Nuo Rusijos propagandos lietuvių neapsaugo net emigracija
Už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­vių emig­ran­tai, ne­iš­moks­tan­tys vie­tos kal­bos, gy­ve­nan­tys so­cia­li­nės ir net fi­zi­nės at­skir­ties ge­tuo­se, bū­na ypač pa­vei­kūs Ru­si­jos ži­niask­lai­dos pro­pa­gan­dai. Apie tai bu­vo kal­bė­ta At­vi­ros Lie­tu­vos fon­de su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je.

Per dis­ku­si­ją „Lie­tu­viš­ko­ji emig­ra­ci­ja: iš­va­ry­mo ir eva­kua­ci­jos mi­to­lo­gi­jos“ Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Da­lia Asa­na­vi­čiū­tė pa­si­da­li­jo min­ti­mis ir apie tai, kaip lie­tu­vių emig­ran­tus pa­sie­kia Ru­si­jos ži­niask­lai­dos pro­pa­gan­da ir kaip jie rea­guo­ja.

Da­lis lie­tu­vių, emig­ra­vu­sių­jų į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, ne­mo­ka ang­lų kal­bos. To­dėl gy­ve­na bend­ruo­me­nė­se, ku­rias ga­li­ma va­din­ti už­da­rais ge­tais. Jiems daž­nai pri­klau­so ne tik lie­tu­viai, bet ir ru­sa­kal­biai as­me­nys. Tai yra tar­pu­sa­vy­je bend­rau­ja po­so­vie­ti­nių ša­lių emig­ran­tai. Apie tai pa­sa­ko­jo dis­ku­si­jos mo­de­ra­to­rius fi­lo­so­fas Ne­ri­jus Mi­le­rius. At­vy­kė­liai iš po­so­vie­ti­nių ša­lių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je žiū­ri pro­pa­gan­di­nes Ru­si­jos ka­na­lų lai­das ir bū­na nu­si­tei­kę pro­ru­siš­kai. Net la­biau, ne­gu Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys ru­sa­kal­biai, pa­žy­mė­jo dis­ku­si­jos ve­dė­jas. „Va­di­na­si, ten so­cia­li­niuo­se ir tau­ti­niuo­se ge­tuo­se pro­pa­gan­di­nis me­cha­niz­mas ga­li veik­ti dau­giau, ne­gu gy­ve­nant Ru­si­jos kai­my­nys­tė­je – Lie­tu­vo­je“, – sa­kė jis.

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Stopkadras

D. Asa­na­vi­čiū­tės tei­gi­mu, kai JK gy­ve­nan­čios lie­tu­vės da­ly­vau­ja „Miss USSR“ („Miss So­vie­tų Są­jun­ga“) rin­ki­muo­se, tai at­sklei­džia, kad žmo­nės ne­ski­ria to­kių da­ly­kų, kaip pro­pa­gan­da.“Ne­pa­mirš­ki­me, kad di­de­lė da­lis emig­ran­tų į JK iš­vy­ko iš­kart po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, – pa­žy­mė­jo ji. – Ką jie ma­tė? So­vie­ti­nį gy­ve­ni­mą, ku­ris yra idea­li­zuo­ja­mas. Iš vy­res­nio am­žiaus žmo­nių ten­ka gir­dė­ti, kad so­vie­ti­niais lai­kais moks­las bu­vo ne­mo­ka­mas ir taip pat. O ša­lia esan­tys ru­sa­kal­biai sa­ko: „Ką ta Lie­tu­va? Va, kai bu­vo­te So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty­je, tu­rė­jo­te tą ir aną.. O da­bar vis­kas su­griau­ta.“ Pa­sak D. Asa­na­vi­čiū­tės, ta­da ten­ka pri­min­ti, kiek daug lie­tu­vių bu­vo iš­trem­ta per so­vie­tų oku­pa­ci­ją, ne­li­ko tau­tos eli­to. Vis dėl­to, kaip ji tei­gė, so­vie­ti­nių lai­kų nos­tal­gi­ja jau­čia­ma, ypač tarp vy­res­nio am­žiaus žmo­nių.

JK lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė sa­kė su­tin­kan­ti daug tau­tie­čių, ku­rie ne­iš­moks­ta ang­lų kal­bos – net ele­men­ta­rių pra­dme­nų. Tei­gė, kad jie gy­ve­na gal ne fi­zi­niuo­se ge­tuo­se, bet so­cia­li­nės at­skir­ties. „Jie dir­ba ar­ba tarp lie­tu­vių, ar­ba ten, kur daug ang­lų kal­bos ne­rei­kia. Jie sa­ve izo­liuo­ja ir pa­si­da­ro at­vi­ri minkštajai pro­pa­gan­dai, ku­rią nė­ra leng­va at­skir­ti. To­kiu bū­du di­di­na­ma nos­tal­gi­ja so­vie­ti­niams lai­kams“, – pa­aiš­ki­no ji, ko­dėl emig­ran­tus vei­kia Ru­si­jos pro­pa­gan­da. Ir pa­žy­mė­jo, kad tas pats vyks­ta ir Lie­tu­vo­je.

„Vie­na ver­tus, emig­ra­ci­ja yra ge­rai, kai iš­va­žiuo­ja jau­nas žmo­gus, ku­ris no­ri iš­si­moks­lin­ti, pra­plės­ti aki­ra­tį; įgau­ti pa­tir­ties ir grįž­ti“, – kal­bė­jo D. Asa­na­vi­čiū­tė. Anot jos, jau­ni­mas ne­be toks pa­vei­kus Ru­si­jos pro­pa­gan­dai. La­biau vei­kia­ma se­no­ji kar­ta, ku­ri emig­ra­ci­jo­je ne­no­ri asi­mi­liuo­tis, gy­ve­na net ir fi­zi­niuo­se ge­tuo­se, tu­ri že­mą sa­vi­var­tę.