Nevienareikšmiai LLRA ir Tėvynės sąjungos rezultatai: labiau džiaugtis ar liūdėti?
Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja bei Ru­sų al­jan­sas au­gi­na sa­vo rin­kė­jus, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai įta­ką did­mies­čiuo­se per­lei­džia Li­be­ra­lų są­jū­džiui, o So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja nie­kaip ne­su­ge­ba iš­spręs­ti prob­le­mų vie­tos sky­riuo­se. Taip sa­vi­val­dos rin­ki­mus por­ta­lui LRT.lt api­bend­ri­na po­li­to­lo­gai Al­gis Kru­pa­vi­čius ir Maž­vy­das Jas­trams­kis.

2011-ai­siais vy­ku­siuo­se sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se Vil­niaus mies­te Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ir Ru­sų al­jan­so blo­kas ga­vo be­veik 29 tūkst. bal­sų ir iš­ko­vo­jo 11 man­da­tų. Šie­me­ti­niuo­se rin­ki­muo­se už juos bal­sa­vo kiek dau­giau nei 37 tūkst. rin­kė­jų, ta­čiau jie ta­ry­bo­je tu­rės vie­nu man­da­tu ma­žiau.

Tuo me­tu Vil­niaus me­ro rin­ki­muo­se LLRA va­do­vas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis li­ko tre­čias su 17 proc. bal­sų. Jį ap­len­kė Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius (33,96 proc.) ir Lie­tu­vos lais­vės są­jun­gos va­do­vas, da­bar­ti­nis sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas (18,05 proc.).

Kaip ver­tin­ti to­kius skai­čius: ar Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jai (LLRA) šie rin­ki­mai yra sėk­min­gi?

Kaip skai­čiuo­ja Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) pro­fe­so­rius po­li­to­lo­gas A. Kru­pa­vi­čius, LLRA Lie­tu­vos mas­tu ga­vo maž­daug 1 proc. bal­sų dau­giau nei 2011 m.: „Jie taip pat iš­lai­kė me­rų pos­tus to­se sa­vi­val­dy­bė­se, kur ir tu­rė­jo įta­ką. Bend­ra iš­va­da yra to­kia, kad LLRA šie sa­vi­val­dos rin­ki­mai yra ti­krai ne­blo­gi, ne­tgi šiek tiek ge­res­ni, nei vy­kę 2011-ai­siais.“

Pa­sak Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to dės­ty­to­jo M. Jas­trams­kio, rin­kė­jų par­ama LLRA yra ne­abe­jo­ti­nai iš­au­gu­si. „Bu­vo min­čių, kad LLRA dėl at­vi­rai dek­la­ruo­ja­mo pro­ru­siš­ku­mo pra­ras da­lį len­kų rin­kė­jų, ta­čiau aki­vaiz­du, kad nie­ko pa­na­šaus – jų po­zi­ci­jos tik pa­ge­rė­jo. Esant pa­na­šiam rin­kė­jų ak­ty­vu­mui per Sei­mo rin­ki­mus, jie be di­des­nių prob­le­mų vėl tu­rė­tų frak­ci­ją“, – por­ta­lui LRT.lt ko­men­ta­vo po­li­to­lo­gas.

A. Kup­čins­kui bal­sų kon­ku­ren­tai ne­ati­duos?

Pre­li­mi­na­riais VRK duo­me­ni­mis, kon­ser­va­to­riai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se ša­lies mas­tu su­rin­ko 15,73 proc. bal­sų ir nu­si­lei­do tik so­cial­de­mo­kra­tams (19,03 proc.). Tre­čio­je vie­to­je – Li­be­ra­lų są­jū­dis (15,52 proc.).

Ta­čiau ne­men­ką smū­gį TS-LKD pa­ty­rė Kau­ne, kur da­bar­ti­nis me­ras And­rius Kup­čins­kas, su­lau­kęs 24,58 proc. rin­kė­jų par­amos, nu­si­lei­do vers­li­nin­kui Vis­val­dui Ma­ti­jo­šai­čiui, su­rin­ku­siam 36,85 proc. rin­kė­jų bal­sų.

„Bend­rai TS-LKD ga­vo la­bai pa­na­šiai bal­sų, kaip ir 2011 m. rin­ki­muo­se, [tuo­met] maž­daug 1 proc. dau­giau šie­met. Bet jie su­si­du­ria su prob­le­mo­mis Kau­ne. 2011 m. jie bu­vo di­džiau­sia frak­ci­ja, o šį­kart sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je jie tu­rės ją ne pa­čią di­džiau­sią. Pra­ėju­siuo­se rin­ki­muo­se jie pa­gal dy­dį len­kė vi­sas ki­tas frak­ci­jas, o da­bar yra an­tri“, – ko­men­tuo­ja A. Kru­pa­vi­čius.

Ki­ta blo­ga ži­nia kon­ser­va­to­riams, pa­sak KTU pro­fe­so­riaus, ta, kad dvi ka­den­ci­jas mies­tui va­do­va­vęs A. Kup­čins­kas į an­trą rin­ki­mų tu­rą iš­ei­na ne kaip ly­de­ris, bet kaip ge­ro­kai at­si­lie­kan­tis pa­gal bal­sų skai­čių kan­di­da­tas.

„Ir pa­ti blo­giau­sia ži­nia kon­ser­va­to­riams – ti­krai ne­daug ga­li­my­bių, kad ki­tų kan­di­da­tų bal­sai pe­reis A. Kup­čins­kui. La­bai ma­žai ti­kė­ti­na, kad Dar­bo par­ti­jos, so­cial­de­mo­kra­tų kan­di­da­tų, ne­tgi [Lie­tu­vos lais­vės są­jun­gos at­sto­vo] Eri­ko Ta­ma­šaus­ko bal­sai ga­lė­tų at­si­dur­ti A. Kup­čins­ko tau­pyk­lė­je. Pa­pil­dy­ti bal­sų skai­čių an­tra­ja­me rin­ki­mų ra­te jam bus mil­ži­niš­kas iš­šū­kis, ge­ro­kai leng­viau tai ga­lės pa­da­ry­ti V. Ma­ti­jo­šai­tis. Pa­na­šu, kad Kau­no mies­to me­ro pos­tas TS-LKD ga­li bū­ti pra­ras­tas“, – prog­no­zuo­ja A. Kru­pa­vi­čius.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos rin­ki­muo­se kon­ser­va­to­riai ga­vo 14,72 proc. bal­sų ir už­si­ti­kri­no 8 vie­tas. Juos len­kia Li­be­ra­lų są­jū­dis (26,32 proc., 15 vie­tų) bei LLRA ir Ru­sų al­jan­so koa­li­ci­ja (17,24 proc., 10 vie­tų). Tuo me­tu 2011 m. kon­ser­va­to­riai tu­rė­jo 10 man­da­tų.

„Bal­sų skai­čių kon­ser­va­to­riai Vil­niu­je pa­si­di­di­no maž­daug 6 tūkst., bet man­da­tų ga­vo ma­žiau. Jiems blo­ga ži­nia ta, kad anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­se į cen­tro de­ši­nės rin­kė­jų bal­sus pir­miau­sia pre­ten­da­vo bū­tent TS-LKD, o da­bar di­džią­ją tų bal­sų da­lį su­si­ren­ka Li­be­ra­lų są­jū­dis. Tai­gi man­da­tų pra­ra­di­mas ne­bū­tų jiems la­bai skaus­min­gas, bet cen­tro de­ši­nės rin­kė­jų pe­rė­ji­mas į li­be­ra­lų sto­vyk­lą kon­ser­va­to­riams yra iš­ties dra­ma­tiš­kas nuo­sto­lis“, – api­bend­ri­na A. Kru­pa­vi­čius.

Eu­ro­po­je mies­tai – kai­rių­jų tvir­to­vės, Lie­tu­vos – atvirkščiai

Tar­pi­niai rin­ki­mų re­zul­ta­tai ro­do, kad sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se dau­giau­sia bal­sų ga­vo val­dan­tie­ji so­cial­de­mo­kra­tai, ta­čiau di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se juos ap­len­kė de­ši­nio­sios par­ti­jos.

Kaip por­ta­lui LRT.lt ko­men­ta­vo KTU pro­fe­so­rius A. Kru­pa­vi­čius, so­cial­de­mo­kra­tai šiuo­se rin­ki­muo­se esą lai­mė­jo pa­gal 4 par­ame­trus: bend­rą rin­kė­jų bal­sų skai­čių, pa­gal me­rų pos­tų skai­čių, man­da­tų skai­čių ir dau­gu­mas at­ski­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se.

„Y­ra aiš­ki ko­re­lia­ci­ja tarp bal­sa­vi­mo už par­ti­ją ir kan­di­da­tą į me­rus. Lai­min­tis kan­di­da­tas į me­ro pos­tą pa­pras­tai pri­trau­kia bal­sų ir už par­ti­ją, ku­riai jis at­sto­vau­ja. Tai so­cial­de­mo­kra­tai, ma­tyt, pir­mą kar­tą tu­rės la­bai daug dau­gu­mų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se“, – tvir­ti­na A. Kru­pa­vi­čius.

Vis dėl­to, anot KTU pro­fe­so­riaus, so­cial­de­mo­kra­tai su­si­du­ria ir su aki­vaiz­džiais iš­šū­kiais – di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se jie ir to­liau ne­su­ge­ba kon­ku­ruo­ti su cen­tro de­ši­nės par­ti­jo­mis. „A­ki­vaiz­di si­tua­ci­ja Vil­niu­je, Kau­ne, ki­tuo­se mies­tuo­se. Dėl rin­ki­mų kam­pa­ni­jos skan­da­lų so­cial­de­mo­kra­tai pra­ra­do Aly­tų, Šiau­liuo­se jų re­zul­ta­tai taip pat ti­krai ne­bu­vo to­kie, ko­kių jie ti­kė­jo­si“, – pri­dū­rė po­li­to­lo­gas.

VU TSPMI dės­ty­to­jas M. Jas­trams­kis so­cial­de­mo­kra­tams siū­lo iš­siaiš­kin­ti, koks yra jų elek­to­ra­tas, taip pat prie­žas­tis, ko­dėl di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se jiems taip ne­si­se­ka.

„Y­ra aki­vaiz­džių prie­žas­čių – tai vie­tos sky­rių prob­le­mos, su ku­rio­mis ne­su­sit­var­ko­ma. Pa­žiū­rė­ki­me į Šiau­lius, kur ne­sėk­mė iš da­lies yra nu­lem­ta to, jog vie­nas iš pa­grin­di­nių po­li­ti­kų iš­ėjo ir iš­si­ve­dė da­lį žmo­nių. Aly­tu­je ne­ma­žų konf­lik­tų bu­vo dar iki pa­grin­di­nio skan­da­lo. Kai par­ti­ja ne­išsp­ren­džia vi­di­nių da­ly­kų, ji ne­ga­li ti­kė­tis sėk­mės, nes bet ko­kia konf­lik­tuo­jan­ti par­ti­ja net sa­vam rin­kė­jui ne­bus pa­trauk­li.

Jei bū­čiau so­cial­de­mo­kra­tas, šių rin­ki­mų ne­ver­tin­čiau kaip sėk­min­gų. Eu­ro­po­je mies­tai – kai­rių­jų tvir­to­vės, bet pas mus yra at­virkš­čiai. Ten­den­ci­ja yra pra­sto­ka, bet di­des­niuo­se mies­tuo­se pra­lai­mė­ji­mus pa­ty­rė ne tik so­cial­de­mo­kra­tai, bet ir ki­tos par­ti­jos, mat kur kas ge­riau nei anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­se pa­si­ro­dė ne­par­ti­niai kan­di­da­tai“, – LRT.lt kal­bė­jo M. Jas­trams­kis.