Neskubama paviešinti KGB talkininkų
Val­dan­čių­jų už­mo­jai at­skleis­ti prieš 15 me­tų bend­ra­dar­bia­vi­mą su SSRS slap­to­sio­mis tar­ny­bo­mis dek­la­ra­vu­sių as­me­nų pa­var­des su­kė­lė karš­tų dis­ku­si­jų. Dau­gu­mos po­li­ti­kų nuo­mo­ne, slap­tu­mo ter­mi­ną bū­ti­na pra­tęs­ti.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­nė ta­ry­ba an­trą kar­tą per po­rą sa­vai­čių svars­tė, kaip elg­tis su są­ra­šais as­me­nų, ku­rie anks­čiau sa­va­no­riš­kai pri­si­pa­ži­no bend­ra­dar­bia­vę su so­vie­ti­nė­mis slap­to­sio­mis tar­ny­bo­mis. Va­kar pri­im­tas spren­di­mas kreip­tis į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tą (VSD) pra­šant pa­ti­krin­ti, ar pri­si­pa­ži­nu­sių bu­vu­sių KGB bend­ra­dar­bių by­los Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tre (LGGRTC) sau­go­mos tvar­kin­gai. Tik tuo­met bus spren­džia­ma, ar jas vie­šin­ti. So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos ly­de­ris prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad bū­ti­na lai­ky­tis dar 1990-ųjų ko­vą vals­ty­bės var­du duo­to pa­ža­do už­ti­krin­ti pri­si­pa­ži­nu­sių­jų slap­tu­mą. Tam pri­ta­ria ir Vy­tau­tas Lands­ber­gis, ku­ris kaip Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo (AT-AS) pir­mi­nin­kas pa­si­ra­šė ati­tin­ka­mą do­ku­men­tą.

Re­pu­ta­ci­jos nežlugdys

Po va­ka­rykš­čio val­dan­čių­jų po­li­ti­nės ta­ry­bos po­sė­džio A. But­ke­vi­čius sa­kė, kad anks­tes­nis spren­di­mas pa­vie­šin­ti pri­si­pa­ži­nu­sių­jų są­ra­šus bu­vo pri­im­tas ne­su­si­pa­ži­nus su vi­sais do­ku­men­tais. „Bu­vau su­si­ti­kęs su VSD va­do­vu. Jis pa­tei­kė pa­pil­do­mų do­ku­men­tų, ku­rių mes anks­čiau ne­tu­rė­jo­me”, - aiš­ki­no prem­je­ras. Tai - AT-AS pir­mi­nin­ko V. Lands­ber­gio 1990 me­tais pa­si­ra­šy­tas Sei­mo krei­pi­ma­sis į gy­ven­to­jus, ku­rie bend­ra­dar­bia­vo su KGB. Ja­me, be ki­ta ko, pa­ža­dė­ta už­ti­krin­ti pri­si­pa­ži­nu­sių­jų slap­tu­mą. A. But­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad šis do­ku­men­tas jam ir po­li­ti­nei ta­ry­bai bu­vo nau­jie­na. Jis par­eiš­kė ma­nąs, kad pir­mo­jo at­kur­tos vals­ty­bės va­do­vo pa­ža­dų tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si be iš­im­čių. „Ne­ga­li­me žlug­dy­ti vals­ty­bės re­pu­ta­ci­jos”, - tei­gė A. But­ke­vi­čius.

V. Lands­ber­gio tei­gi­mu, pa­ža­dą ne­vie­šin­ti pri­si­pa­ži­nu­sių­jų pa­var­džių “išp­lo­vė” vė­liau pri­im­ti įsta­ty­mai. Kon­ser­va­to­rių pa­triar­cho ma­ny­mu, pa­pras­čiau­sia bū­tų pra­tęs­ti slap­tu­mo ter­mi­no ga­lio­ji­mą ir “duo­ti vi­siems nu­si­ra­min­ti”. “Kaž­ko­dėl da­bar kaž­kam rei­kia už­vir­ti ko­šę. Gal no­ri­ma nu­kreip­ti dė­me­sį nuo ki­tų da­ly­kų - jau esa­mų ar­ba gre­sian­čių”, - LŽ sa­kė pro­fe­so­rius. Jis abe­jo­jo, ar val­dan­čių­jų po­li­ti­nė ta­ry­ba aps­kri­tai tu­ri įga­lio­ji­mų svars­ty­ti to­kius klau­si­mus. V. Lands­ber­gio nuo­mo­ne, šiuo me­tu tai nė­ra ak­tua­liau­sia prob­le­ma. “Ji ga­li su­kel­ti ne­ge­rų im­pli­ka­ci­jų. Gre­ta mū­sų yra vals­ty­bė, ku­ri ma­no, kad vi­si Sta­li­no lai­kų įsta­ty­mai, pa­pro­čiai vis dar ga­lio­ja. Jei kaž­kam at­ėjo į gal­vą, jog žmo­nės, ku­rie ne­no­rė­jo tar­nau­ti oku­pa­ci­nė­je ar­mi­jo­je, iki šiol te­bė­ra nu­si­kal­tę, tai kas nors ga­li su­mąs­ty­ti, kad tie, ku­rie at­si­sa­kė bend­ra­dar­biau­ti, yra sis­te­mos iš­da­vi­kai. O su iš­da­vi­kais – trum­pa kal­ba, juos ir Lon­do­ne ga­li­ma su­ras­ti”, - sa­kė V. Lands­ber­gis.

Ne­bu­vo mechanizmo

Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to na­rė, bu­vu­si Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­jos va­do­vė Da­lia Kuo­dy­tė di­džiau­siu ab­sur­du va­di­no fak­tą, kad klau­si­mą, ku­rį tu­rė­jo svars­ty­ti Vals­ty­bės pa­slap­čių ap­sau­gos koor­di­na­vi­mo ko­mi­si­ja, ėmė spręs­ti val­dan­čių­jų po­li­ti­nė ta­ry­ba. „Svars­ty­mas vir­to par­odi­ja, pa­te­ko į vie­šu­mą ir su­kė­lė ne­rei­ka­lin­gą šur­mu­lį“, - LŽ sa­kė par­la­men­ta­rė. Pa­sak jos, nor­ma­lio­se de­mo­kra­ti­nė­se vals­ty­bė­se ana­lo­giš­kia do­ku­men­tai įslap­ti­na­mi ma­žiau­siai 50 me­tų. “Tai klau­si­mas, ku­ris tu­ri įta­kos 1500 žmo­nių gy­ve­ni­mams, kar­je­rai, tu­rin­tiems tei­sė­tų lū­kes­čių, nes jiems bu­vo pa­ža­dė­ta vals­ty­bės var­du, ne­kal­bant apie jo­kį lai­ko li­mi­tą ir slap­tu­mo žy­mas. Įsi­vaiz­duo­ki­te, ko­kia da­bar tų žmo­nių bū­se­na klau­sant šios dis­ku­si­jos”, - pik­ti­no­si D. Kuo­dy­tė. Ji pri­mi­nė, kad 1990 me­tų ko­vo 27-ąją AT-AS pa­kel­bė par­eiš­ki­mą, ku­riuo par­agi­no pi­lie­čius ne­bend­ra­dar­biau­ti su KGB, pri­si­pa­žin­ti tai da­rius, ir ga­ran­ta­vo vi­siš­ką ap­sau­gą bei slap­tu­mą. “Ta­čiau ne­bu­vo su­kur­ta jo­kio me­cha­niz­mo, kaip tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta tech­niš­kai, kaip tu­ri bū­ti įfor­min­tas tas pri­si­pa­ži­ni­mas, kad jis įgau­tų tei­si­nę for­mą ir pa­skui bū­tų ga­li­ma ga­ran­tuo­ti tai, kas bu­vo ža­da­ma”, - sa­kė D. Kuo­dy­tė. Pa­sak po­li­ti­kės, žmo­nės to­kius pri­si­pa­ži­ni­mus ra­šė AT de­pu­ta­tams, spe­cia­liai su­kur­tai de­pu­ta­to Ba­lio Ga­jaus­ko va­do­vau­ja­mai ko­mi­si­jai. “Liūd­niau­sia, kad vi­si tie pri­si­pa­ži­ni­mai din­go, nie­kas ne­ži­no, kur jie yra. Tuo­se mai­šuo­se, ku­riuos at­ne­šė man, bu­vo da­lis pri­si­pa­ži­ni­mo ko­pi­jų. Vi­są šią me­džia­gą ati­da­viau vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­tui”, - pa­sa­ko­jo po­li­ti­kė. Pri­min­si­me, kad 2006-ai­siais Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­jos va­do­vei D. Kuo­dy­tei ano­ni­miš­kai bu­vo at­vež­ti ke­li mai­šai 1991-1992 me­tų su KGB veik­la su­si­ju­sių do­ku­men­tų.

Bū­tų katastrofa

Sep­tin­tus me­tus Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­jai va­do­vau­jan­čio Al­gi­man­to Ur­mo­no ma­ny­mu, min­tis vie­šin­ti mi­nė­tų as­me­nų pa­var­des ga­lė­jo kil­ti tik “skau­dan­čioms gal­voms”. “Tai bū­tų tas pats, kas tuos pri­si­pa­ži­nu­sius žmo­nes iš­duo­ti. To­kį spren­di­mą pri­ly­gin­čiau vals­ty­bės iš­da­vi­mui, jos men­ki­ni­mui. Tai bū­tų ti­kra ka­tas­tro­fa ne tik tiems as­me­nims, bet ir vals­ty­bei. At­ei­ty­je to­kia vals­ty­be nie­kas ne­ti­kė­tų”, - LŽ sa­kė A. Ur­mo­nas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad šie duo­me­nys tu­rė­tų bū­ti sau­go­mi “is­to­riš­kai pro­tin­gą lai­ką”. A. Ur­mo­nas ne kar­tą yra tei­gęs, kad pa­ga­liau tu­rė­tų bū­ti pa­dė­tas ket­vir­tį am­žiaus ša­ly­je vyk­do­mos lius­tra­ci­jos taš­kas. Tą pa­da­ry­ti tu­rė­tų tie, kas pro­ce­są ir pra­dė­jo, – po­li­ti­kai.

LGGRTC va­do­vės Bi­ru­tės Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, net pa­nai­ki­nus pri­si­pa­ži­nu­sių as­me­nų są­ra­šų slap­tu­mą nė­ra jo­kio rei­ka­lo jų vie­šin­ti. „Mū­sų daž­nai klau­sia, ko­dėl sa­vo sve­tai­nė­je ne­skel­bia­me agen­tų są­ra­šų? Vi­suo­met aiš­ki­nu, kad nie­kuo­met jų ten ir ne­bus, nes mū­sų tiks­las – ne są­ra­šus skelb­ti, o at­skleis­ti vi­suo­me­nei KGB veik­los me­cha­niz­mą ir me­to­dus“, - LŽ tei­gė B. Bu­raus­kai­tė. LGGRTC va­do­vė pri­si­pa­ži­no jau­čian­ti at­sa­ko­my­bę as­me­nims, ku­rie pri­si­pa­ži­no tu­rė­ję ry­šių su so­vie­tų sau­gu­mu. „Ge­rai ži­nau, su ko­kia naš­ta jie at­ėjo. Aš ir­gi jau­čiuo­si vals­ty­bės pi­lie­tė. Man yra svar­bu, kad ga­lė­tu­me pa­si­ti­kė­ti to­mis ga­ran­ti­jo­mis, ku­rias vals­ty­bė duo­da. O čia bū­tų vals­ty­bės grio­vi­mas“, - tvir­ti­no B. Bu­raus­kai­tė.

Nė­ra archyvų

Re­mian­tis iš­li­ku­sia KGB do­ku­men­ti­ne me­džia­ga da­ro­ma prie­lai­da, kad 1940-1991 me­tais su LTSR KGB slap­ta bend­ra­dar­bia­vo apie 118 tūkst. as­me­nų. Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, iki 1990-ųjų ba­lan­džio 11 die­nos bu­vo su­nai­kin­ta 36 237 agen­tų as­mens ir dar­bo by­los, iš kraš­to te­ri­to­ri­jos iš­vež­tos 8539 to­kios by­los. Iš­li­ku­sios ope­ra­ty­vi­nės įskai­tos by­los su­da­ro tik 0,62 proc. vi­so iš­li­ku­sio KGB ar­chy­vo. Be to, iš­li­ku­sio­se by­lo­se la­bai daug de­fek­tų (iš­plėš­ti la­pai, iš­pjaus­ty­tos agen­tų pa­var­dės). Is­to­ri­kų nuo­mo­ne, 1987-1989 me­tais Lie­tu­vo­je slap­ta bend­ra­dar­biau­ti su KGB ga­lė­jo apie 5 tūkst. as­me­nų. 2000 me­tais pa­skel­bus sa­va­no­riš­ko pri­si­pa­ži­ni­mo apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su slap­to­sio­mis SSRS tar­ny­bo­mis ter­mi­ną, tai pa­da­rė 1589 as­me­nys.

Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­ja per sa­vo veik­lą yra iš­nag­ri­nė­ju­si dau­giau kaip pu­sę tūks­tan­čio by­lų.