Netikėtas Ramūno Karbauskio smūgis Vytautui Landsbergiui
Di­džiau­sios val­dan­čio­sios Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­nas Ra­mū­nas Kar­baus­kis sa­ko abe­jo­jan­tis, ar dau­gu­ma šios frak­ci­jos na­rių pa­lai­ky­tų Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pra­nckie­čio ini­cia­ty­vą dėl vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­so ir su­si­ju­sių ga­ran­ti­jų su­tei­ki­mo bu­vu­siam Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kui kon­ser­va­to­riui Vy­tau­tui Lands­ber­giui.

Pats R.Karbauskis BNS penktadienį teigė asmeniškai tokio siūlymo nepalaikantis ir pabrėžė, kad tai išskirtinai V.Pranckiečio iniciatyva, nederinta su frakcija.

„Tikėtis, kad mūsų dauguma ar kokia nors dalis tikrai remtų šitą sprendimą, aš nebūčiau tuo tikras“, – BNS kalbėjo R.Karbauskis.

Seimo opozicinių konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja Irena Degutienė svarstė, jog balsų Seimo pirmininko iniciatyvai pakaktų, jei ją kartu su konservatoriais paremtų dalis „valstiečių“.

„Valstiečių“ frakcija šį klausimą žada svarstyti jau kitą savaitę.

Nuomonės „valstiečių“ viršūnėse – skirtingos

Vienas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovų Seimo pirmininkas V.Pranckietis dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė esąs įsitikinęs, jog 1990 – 1992 metais V.Landsbergis buvo Lietuvos vadovas ir laikas šį statusą įteisinti. Tačiau V.Pranckietis kartu užsiminė, kad prieš teikiant šį siūlymą Seimui svarbu užsitikrinti daugumos palaikymą.

Pats asmeniškai aš manau, kad kaip pasisakė Konstitucinis Teismas, – tai nėra tapatu. Aš pats asmeniškai tokio sprendimo nepalaikyčiau.

„Reikia turėti garantuotą daugumą ir tik tada kelti tuos klausimus. Kol kas aš tik sakau savo nuomonę. Aš esu įsitikinęs, kad jis buvo šalies vadovas. Bet leiskite mums padirbėti ir sužinoti Seimo daugumos nuomonę“, – sakė V.Pranckietis.

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė BNS teigė, kad svarstoma idėja – dar labai neišgryninta, konkretaus projekto nėra ir bus diskutuojama su teisininkais bei Seimo frakcijomis, kokia forma būtų galima įteisinti V.Landsbergio statusą.

Anot Seimo vadovo, būtų gražu atiduoti V.Landsbergiui skolą spalį artėjant jo 85 metų jubiliejui: „Tokie žmonės yra kaip simboliai. Jie turbūt yra dovana mums. Tai šita mūsų dovana jam yra tik tam tikra kompensacija.“

R.Karbauskio nuomone, derėtų paisyti ir laikytis 2002 metais paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kad 1990 – 1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.

Konstitucijos sergėtojai tąkart pabrėžė, kad prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso. Tuomet Konstitucinis Teismas nagrinėjo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kad „Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos prezidento valstybinė pensija pagal Prezidento įstatymą“.

„Pats asmeniškai aš manau, kad kaip pasisakė Konstitucinis Teismas, – tai nėra tapatu. Aš pats asmeniškai tokio sprendimo nepalaikyčiau. Puikiai žinote, kad mes visai neseniai priėmėme sprendimą dėl Laisvės premijos (V.Landsbergiui Seimo daugumos skirtos pernai gruodį – BNS) ir parodėme, kad nėra jokios politinės nuostatos. Paprasčiausiai šis sprendimas iš tikrųjų svarstytas ir pasakyta nuomonė – aš gerbiu KT nuomonę ir nemanau, kad politikams dabar reikėtų priimti kokį nors kitokį sprendimą dėl kokių nors objektyvių ar kitų priežasčių. Ar gimtadieniai, ar ne gimtadieniai – čia, atsiprašau, tas niekaip negalėtų turėti įtakos sprendimui“, – BNS penktadienį kalbėjo R.Karbauskis.

Tuo metu kita įtakinga Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė antrino parlamento pirmininkui, kad V.Landsbergio indėlis ir nuopelnai neginčijami, ir ji pati palaikanti tokį siūlymą dėl statuso V.Landsbergiui suteikimo. Tiesa, anot V.Baškienės, reikalingas teisininkų išaiškinimas įvertinant minimą 2002 metų KT nutarimą.

„Mano nuomone, tai reikia daryti, tiesiog reikia pasižiūrėti teisinius niuansus. Aš tikrai vertintu to žmogaus indėlį, ir to tikriausiai niekas nenuneigs, į laisvės iškovojimų pynę, kurią nupynė daugelis politinių veikėjų, V.Landsbergio rezultatas ir veikla yra nenuneigiama, ir tą žinome visi. (...) Reikia grįžti prie teisinio analizavimo KT nutarimo ir turėti lygiagrečiai teisininkų išaiškinimą, ar nieko nepažeidžiame, ir turėti politinę valią“, – BNS sakė R.Baškienė.

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius teigė taip pat linkęs palaikyti V.Pranckiečio iniciatyvą: „Apie save galiu pasakyti, kad aš turbūt palaikyčiau istorinio teisingumo atstatymą. Nematau didelių problemų, kad ir frakcijoje tai sukeltų, bet frakcijoje šis klausimas nebuvo derintas ir svarstytas, bet jis bus svarstomas, yra įtrauktas R.Baškienės siūlymu į artimiausio posėdžio darbotvarkę rugpjūčio 31 dieną.“

I.Degutienė: reikia įteisinti faktą – V.Landsbergis buvo valstybės vadovas

„Tai jau trečias kartas iš eilės. Dar kai aš buvau Seimo pirmininkė, buvo siūlymas (2012 metais – BNS), po to buvo paprašyta Loreta Graužienienė (2014 metais – BNS) irgi siūlė, bet tuomet, kaip prisimename, niekas nepavyko. Bet dabar turiu vilties kažkaip, kad gal „valstiečių“ frakcija balsuos „už“. (...) Manau, kad jei Seimo pirmininkas ryžosi tokiam žingsniui ir jis tą daro nuoširdžiai, tai beveik garantuoju, kad tai suderinta su jo frakcija. Manau, kad jie yra apsikalbėję“, – svarstė Seimo vicepirmininkė konservatorė I.Degutienė.

Anot parlamentarės, „svarbiausia yra V.Landsbergio nuopelnai Lietuvai, ir įteisinti tai, kas de jure nėra įteisinta, o de fakto yra nuo 1990 metų kovo 11 dienos – jis dvejus metus buvo Lietuvos valstybės vadovas“.

I.Degutienė atmetė prielaidas, kad ši V.Pranckeičio iniciatyva galėjo gimti siekiant glaudesnių „valstiečių“ santykių su konservatoriais, kai aižėja valdančioji koalicija su socialdemokratais. Be to, konservatorė vylėsi, jog tokią iniciatyvą palaikytų ir kai kurie socialdemokratai.

A.Sysas: istorijos nesuklastosi

Anksčiau panašius siūlymus dėl V.Landsbergio statuso ne kartą kritikavęs socialdemokratas Algirdas Sysas ir šįkart teigė nesuprantąs tokios iniciatyvos.

„Su mumis tikrai niekas nešnekėjo, pirmą kartą girdžiu. Kaip sakė vienas humoristinės laidos herojus: istorijos nesuklastosi. Jei jis buvo tuo metu Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, tai jis ir buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, o ne prezidentas. Aišku, mes galime pavadinti ir imperatoriumi ką nors. Aš nesuprantu, kam to reikia“, – BNS kalbėjo A.Sysas.

Tuo metu opozicinių „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad V.Pranckiečio iniciatyva – neabejotinai vasarą prasidėjusių „valstiečių“ ir konservatorių derybų dėl galimos paramos valdantiesiems išdava ir viena iš Tevynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąlygų.

„Nemanau, kad V.Landsbergis nusipelnęs būti atkurtos valstybės prezidentu, nes valstybę atkūrė labai daug žmonių, ir manau, kad Antano Trelecko, Nijolės Sadūnaitės ir kitų atžvilgiu tai būtų labai didelis akibrokštas. Bet kuris galėjo pasitaikyti ant scenos, bet kuris galėjo būti ir bet kuris galėjo tą pasiekti. Yra visos valstybės pergalė, o ne vieno kažkokio V.Landsbergio“, – svarstė R.Žemaitaitis.

Kitos opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, jog dauguma Seimo liberalų greičiausiai palaikytų siūlymą V.Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą.

„Asmeniškai manau, kad tikslinga suteikti šį statusą, nes tai buvo akivaizdžiai valstybės vadovas. Visa neformalioji pusė prilyginta buvusiam prezidentui, formalioji pusė nesutvarkyta. Neformali pusė – apsauga ir visi kiti dalykai – yra. Manau, dauguma frakcijos pritartų de facto pavertimui de jure“, – BNS sakė E.Gentvilas.

Ankstesni bandymai nesulaukė paramos

Tuometinė Seimo pirmininkė L.Graužinienė 2014 metais Seimui buvo pateikusi svarstyti projektą, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“. Ši nuostata įrašyta straipsnyje dėl „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, kaip valstybės vadovo, teisinio statuso išskirtinumo“.

Tuo pačiu pažymėta, kad Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990–1992 metais turėjo ir vykdė „konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams“. Atskiru straipsniu norėta nustatyti, kad „Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko valstybinį aprūpinimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai“. Tačiau socialdemokratų ir „darbiečių“ dominuotas praėjusios kadencijos Seimas šiam projektui nepritarė.

Kiek anksčiau 2012 metais konservatorių ir liberalų dominuotame Seime taip pat siūlyta įteisinti V.Landsbergio kaip buvusio valstybės vadovo statusą. Tačiau ir tuomet neužteko balsų tai padaryti.

Tuometinis Seimo vicepirmininkas konservatorius Česlovas Stankevičius siūlė Seimui patvirtinti deklaraciją, kad pirmas faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę V.Landsbergis „turėjo aukščiausius valstybės vadovo įgaliojimus, prilygusius Lietuvos prezidento įgaliojimams“. Tokią deklaraciją Č.Stankevičius įregistravo V.Landsbergiui minint 80 metų jubiliejų.

2015 metais panašų projektą buvo registravęs ir konservatorius Mantas Adomėnas, tačiau jo projektas nebuvo traukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

V.Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą. Juo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.