Noro posėdžiauti Seime – vis mažiau
Bal­suo­ti už vie­ną ar ki­tą pa­siū­ly­mą Sei­me pa­kan­ka ir mi­ni­ma­laus skai­čiaus na­rių – kar­tais tai pa­da­ro vos ke­lios de­šim­tys par­la­men­ta­rų. Nors svars­ty­mo ar pri­ėmi­mo sta­di­jos ini­cia­ty­vos daž­niau­siai žlun­ga su di­de­liu triukš­mu, šios ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai ne­lin­kę už­si­sė­dė­ti po­sė­džių sa­lė­je.

Par­la­men­to sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, net ir bal­suo­jant itin svar­biais klau­si­mais, to­kiais kaip biu­dže­to pa­tvir­ti­ni­mas ar ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro sky­ri­mas, po­sė­dy­je rea­liai da­ly­vau­ja kiek dau­giau kaip pu­sė par­la­men­to na­rių, li­ku­sie­ji pa­si­ro­do tik per le­mia­mą bal­sa­vi­mą, kai jau pri­ima­mas įsta­ty­mas. Ge­rais ak­ty­vaus bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tais, ma­tyt, ne­pa­si­žy­mė­jo nė vie­nos ka­den­ci­jos Sei­mas, ta­čiau si­tua­ci­ja kas­kart pra­stė­ja.

At­ei­na į kas de­šim­tą balsavimą

Par­la­men­ta­rai juo­kau­ja, kad va­ka­ri­niuo­se Sei­mo po­sė­džiuo­se ga­li­ma pa­teik­ti, at­ro­dy­tų, keis­čiau­sius pa­siū­ly­mus, bet jiems bus pri­tar­ta. Tad jau daug me­tų įsta­ty­mus įpras­ta pri­im­ti ry­tais, kai į po­sė­džių sa­lę su­si­ren­ka kiek dau­giau kaip pu­sė par­la­men­ta­rų. Pa­vyz­džiui, gruo­džio pra­džio­je svars­tant ir pri­imant svar­biau­sią me­tų do­ku­men­tą – biu­dže­tą – iš 141 Sei­mo na­rio po­sė­džių sa­lė­je rea­liai bu­vo 60–80, tik į ga­lu­ti­nį bal­sa­vi­mą jų su­si­rin­ko dau­giau – net 124. Be­je, da­ly­vau­jan­čių­jų skai­čius ki­to, pri­klau­so­mai nuo pa­siū­ly­tų pa­tai­sų svar­bos.

Kad ir kaip bū­tų, bal­suo­jant reikš­min­gais klau­si­mais sa­lė­je re­tai ne­ma­ty­ti tuš­čių kė­džių. Kai ku­rie svar­būs rei­ka­lai, pa­vyz­džiui, ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro sky­ri­mas, su­trau­kia dau­giau Sei­mo na­rių (127), bet ne­tru­kus da­lies jų jau ne­be­lie­ka.

Pa­siū­ly­ti ir po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti vie­nai ar ki­tai įsta­ty­mo pa­tai­sai ar re­zo­liu­ci­jai va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je po pie­tų – vie­ni juo­kai. Perž­vel­gus gruo­džio ple­na­ri­nių po­sė­džių bal­sa­vi­mus ma­ty­ti, kad tam už­ten­ka ir kiek dau­giau nei ke­lių de­šim­čių par­la­men­ta­rų.

Bal­sa­vi­mo Sei­me sta­tis­ti­ka at­sklei­džia, kad, tar­ki­me, mi­nis­trų par­ei­gas ei­nan­tys Sei­mo na­riai da­ly­vau­ja tik kas de­šim­ta­me bal­sa­vi­me, bet juos ga­li­ma su­pras­ti – juk kas­dien dir­ba mi­nis­te­ri­jo­se. Tai­gi „dar­bie­tis“ Ša­rū­nas Bi­ru­tis, so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ber­na­to­nis ir jo ko­le­gos Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius bei Juo­zas Ole­kas re­ti sve­čiai po­sė­džių sa­lė­je. Kaip ir mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius. Jis per šią ka­den­ci­ją da­ly­va­vo 440 iš 4664 bal­sa­vi­mų.

Opo­zi­ci­ja ir­gi neužsisėdi

Ta­čiau ne­trūks­ta ir to­kių, ku­rie, nors ir ne­ina svar­bių par­ei­gų, ne­daž­nai pa­si­ro­do Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je. Pa­vyz­džiui, kon­ser­va­to­rius Ema­nue­lis Zin­ge­ris da­ly­va­vo 941 iš 4663 bal­sa­vi­mų – va­di­na­si, tik kas penk­ta­me, Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Kęs­tu­tis Gla­vec­kas – 1147 iš 4663, „dar­bie­tis“ Sau­lius Bu­ce­vi­čius – 1514 iš 4663.

Opo­zi­ci­jos ly­de­riai po­sė­džių sa­lė­je ir­gi il­gai ne­už­si­bū­na. Kon­ser­va­to­riai And­rius Ku­bi­lius ir Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė da­ly­va­vo 43 proc. vi­sų bal­sa­vi­mų, Li­be­ra­lų są­jū­džio va­do­vas Eli­gi­jus Ma­siu­lis – 40 proc., o jo pa­va­duo­to­jas Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius – 39 proc. bal­sa­vi­mų.

Sei­mo na­rio, ku­ris bū­tų at­ėjęs į vi­sus bal­sa­vi­mus, aps­kri­tai nė­ra. Iš ak­ty­viau­sių bal­suo­to­jų ga­li­ma su­da­ry­ti to­kį par­la­men­ta­rų tre­je­tu­ką: kon­ser­va­to­rius Ser­ge­jus Jo­vai­ša (94 proc.), „dar­bie­tis“ Jo­nas Kond­ro­tas (91 proc.) ir „tvar­kie­tis“ Vy­tau­tas Kamb­le­vi­čius (87 proc.).

Gel­bė­tų griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai?

Po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius svars­tė, kad Sei­mo Sta­tu­te dėl bal­sa­vi­mo ga­lė­tų bū­ti for­mu­luo­ja­mi ir griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai, ta­čiau ne­ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas po­sė­džiuo­se – ne vien šios ka­den­ci­jos par­la­men­to bė­da. „Prob­le­mos mas­tas ga­li bū­ti ir di­des­nis, ir ma­žes­nis, bet ten­den­ci­jos – tos pa­čios. Jei da­bar­ti­nį Sei­mą ly­gin­tu­me su pra­ėju­siu, ši dau­gu­ma dar pa­kan­ka­ma, o anks­tes­nė bu­vo „prie iš­si­vaikš­čio­ji­mo ri­bos“. Rei­kė­jo, kad par­la­men­ta­rai daž­niau da­ly­vau­tų bal­sa­vi­muo­se“, – ly­gi­no jis.

Tai, jog Sei­mo po­sė­džių pa­bai­go­je ga­li­ma pra­stum­ti net ir kvai­liau­sią idė­ja, A. Kru­pa­vi­čius lai­ko blo­ga pra­kti­ka. „Taip ne­tu­rė­tų bū­ti, bet tai­syk­lė­mis to­kio el­ge­sio ne­su­re­gu­liuo­si“, – tei­gė po­li­to­lo­gas. Jis taip pat pri­mi­nė, kad par­la­men­ta­rai ver­ti­na­mi ne pa­gal tai, kiek lai­ko pra­lei­džia bal­suo­da­mi: vie­ni jų yra ak­ty­vūs kal­bė­to­jai, ki­ti tei­kia daug pa­siū­ly­mų, tre­ti in­ten­sy­viai dir­ba su rin­kė­jais vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. „La­bai pa­sy­vius par­la­men­to na­rius rin­kė­jai anks­čiau ar vė­liau nu­bau­džia“, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gas.

Įpras­ta da­ly­vau­ti, kai svarbu

Il­ga­me­tis Sei­mo pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Čes­lo­vas Jur­šė­nas, kal­bė­da­mas apie daž­nai iš­tuš­tė­jan­čią par­la­men­to po­sė­džių sa­lę, pa­žy­mė­jo, kad, pa­vyz­džiui, 1992 me­tų Kons­ti­tu­ci­jo­je kvo­ru­mo klau­si­mas ne­bu­vo įtrauk­tas ne­at­si­tik­ti­nai. Lai­ki­na­ja­me pa­grin­di­nia­me įsta­ty­me, pa­gal ku­rį dir­bo Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba, kvo­ru­mas bu­vo nu­ma­ty­tas, bet pa­skui jis vis bu­vo ma­ži­na­mas, nes pra­si­dė­jo „bal­sa­vi­mas ko­jo­mis“. „Bū­da­vo, su­skai­čiuo­ja­me sė­din­čiuo­sius sa­lė­je ir ma­to­me, kad po­ra žmo­nių iš­ei­na – kvo­ru­mo jau nė­ra“, – sa­kė bu­vęs par­la­men­ta­ras. Jo tei­gi­mu, bū­tent dėl šios prie­žas­ties Kons­ti­tu­ci­jos kū­rė­jai kvo­ru­mo klau­si­mo ne­ap­ta­rė. Tai bu­vo nu­ma­ty­ta Sei­mo Sta­tu­te. Vė­liau pa­siū­ly­ta, kad įsta­ty­mai bū­tų pri­ima­mi, kai po­sė­džių sa­lė­je yra ne ma­žiau kaip pu­sė Sei­mo na­rių.

„Be­je, ir ki­to­se ša­ly­se, nag­ri­nė­jant ne itin svar­bius ar­ba spren­džiant pro­ce­dū­ri­nius klau­si­mus, par­la­men­to sa­lė ne­bū­ti­nai bū­na pil­na. Ma­čiau tai ir Šve­di­jo­je, ir Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, ir Pra­ncū­zi­jo­je, ir Len­ki­jo­je“, – pa­ti­ki­no Č. Jur­šė­nas.