Nesugebame išsivaduoti iš skurdo gniaužtų
Sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­vo­je ne­pri­tek­lių ken­čia dau­gy­bė žmo­nių, o pa­dė­tis ne­ge­rė­ja net au­gant eko­no­mi­kai. Po­li­ti­kai me­tai iš me­tų kal­ba apie bū­ti­ny­bę įveik­ti skur­do hid­rą, ta­čiau rea­liai su ja be­veik ne­ko­vo­ja­ma.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to nau­jau­siais duo­me­ni­mis, per­nai di­de­lį ma­te­ria­li­nį ne­pri­tek­lių pa­ty­rė dau­giau kaip de­šim­ta­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų – iš vi­so apie 390 tūks­tan­čių. Tai ne ką ma­žiau nei 2015-ai­siais. Žmo­nės dėl lė­šų sto­kos su­si­dū­rė bent su ke­tu­riais iš še­šių ma­te­ria­li­nio ne­pri­tek­liaus ele­men­tų. Dar bai­ses­ni skur­do ly­gio Lie­tu­vo­je skai­čiai. Eu­ros­ta­to, Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sta­tis­ti­kos agen­tū­ros, skai­čia­vi­mai ro­do, kad 2015 me­tais be­veik 30 proc. mū­sų ša­lies žmo­nių gy­ve­no ties skur­do ri­ba, ir tai vie­nas blo­giau­sių ro­dik­lių Eu­ro­po­je.

Kai­me ne­pri­tek­liaus mažiau

Di­de­liu ma­te­ria­li­niu ne­pri­tek­liu­mi lai­ko­mi eko­no­mi­niai su­nku­mai, kai na­mų ūkiai dėl lė­šų trū­ku­mo ne­ga­li lai­ku su­mo­kė­ti būs­to nuo­mos, ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių, pa­sko­lų, kre­di­to įmo­kų ar ne­su­krapš­to pi­ni­gų ke­lis šim­tus eu­rų sie­kian­čioms ne­nu­ma­ty­toms iš­lai­doms, kai žmo­nės ne­tu­ri ga­li­my­bės nors sa­vai­tę at­os­to­gų pra­leis­ti ne na­mie, pa­kan­ka­mai šil­dy­ti būs­to, ne­iš­ga­li bent kas an­trą die­ną val­gy­ti mė­sos, žu­vų. Prie ma­te­ria­li­nio ne­pri­tek­liaus ele­men­tų taip pat pri­ski­ria­mas au­to­mo­bi­lis, ku­rio na­mų ūkis ne­ga­li įsi­gy­ti dėl lė­šų sto­kos.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas skel­bia, kad per­nai 13,8 proc. mies­tuo­se ir 13 proc. kai­muo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių su­si­dū­rė su di­de­liu ne­pri­tek­liu­mi. Su­nkiai be­si­ver­čian­čių­jų skai­čius mies­tuo­se, pa­ly­gin­ti su 2015 me­tais, be­veik ne­pa­si­kei­tė, o tarp gy­ve­nan­čių­jų kai­miš­ko­se vie­to­vė­se jis su­ma­žė­jo 2 pro­cen­tais.

Ne­pri­tek­lių dau­giau­sia ken­čia ma­žes­nių mies­tų gy­ven­to­jai. Per­nai to­kių bu­vo 15,5 pro­cen­to. Did­mies­čiuo­se su di­de­liais ma­te­ria­li­niais su­nku­mais 2016-ai­siais su­si­dū­rė 12,7 proc. žmo­nių.

Ma­te­ria­li­nį ne­pri­tek­lių daž­niau­siai jau­tė na­mų ūkiai, ku­riuos su­da­rė vie­nas su­au­gęs as­muo, tu­rin­tis vie­ną ar dau­giau vai­kų, ir vie­ni­ši žmo­nės. Re­čiau­siai ne­pri­tek­lių pa­ty­rė dvie­jų su­au­gu­sių­jų ir vie­no vai­ko na­mų ūkiai.

Tur­tin­gie­ji vis turtėja

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to (SRDK) pir­mi­nin­kas Al­gir­das Sy­sas ma­no, kad pa­grin­di­nė skur­do ir ne­pri­tek­liaus prie­žas­tis Lie­tu­vo­je – ne­to­ly­gus gau­na­mų pa­ja­mų pers­kirs­ty­mas. „Mū­sų ma­kroe­ko­no­mi­niai ro­dik­liai ge­ri, bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) – vie­nas spar­čiau­siai au­gan­čių ES. Kai rea­lio­sios pa­ja­mos per dar­bo už­mo­kes­tį, so­cia­li­nes iš­mo­kas, pen­si­jas dau­gu­mai gy­ven­to­jų ne­di­dė­ja, pi­ni­gai nu­sė­da tik la­bai ma­žos gru­pės žmo­nių ki­še­nė­se, di­dė­ja at­skir­tis ir skur­do ly­gis. Ka­dan­gi eko­no­mi­ka au­ga, kai­nos ir­gi ky­la“, – aiš­ki­no jis.

Klau­sia­mas, ko­dėl nė vie­nai val­džiai iki šiol ne­pa­vy­ko pa­siek­ti pro­ver­žio ma­ži­nant skur­dą ir so­cia­li­nę at­skir­tį, A. Sy­sas sa­kė, kad ne­sii­ma­ma kar­di­na­lių re­for­mų mo­kes­čių sri­ty­je. Anot jo, dau­giau­sia pa­ja­mų Lie­tu­vo­je gau­nan­tys as­me­nys su­mo­ka pa­na­šiai tiek pat mo­kes­čių, kiek mi­ni­ma­lias pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai. „Ga­li­me daug kal­bė­ti, bet jei ne­siim­si­me spren­di­mų, kal­bos ir liks tik kal­bos. Kai kas gy­vens dar tur­tin­giau, o dau­gu­ma to­liau skurs. Tai – po­li­ti­nio ap­sisp­ren­di­mo klau­si­mas. Ta­čiau kai tik pra­de­da­me kal­bė­ti apie so­cia­liai tei­sin­ges­nį pers­kirs­ty­mą, iš kar­to pa­si­pi­la kal­ti­ni­mai, kad iš vie­nų no­ri­ma tie­siog ati­mti ir duo­ti ki­tiems, kad tai siū­lo re­vo­liu­cio­nie­riai, ko­mu­nis­tai ir pan. Bet Eu­ro­pa ir gy­ve­na bū­tent taip – tur­tin­ges­nis da­li­ja­si su ma­žiau gau­nan­čiu žmo­gu­mi, to­dėl at­skir­tis ir skur­do ly­gis to­se ša­ly­se yra ma­žes­nis“, – tvir­ti­no par­la­men­ta­ras.

Šios val­džios pla­nai ma­žin­ti skur­dą, A. Sy­so ver­ti­ni­mu, la­bai gra­žūs. Ta­čiau ga­li bū­ti, kad iš jų te­liks šnipš­tas. „No­rint pa­ju­dė­ti iš mir­ties taš­ko rei­kia ele­men­ta­raus da­ly­ko – vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je pa­di­din­ti dar­bo už­mo­kes­tį. Jis yra įšal­dy­tas jau de­vy­ne­ri me­tai. Jei­gu to ne­pa­da­ry­si­me, ne­si­keis ir vi­sos ki­tos pa­ja­mos. Štai čia es­mi­nis da­ly­kas. Da­bar tik šne­ka­ma, o rea­lių po­ky­čių ir no­ro jų siek­ti ne­ma­tau“, – tei­gė SRDK pir­mi­nin­kas.

Bū­ti­na mo­kes­čių reforma

Anot Sei­mo SRDK na­rio Ri­man­to Jo­no Da­gio, skur­dą le­mia dau­gy­bė veiks­nių, pa­vyz­džiui, gy­ven­to­jų ne­ge­bė­ji­mas pri­si­tai­ky­ti prie pa­si­kei­tu­sių są­ly­gų, il­ga­lai­kis ne­dar­bas, pri­klau­so­my­bės li­gos ir pan. Ta­čiau es­mi­nė prie­žas­tis – ne­tin­ka­mai su­ba­lan­suo­tas eko­no­mi­nio gė­rio pers­kirs­ty­mas ir mo­kes­čių naš­tos pa­si­da­li­ji­mas vi­suo­me­nė­je.

„E­sa­me iš­skir­ti­nė vals­ty­bė. Mū­sų ša­ly­je eko­no­mi­ka au­ga, o at­otrū­kis tarp tur­tin­giau­sių­jų ir var­gin­giau­sių­jų di­dė­ja. Tai ro­do, kad su­ku­ria­mo­mis gė­ry­bė­mis nau­do­ja­si ne vi­sa vi­suo­me­nė, tik tam ti­kras jos sluoks­nis. Tai – mū­sų yda be­veik nuo 2000 me­tų“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

Rimantas Jonas Dagys: "Sukuriamomis gėrybėmis naudojasi ne visa visuomenė, o tik tam tikras jos sluoksnis. Tai mūsų yda beveik nuo 2000 metų.“"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

R. J. Da­gys ak­cen­ta­vo, kad val­džia sa­vo ran­ko­se tu­ri dau­gy­bę sver­tų pa­dė­čiai tai­sy­ti. Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­ma ir ki­tų svar­bių sri­čių reg­la­men­ta­vi­mas yra per­ne­lyg li­be­ra­lus, pa­lan­kus di­de­les pa­ja­mas gau­nan­tiems žmo­nėms ar gau­sų pel­ną su­si­že­rian­čiam vers­lui. „O mo­kes­čių naš­ta dau­giau gu­la vi­du­ri­niam sluoks­niui ir ma­žiau tu­rin­tie­siems ant pe­čių. Tai aki­vaiz­du. Po­li­ti­kai ne­sii­ma mo­kes­čių re­for­mos, nors daug me­tų kal­ba apie tai, kad rei­kia įves­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čius, pa­si­žiū­rė­ti į di­vi­den­dus, ap­mo­kes­tin­ti pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius. Ne­tu­ri­me va­lios to da­ry­ti, tik šne­ka­me, su­da­ro­me dar­bo gru­pes“, – ap­gai­les­ta­vo jis. R. J. Da­gys pa­žy­mė­jo ne­puo­se­lė­jan­tis daug vil­čių, kad da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma iš­spręs su­si­da­riu­sias prob­le­mas.

Skurs­ta net dir­ban­tys žmonės

Na­cio­na­li­nio skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tink­lo val­dy­bos pir­mi­nin­kė Jur­gi­ta Kup­ry­tė pa­brė­žė, jog skur­das ir ne­pri­tek­lius mū­sų ša­ly­je itin opūs da­ly­kai. San­ty­ki­nis skur­do ly­gis Lie­tu­vo­je yra vie­nas di­džiau­sių ES. „Tai iš­ties skau­du­lys. Juo­lab kad ki­ti ty­ri­mai ro­do, jog au­gant eko­no­mi­kai pa­ja­mų ne­ly­gy­bė taip pat di­dė­ja. Tai reiš­kia, kad iš eko­no­mi­kos au­gi­mo nau­dą gau­na tik da­lis vi­suo­me­nės, o ki­ti lie­ka skurs­ti“, – tvir­ti­no ji.

Ri­man­tas Jo­nas Da­gys: „Su­ku­ria­mo­mis gė­ry­bė­mis nau­do­ja­si ne vi­sa vi­suo­me­nė, o tik tam ti­kras jos sluoks­nis. Tai mū­sų yda be­veik nuo 2000 me­tų.“

Kaip dar vie­ną svar­bią skur­do prie­žas­tį J. Kup­ry­tė nu­ro­dė ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Jie – vie­ni kuk­liau­sių ES. Net dir­ban­tys žmo­nės mū­sų ša­ly­je ga­li pa­tek­ti į skur­do zo­ną ir su­nkiai iš jos iš­si­va­duo­ti.

Eks­per­tė mi­nė­jo, kad Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta vals­ty­bės tei­kia­mų pa­slau­gų sis­te­mos var­gin­gai be­si­ver­čian­tiems gy­ven­to­jams. „Pas­lau­gų su­grįž­ti į dar­bo rin­ką, iš­bris­ti iš to­kių bė­dų kaip al­ko­ho­lis, su­im­ti sa­vo gy­ve­ni­mą į ran­kas. To­kia pa­gal­ba ne­pa­kan­ka­ma. O tai vie­nas bū­dų spręs­ti skur­do prob­le­mą“, – pa­brė­žė ji.

J. Kup­ry­tė pri­dū­rė, kad ne­ge­rin­da­ma pa­dė­ties mū­sų ša­lis su­si­durs su rim­tais su­nku­mais. Pa­vyz­džiui, at­ei­ty­je tu­rė­si­me daug skurs­tan­čių pen­si­nin­kų, ku­rių ne­bus kam iš­lai­ky­ti. Vis dėl­to eks­per­tė vy­lė­si, kad nau­jo­ji val­džia im­sis įgy­ven­din­ti dek­la­ruo­ja­mus po­ky­čius. Jos tei­gi­mu, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­je ma­ty­ti no­ras keis­ti si­tua­ci­ją, at­si­ra­do glau­des­nis dia­lo­gas su ne­vy­riau­sy­bi­nin­kais. „E­sa­ma vil­čių, jog po­ky­čių bus. Ta­čiau sa­ky­ti, kad jie jau vyks­ta, kol kas su­nku“, – ne­slė­pė J. Kup­ry­tė.