Neteisėtai atleistas tarnautojas: kompensaciją turėtų išmokėti vadovas?
Vie­šo­jo­je erd­vė­je vis daž­niau nu­skam­ba at­ve­jai, kuo­met iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės tar­ny­bos par­ei­gų at­leis­ti as­me­nys pri­si­tei­sia ne­ma­žas su­mas iš darb­da­vio už ne­tei­sė­ta at­lei­di­mą. Teis­mui to­kį at­lei­di­mą pri­pa­ži­nus ne­tei­sė­tu at­leis­ta­jam darb­da­vys – šiuo at­ve­ju vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­bė – tu­ri iš­mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais. Tei­si­nin­kas doc. dr. Jus­ti­nas Uso­nis LŽ tei­gė, kad pa­si­tai­ko at­ve­jų, kuo­met at­lei­di­mo pre­ce­den­tą ga­li­ma lai­ky­ti po­li­ti­niu ak­tu.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės atleistas Darius Udrys kritikos sulaukė, kai socialiniame tinkle „Facebook“ po nuotrauka su partizanų atsišaukimu paliko kelis komentarus, kuriuose iškėlė klausimą, ar žudyti kolchozų organizatorius yra moralu. Į pasisakymą sureagavo konservatoriai, paraginę merą atleisti Darių Udrį iš pareigų. Vilniaus meras atsakė, kad vertinti asmenį reikia ne pagal pasisakymus, o pagal rezultatus darbe, tačiau galų gale buvęs „Go Vilnius“ vadovas buvo atleistas iš darbo. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus apygardos teismas atleidimą pripažino neteisėtu, panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisė didesnę nei 17 tūkst. eurų kompensaciją. Ar turėtų meras išmokėti kompensaciją iš savo kišenės?

Prieš porą savaičių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino neteisėtu Daivio Zabulionio atleidimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Daivis Zabulionis buvo atleistas 2017 metų kovo pradžioje. Kelių direkcija Daiviui Zabulioniui turi sumokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat Daivis Zabulionis buvo grąžintas į buvusias pareigas, nors vėliau nušalintas nuo jų. Vis dėlto, iš kieno kišenės jam turėtų būti sumokėta kompensacija?

Taip pat vyksta teismo procesas dėl Širvintų merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva atleistos buvusios Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Nijolės Dimšienės. Vos pradėjusi eiti merės pareigas buvusi Darbo partijos pirmininkė nelaukdama ėmėsi atleidinėti darbuotojus dėl gana trivialių priežasčių.

Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl ministrų asmeninės materialinės atsakomybės už jiems pavaldžių darbuotojų atleidimą ir kitus neteisėtus veiksmus.

„Atleidžiant reikia pasikonsultuoti su teisininkais ir parengti savotišką atleidimo „strategiją“, patikrinti ar apskritai yra atleidimo pagrindas. Jei darbdavys atleidžia skubotai, neįvertinęs situacijos, teismas priima atitinkamą sprendimą“, – LŽ teigė teisininkas doc. dr. Justinas Usonis.

– Ar manipuliuojant Darbo kodeksu lengva prisiteisti pinigų dėl neteisėto atleidimo, jei precedentas yra slidus?

– Nevadinčiau to manipuliavimu. Tai yra Darbo kodekso numatyta savotiška sankcija darbdaviui už tai, kad nesilaiko įstatymų nustatytų procedūrų atleidžiant žmogų iš darbo. Atleidžiant reikia pasikonsultuoti su teisininkais ir parengti savotišką atleidimo „strategiją“, patikrinti ar apskritai yra atleidimo pagrindas. Jei darbdavys atleidžia skubotai, neįvertinęs situacijos, teismas priima atitinkamą sprendimą.

– Ar Valstybės tarnybose atleidžiant asmenį pasitaikantys precedentai visuomet yra konkretūs ir aiškūs?

– Nors atleidimo pagrindai yra numatyti įstatymuose (aiškūs), kiekviena atleidimo situacija yra išskirtinė, specifinės aplinkybės.

– Ar pasitaiko, kad atleidimo precedentą galima laikyti politiniu aktu?

– Taip pasitaiko. Jei sprendimas atleisti žmogų priimamas politiniais sumetimais, neatsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, teismas taiko įstatymą, kuris darbdaviui numato ir pinigines sankcijas.

– Kokiu būdu vertinamos ir kaip nustatomos kompensacijos dėl neteisėto atleidimo?

– Kompensacijos nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir laikotarpį, kurį žmogus neturėjo darbo dėl neteisėto atleidimo. Mokant kompensacijas atsižvelgiama ir į darbuotojo darbo stažą toje darbovietėje.

– Ar valstybės tarnybų tarnautojams dėl neteisėto atleidimo išmokami pinigai iš valstybės biudžeto?

– Valstybės tarnautojams kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto.

– Jei taip – gal žinote, kokia biudžeto dalis skiriama tokiems išmokėjimams?

– Teismo sprendimai turi būti vykdomi. Institucija turi rasti tam pinigų. Jei paaiškėja, kad sprendimą įmonės ar įstaigos vadovas priėmė akivaizdžiai pažeisdamas įstatymus, neklausdamas teisininkų konsultacijų, jei yra atsakomybei kilti būtinos sąlygos, normalu, kad valstybė siekia išieškoti padarytą žalą.