Nurodytos silpnosios lietuviško švietimo pusės
Nors Lie­tu­va di­džiuo­ja­si Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) pir­mau­jan­ti pa­gal aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių gy­ven­to­jų skai­čių, ne­ma­žai kur mū­sų švie­ti­mo sis­te­ma šlu­buo­ja. Pa­vyz­džiui, mū­sų ša­lies mo­ki­nių skai­ty­mo ir ma­te­ma­ti­kos įgū­džiai pra­stes­ni už Bend­ri­jos vi­dur­kį, be­veik penk­ta­da­liui še­šio­lik­me­čių trūks­ta pa­grin­di­nių ži­nių ir įgū­džių, ne­išsp­ręs­tos aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bės prob­le­mos.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (ES) pa­skelb­ta­me Švie­ti­mo ir mo­ky­mo ste­bė­se­nos biu­le­te­ny­je pa­ste­bi­ma, kad Lie­tu­vo­je la­bai ma­žai 18–24 me­tų jau­nuo­lių nė­ra bai­gę mo­kyk­los – per­nai me­tais šis ro­dik­lis sie­kė 5,5 proc., kai ES vi­dur­kis su­da­rė 11 proc. Vis dėl­to švie­ti­mo sis­te­mo­je yra ne­ma­žai sri­čių, kur at­si­lie­ka­me nuo ki­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių. Kaip skel­bia­ma biu­le­te­ty­je, mū­sų mo­ki­nių skai­ty­mo ir ma­te­ma­ti­kos įgū­džiai pra­stes­ni už ES vi­dur­kį. Re­mian­tis na­cio­na­li­nių tes­tų re­zul­ta­tais, be­veik penk­ta­da­liui še­šio­lik­me­čių trūks­ta pa­grin­di­nių ži­nių ir įgū­džių.

Ly­gi­nant su ES vi­dur­kiu, da­ly­va­vi­mas anks­ty­vo­jo ug­dy­mo ir prie­žiū­ros prog­ra­mo­se ne­di­de­lis, nu­sta­ty­ta di­de­lių skir­tu­mų tarp mies­to ir kai­mo vie­to­vių. Pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tiek mo­ki­niai, tiek tė­vai Lie­tu­vo­je lai­ko ne­pa­trauk­liu. To­dėl EK ak­cen­tuo­ja bū­ti­ny­bę pa­ge­rin­ti pro­fe­si­nio ren­gi­mo ir mo­ky­mo ko­ky­bę, bend­ra­dar­bia­vi­mą su įmo­nė­mis.

Nors Lie­tu­vo­je tre­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­sių as­me­nų 30–34 me­tų am­žiaus gru­pė­je skai­čius yra di­džiau­sias ES, vis dar ne­išsp­ręs­ti už­da­vi­niai, su­si­ję su aukš­to­jo moks­lo ko­ky­be ir ino­va­ci­jų re­zul­ta­tais, ypač su mo­ky­mo ko­ky­be ir so­cia­li­nių emo­ci­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mu, taip pat su pra­kti­niu mo­ky­mu aukš­to­jo moks­lo prog­ra­mo­se. Nu­ro­do­ma ir dar vie­na silp­no­ji mū­sų ša­lies pu­sė – tik ne­daug su­au­gu­sių­jų (5,8 proc.) da­ly­vau­ja mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą prog­ra­mo­se (ES vi­dur­kis – 10,7 proc.).

Re­mian­tis 2014 me­tų duo­me­ni­mis, po tre­jus me­tus tru­ku­sio ma­žė­ji­mo, vie­šo­sios iš­lai­dos švie­ti­mui ES vėl ėmė di­dė­ti. ES mas­tu vie­šo­sios in­ves­ti­ci­jos švie­ti­mo sri­ty­je di­dė­jo po 1,1 proc. per me­tus. Še­šio­se ša­ly­se: Bul­ga­ri­jo­je, Veng­ri­jo­je, Lat­vi­jo­je, Mal­to­je, Ru­mu­ni­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je iš­lai­dos švie­ti­mui pa­di­dė­jo dau­giau ne­gu 5 proc.. Ta­čiau de­šimt vals­ty­bių na­rių, tarp ku­rių ir Lie­tu­va, 2014 me­tais ly­gi­nant su 2013-ai­siais šias iš­lai­das su­ma­ži­no.