mą ir vyk­dy­mą. Pa­sak apk­laus­tų eks­per­tų, da­bar­ti­nė ne­pil­na­me­čių jus­ti­ci­jos prog­ra­ma yra nu­blan­ku­si ir ne­tu­rin­ti po­li­ti­nio pa­lai­ky­mo, ku­ris bu­vo daug di­des­nis ją ku­riant prieš 15 me­tų. Taip pat apk­laus­tie­ji įvar­di­no, kad daž­nai prog­ra­ma yra la­bai for­ma­li ir siū­lo prie­mo­nes, ku­rios ne vi­sa­da rei­ka­lin­gos. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ne­pil­na­me­čių jus­ti­ci­jos prog­ra­mos vei­kia ša­lia sis­te­mos, o ne pa­čio­je sis­te­mo­je.

G. Sa­ka­laus­ko tei­gi­mu, ly­gi­nant su Va­ka­rų ša­li­mis, Lie­tu­vo­je dir­ban­tiems žmo­nėms jus­ti­ci­jos po­li­ti­kos sri­ty­je la­bai trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos ir pro­fe­sio­na­lu­mo. „Da­lis žmo­nių šio­se sri­ty­je dir­ba il­gą lai­ką ir jie tie­siog nė­ra pa­jė­gūs ką nors pa­keis­ti ir gal­būt net ne­sup­ran­ta, kad rei­kia daug ką keis­ti, ne­su­vo­kia ir ne­ma­to prob­le­mos. Čia yra di­de­lis skir­tu­mas ne­tgi ly­gi­nat su Es­ti­ja, kur dirb­ti at­ėjo nau­ji žmo­nės, net pro­ba­ci­jos ir įka­li­ni­mo sis­te­mo­je jie yra tiek pa­žen­gę, kad len­kia mus de­šimt me­tų, nors mū­sų ir jų pra­džios taš­kai bu­vo la­bai pa­na­šūs. Mums rei­kia daug nau­jų kū­ry­bin­gų ir kom­pe­ten­tin­gų žmo­nių, ku­rie ne tie­siog pri­si­tai­ky­tų prie esa­mos sis­te­mos, bet po tru­pu­tį im­tų ją keis­ti. Gal tai bū­tų iš­ei­tis. Šiek tiek yra ir švie­ti­mo sis­te­mos kal­tės, ji per daž­nai ver­čia kal­ti ir per ma­žai ug­do kū­ry­bin­gų žmo­nių. Kū­ry­bin­gi žmo­nės la­bai svar­būs kiek­vie­no­je sri­ty­je. Jie jau­čia, kad ga­li kaž­ką pa­keis­ti, mo­ka ir no­ri tai da­ry­ti“, – por­ta­lui lzi­nios.lt ko­men­tuo­ja G. Sa­ka­laus­kas.

Jau­ni­mui rei­kia supratimo

G. Sa­ka­laus­kas tei­gia, kad el­ge­sys, ne­ati­tin­kan­tis vi­suo­ti­nių so­cia­li­nių nor­mų ir ver­ty­bių, daž­nai yra su­de­da­mo­ji bren­di­mo ir au­gi­mo da­lis, ir dau­ge­lis žmo­nių jį sa­vai­me „i­šau­ga“. Vals­ty­bė tu­ri siek­ti in­ter­ven­ci­jos tik ta­da, kai yra rei­ka­lin­ga, bet ne­bū­ti­nai griež­to­mis prie­mo­nė­mis. Kaip por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­to moks­lo dar­buo­to­jas, jau­ni­mui la­biau­siai rei­kia su­pra­ti­mo, pa­lai­ky­mo, do­mė­ji­mo­si jais, au­to­ri­te­tų, ku­riuos jie pa­tys pri­pa­žįs­ta, o ne to­kių, ku­rie tie­siog no­ri bū­tų au­to­ri­te­tais ar įsi­vaiz­duo­ja, kad to­kiais yra.

„Daž­nai ten­ka iš­girs­ti žmo­nes kal­bant, kad ne­va šiais lai­kais vai­kai ir jau­ni­mas tu­ri per daug tei­sių, bet per ma­žai par­ei­gų, mat anks­tes­niais lai­kais bu­vo ki­taip. To­kių žmo­nių pa­klau­siu: „O ko­kių kon­kre­čių tei­sių vai­kai ir jau­ni­mas tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti?“. Dar nie­ka­da ne­su iš­gir­dęs at­sa­ky­mo. La­bai daž­nai už pa­sa­ky­mo „jie tu­ri la­bai daug tei­sių“ sly­pi in­ten­ci­ja kaip nors juos su­tram­dy­ti. O štai tei­sę ne­bū­ti tram­do­mi bet kaip jau­ni žmo­nės iš­ties tu­ri. Yra Lie­tu­vo­je daug pui­kių pa­vyz­džių, kai tai ži­no­da­mi jau­ni­mo sri­ties dar­buo­to­jai per su­si­kur­tą san­ty­kį su jau­nais žmo­nė­mis pa­sie­kia stul­bi­nan­čių jų el­ge­sio po­ky­čio re­zul­ta­tų, de­ja, to­kie pa­vyz­džiai Lie­tu­vo­je dar nė­ra ta­pę sis­te­ma“, - ko­men­tuo­ja tei­si­nin­kas.