Nukraujavusiose partijose – lyderių krizė
Po ne­sėk­min­gai su­sik­los­čiu­sių Sei­mo rin­ki­mų sa­vo ly­de­rių ne­te­ku­sios dvi po­li­ti­nės jė­gos – Dar­bo par­ti­ja bei „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ – ne­tru­kus spręs, kas joms va­do­vaus to­liau. Po­li­to­lo­gai kons­ta­tuo­ja, kad pa­si­rin­ki­mas men­kas, „dar­bie­čiams“ ir „tvar­kie­čiams“ trūks­ta ryš­kių as­me­ny­bių, ga­lin­čių iš­trauk­ti par­ti­jas iš kri­zės.

Be­veik pu­san­trų me­tų Dar­bo par­ti­jai va­do­va­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis at­sis­ta­ty­di­no, kai „dar­bie­čiams“ dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je ne­pa­vy­ko įveik­ti 5 proc. bar­je­ro. Nau­ja­sis šios par­ti­jos pir­mi­nin­kas bus ren­ka­mas gruo­džio 11-ąją.

Rin­ki­mų re­zul­ta­tai taip pat ne­nu­džiu­gi­no bu­vu­sio il­ga­me­čio „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mas“ va­do­vo Ro­lan­do Pa­kso. Par­eiš­kęs, kad „tvar­kie­čiams“ rei­kia ly­de­rio, ki­taip nei jis ga­lin­čio be ap­ri­bo­ji­mų da­ly­vau­ti na­cio­na­li­nuo­se rin­ki­muo­se, po­li­ti­kas pa­si­trau­kė iš par­ti­jos pir­mi­nin­ko par­ei­gų. Nau­ją va­do­vą pla­nuo­ja­ma rink­ti gruo­džio 10 die­ną.

Men­ko ka­lib­ro veikėjai

Kaip sa­kė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lau­ras Bie­li­nis, no­rin­čių­jų ei­tų šių par­ti­jų pir­mi­nin­kų par­ei­gas ne­stin­ga, bet iš tie­sų ga­lin­čių tap­ti ly­de­riais nė­ra. Nors ras­tu­me ke­le­tą „tvar­kie­čių“ ir „dar­bie­čių“, ku­rie tu­ri am­bi­ci­jų va­do­vau­ti par­ti­joms, jie esą ne to­kio ka­lib­ro vei­kė­jai, kad ga­lė­tų iš­trauk­ti šias po­li­ti­nes jė­gas iš di­de­lės kri­zės. „Šian­dien ta kri­zė aki­vaiz­di vi­siems, net bu­vu­siems šių par­ti­jų ly­de­riams. Iš­trauk­ti jas iš kri­zės be ga­lo su­dė­tin­ga, be­veik ne­įma­no­ma“, – tvir­ti­no po­li­to­lo­gas.

L. Bie­li­nis ma­no, kad il­gai­niui šios par­ti­jos grei­čiau­siai iš­si­vaikš­čios. Ku­rį lai­ką iš iner­ci­jos, dėl di­de­lio na­rių skai­čiaus jos dar funk­cio­nuos. „Bet tie žmo­nės, ku­rie da­bar ga­li at­ro­dy­ti kaip ly­de­riai, iš ti­krų­jų ne­de­mons­truo­ja jo­kios iš­skir­ti­nės ga­li­my­bės pa­ju­din­ti su­si­for­ma­vu­sias ne­ga­ty­vias ten­den­ci­jas. Tai par­odė ir rin­ki­mai“, – aiš­ki­no jis.

Tiek Dar­bo par­ti­ja, tiek „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ bu­vo vie­no ly­de­rio – Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ir R. Pa­kso – po­li­ti­nės jė­gos. Pa­sak L. Bie­li­nio, to­kių par­ti­jų bė­da yra tai, kad va­do­vui pa­si­trau­kus ar­ba pa­si­kei­tus jo įvaiz­džiui, po­li­ti­nės jė­gos ne­ten­ka sa­vo ener­gi­nio už­tai­so.

Ne­in­ves­ta­vo į lyderystę

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to lek­to­rė Ri­ma Ur­bo­nai­tė su­ti­ko, jog mi­nė­tų par­ti­jų lau­kia su­dė­tin­gi lai­kai. Ly­de­rys­tės prob­le­ma Dar­bo par­ti­jo­je pra­si­dė­jo, kai iš jos pa­si­trau­kė įkū­rė­jas V. Us­pas­ki­chas. Po­li­to­lo­gės nuo­mo­ne, šios po­li­ti­nės jė­gos sau­lė­ly­dis ir lai­do­tu­vės ne­iš­ven­gia­mos. „Ki­tas par­ti­jos pir­mi­nin­kas ti­kriau­siai bus tas, ku­ris ir už­da­rys jos du­ris. Man re­gis, vi­si ženk­lai ro­do bū­tent tai. To­dėl tai bus ko­va ne dėl pir­mi­nin­ko, ku­ris ves par­ti­ją į nau­ją auš­rą, bet dėl pir­mi­nin­ko, ve­sian­čio par­ti­ją į sau­lė­ly­dį, pos­to. Aš­trios ko­vos dėl jo ti­krai ne­bus, juo­lab kad ly­de­rių nė­ra“, – ak­cen­ta­vo po­li­to­lo­gė.

R. Ur­bo­nai­tės tei­gi­mu, dau­gu­ma ryš­kes­nių „dar­bie­čių“ ne­tu­ri ge­bė­ji­mų va­do­vau­ti par­ti­jai. Ji ne­ma­no, kad šią jė­gą ga­lė­tų pri­kel­ti lai­ki­na­sis pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys. Par­la­men­ta­ro Ar­tū­ro Pa­ulaus­ko žvaigž­džių va­lan­da – jau pra­ei­ty­je. Sei­mo na­rys Kęs­tu­tis Dauk­šys, kaip „dar­bie­čių“ rin­ki­mų są­ra­šo ly­de­ris, ne­pa­tei­si­no vil­čių. Par­ti­jos at­sa­kin­go­ji se­kre­to­rė Ie­va Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė yra po­ten­cia­li kan­di­da­tė, bet ne­tu­ri „sprogs­ta­mo­sios ener­gi­jos“, cha­riz­mos. „Ly­de­rys­tės po­žiū­riu „dar­bie­čiai“ iš­gy­ve­na di­de­lę kri­zę. Tai par­odė ir rin­ki­mų re­zul­ta­tai“, – kons­ta­ta­vo po­li­to­lo­gė.

„Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, kaip pa­žy­mė­jo R. Ur­bo­nai­tė, vi­sa­da klio­vė­si R. Pa­kso fi­gū­ra ir bu­vo jo par­ti­ja. To­dėl vaiz­das šiam pa­si­trau­kus – la­bai liūd­nas. Rea­liau­sias kan­di­da­tas į par­ti­jos pir­mi­nin­kus – lai­ki­nai jai va­do­vau­jan­tis par­la­men­ta­ras Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis. Nors ir šis, pa­sak po­li­to­lo­gės, nė­ra to­kio ka­lib­ro po­li­ti­kas, kad ga­lė­tų pa­dė­ti „tvar­kie­čiams“.

„Jau­nų žmo­nių nė­ra. Gal­būt ir at­eis kas nors am­bi­cin­gas, bet la­bai abe­jo­ju, ar jie ką nors tu­rė­tų. Pa­si­žiū­rė­jus į da­bar­ti­nį są­ra­šą ne­ma­ty­ti, kas ga­lė­tų bū­ti aukš­čiau­sio ran­go po­li­ti­kos žvaigž­dė ir su­teik­ti par­ti­jai nau­ją im­pul­są. Tai vie­na svar­bes­nių abie­jų par­ti­jų prob­le­mų, nes jos tie­siog ne­in­ves­ta­vo į par­ti­nę ly­de­rys­tę, žmo­nes, į va­di­na­mą­ją po­li­ti­nę so­cia­li­za­ci­ją“, – dės­tė R. Ur­bo­nai­tė.

Vie­nas­me­nės partijos

Ryš­kių au­to­ri­te­tin­gų po­li­ti­kų nei tarp „dar­bie­čių“, nei tarp „tvar­kie­čių“ ne­ma­to ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, to­kia pa­dė­tis su­sik­los­tė to­dėl, kad abi po­li­ti­nės jė­gos bu­vo su­kur­tos kaip par­amos or­ga­ni­za­ci­jos po­li­ti­nė­je veik­lo­je pa­dė­ti dviem kon­kre­tiems as­me­nims. „Šie žmo­nės pa­si­trau­kė iš par­ti­jų veik­los. Ma­nau, li­ku­siems na­riams pir­miau­sia rei­kia at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar aps­kri­tai pra­smin­gas šių par­ti­jų to­les­nis eg­zis­ta­vi­mas“, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gas.

Anot R. Vil­pi­šaus­ko, tam ti­kri po­žy­miai ro­do, kad va­do­vau­ti „tvar­kie­čiams“ ga­li siek­ti R. Že­mai­tai­tis. „Gal­būt jis ir pre­ten­duos. Dau­giau ne­ma­tau bent jau no­rin­čių­jų, ką jau kal­bė­ti apie ga­lin­čiuo­sius“, – sa­kė jis. Tarp „dar­bie­čių“ po­li­to­lo­gas aps­kri­tai ne­ran­da po­li­ti­kų, ku­rie no­rė­tų ir ga­lė­tų sto­ti prie par­ti­jos pir­mi­nin­ko vai­ro.