Nuo šiol psichologinis smurtas mokyklose bus leidžiamas?
Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to na­rys Ju­lius Sa­ba­taus­kas, ver­tin­da­mas Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ma­to grės­mes Ra­mū­no Kar­baus­kio pa­teik­tuo­se siū­ly­muo­se. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) pritarė prieštaringai vertinamoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms. Nors svarstymui buvo pateikti du įstatymo projektai: vienas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei antras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko R. Karbauskio, komitete nubalsuota už pastarąjį.

Šiuo įstatymo projektu įteisinta, kad kad vaikus iš tėvų būtų galima paimti tik kai gresia realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Iš įstatymo išbraukta sąvoka „vaikui saugi aplinka“. Taip pat pritarta formuluotei, jog psichologiniu smurtu negali būti laikomas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas. Pataisa sukėlė aršią diskusiją neseniai vykusio Žiemžmarių gimnazijos incidento kontekste, kai pakeltu tonu vaikus mokiusi Žiežmarių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja galimai naudojo psichologinį smurtą.

Komiteto sprendimą kritikuojantis Socialdemokratas J. Sabatauskas teigia, kad didžiausias pavojus slypi sąvokose, kad smurtu prieš vaiką laikomas tik keliamas pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, ir tik tais atvejais tarnybos gali imtis priemonių apsaugoti vaiką, pavyzdžiui, paimti iš smurtaujančios šeimos.

„Tokį R. Karbauskio ir kitų pataisų teikėjų požiūrį galima lyginti su nukreiptu į žmogų ginklu – jeigu jis neiššauna, tai jokiu smurtu, grasinimu ar pavojumi to galima nelaikyti. Pavojumi vadinama, tik kai kas nors nušaunamas ar sužeidžiamas. Bet mūsų įstatymuose tikrai nėra įtvirtintos tokios nuostatos, ir negali bet kas bet kada vaikščioti su ginklais ir jais grasinti. Taip yra ir su smurtu prieš vaikus. Juos turime apsaugoti nuo visokeriopo smurto – psichologinio, netyčinio, nepriežiūros taip pat“, – sako J. Sabatauskas.

Socialdemokratas kritikuoja dabartinius užmojus reformuoti Vaiko teisių reformą. J. Sabatauskas atkreipia dėmesį, kad prieš daugiau kaip metus priėmus reikalingas priemones, saugančias vaikus nuo smurto, jau per pirmuosius metus buvo pasiektas pirmas ir svarbiausias tikslas – dėl smurto artimoje aplinkoje nemirė nė vienas vaikas.

„Tuo tarpu, kilus abejonėms dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo taikymo, visuomenė atsipalaidavo, už vaikų teises atsakingos tarnybos buvo įbaugintos ir pasekmių ilgai laukti netruko – vėl medikų gelbėjimui atvežtas komos būklės kūdikis iš tėvų namų“, – teigia Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.