Nesibaigianti istorija - Lietuvos istorinis filmas
Ren­gian­tis Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mui, kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis ža­da vėl kel­ti vals­ty­bės už­sa­ky­mo fil­mui is­to­ri­ne te­ma klau­si­mą. Iki šiol vals­ty­bės pa­stan­gos ini­ci­juo­ti di­de­lės apim­ties lie­tu­viš­ko is­to­ri­nio fil­mo su­kū­ri­mą baig­da­vo­si į orą pa­lei­dus mi­li­jo­nus biu­dže­to lė­šų.

„Kul­tū­ros mi­nis­tras Š. Bi­ru­tis fak­tą, kad Lie­tu­va iki šiol ne­tu­ri lie­tu­viš­kų is­to­ri­nių fil­mų apie svar­biau­sius ša­lies gy­va­vi­mo mo­men­tus, ver­ti­na ne­igia­mai. Ar­tė­jant de­ry­boms dėl biu­dže­to jis ke­lia šį klau­si­mą, ypač dėl to, kad ne­tru­kus, 2018 me­tais, mi­nė­si­me gra­žią mū­sų vals­ty­bės su­kak­tį. Pa­žy­mint vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­tį, bū­ti­na skir­ti dau­giau dė­me­sio fil­mams, ku­rie ža­din­tų pa­gar­bą ir mei­lę Lie­tu­vai, pri­min­tų ko­vo­to­jus už lais­vę, svar­bius is­to­ri­nius mo­men­tus, kur­ti. Mi­nis­tro nuo­mo­ne, svar­būs ideo­lo­gi­niai ir pi­lie­tiš­kus jaus­mus ža­di­nan­tys kū­ri­niai tu­ri bū­ti pla­nuo­ja­mi ir už­sa­ko­mi vals­ty­bės, prieš tai ap­ta­rus ir su­de­ri­nus su Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba me­no kū­ri­nių po­bū­dį, for­mą, tu­ri­nį, kon­teks­tą ir po­vei­kį“, - LŽ per­da­vė kul­tū­ros mi­nis­tro Š. Bi­ru­čio pa­ta­rė­ja Da­lia Ven­ce­vi­čie­nė.

Už­sa­kius vals­ty­bei ar sky­rus ne­men­kas su­mas iš biu­dže­to, ini­ci­juo­ti fil­mų is­to­ri­ne te­ma­ti­ka kū­ri­mą Lie­tu­va ban­dė jau ne kar­tą. Ta­čiau iki šiol to­kie su­ma­ny­mai li­ko ne­įgy­ven­din­ti. Ki­no kri­ti­kas Ed­vi­nas Pukš­ta įsi­ti­ki­nęs, kad taip įvy­ko dėl to, kad epi­nių fil­mų ga­my­ba iki šiol bū­da­vo pa­ti­ki­ma kū­rė­jams, ne­tu­rin­tiems pa­tir­ties ar ge­bė­ji­mų su­val­dy­ti to­kios apim­ties dar­bą, bei pro­diu­se­riams „a­tas­kai­tų meis­trams“, ge­rai iš­ma­nan­tiems, kaip at­sis­kai­ty­ti už gau­tus pi­ni­gus, bet ne kaip su­kur­ti fil­mą.

„Da­bar gir­di­me daug dis­ku­si­jų apie fut­bo­lą - pa­se­nu­sią tvar­ką sis­te­mo­je ir ne­tin­ka­mus žmo­nes va­do­vy­bė­je. Tą pa­tį ga­liu pa­sa­ky­ti apie pa­sta­rų­jų 5-7 me­tų si­tua­ci­ją Lie­tu­vos ki­ne. Vals­ty­bi­nį pi­ni­gų skirs­ty­mą ki­no ga­my­bai va­di­nu auk­si­niu čiau­pe­liu prie lo­vio. Fi­nan­sa­vi­mą nuo­lat gau­na tie pa­tys as­me­nys - „var­dai“, ne­svar­bu, ką jie rea­liai da­ro. Lie­tu­vos ki­nui rei­kia at­si­nau­ji­ni­mo, rei­kia nau­jų var­dų. Jei to­liau is­to­ri­nio fil­mo kū­ri­mą pa­ti­kė­si­me tiems, ku­rie sto­vi prie auk­si­nio kra­ne­lio, ir at­ei­ty­je lau­kia ta pa­ti ny­ku­ma“, - tei­gė jis.

Juo­sta nepasirodė

Šių me­tų ge­gu­žę pa­sau­ly­je gar­siam Lie­tu­vos re­ži­sie­riui Ša­rū­nui Bar­tui Ka­nų fes­ti­va­lio par­ale­li­nė­je prog­ra­mo­je pri­sta­čius fil­mą „Ra­my­bė mū­sų sap­nuo­se“ („Pea­ce to Us in Our Dreams“), mū­sų ša­lies ki­no kri­ti­kai bu­vo nu­ste­bę.

Re­ži­sie­riaus pri­sta­ty­tas fil­mas - au­to­biog­ra­fiš­ka kai­mo so­dy­bo­je be­si­ru­tu­lio­jan­ti is­to­ri­ja, čia vaid­me­nis at­lie­ka pats Š. Bar­tas, jo du­kra Ina Ma­ri­ja Bar­tai­tė, da­bar­ti­nė gy­ve­ni­mo drau­gė smui­ki­nin­kė Lo­ra Kmie­liaus­kai­tė. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je lauk­ta vi­sai ki­to Š. Bar­to kū­ri­nio - fil­mo apie po­ka­rio Lie­tu­vą „Do­vy­do ak­muo“, žiū­ro­vų dė­me­siui ža­dė­to pa­teik­ti dar 2014 me­tais ir iš vals­ty­bės su­lau­ku­sio be­veik mak­si­ma­laus to­kiems dar­bams nu­ma­ty­to fi­nan­sa­vi­mo - per 2 mln. li­tų (dau­giau kaip 600 tūkst. eu­rų).

Šarūnas Bartas /Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Apie is­to­ri­nio fil­mo idė­ją 2008-ai­siais pra­bi­lęs Š. Bar­tas ži­niask­lai­dai pa­sa­ko­jo ke­ti­nan­tis rem­tis ra­šy­to­jo Vin­co Gied­ros pa­sku­ti­niu ro­ma­nu "Sviesk, Do­vy­dai, ak­me­nį!", ku­ria­me at­kur­ta 1948 me­tais Lie­tu­vo­je tvy­ro­ju­si bai­mės at­mos­fe­ra, en­ka­vė­dis­tų žiau­ru­mai, lie­tu­vių par­ti­za­nų mū­šiai su so­vie­tų ka­riuo­me­ne.

"So­vie­tų Są­jun­gos oku­pa­ci­ja bu­vo la­bai il­gas ir su­dė­tin­gas Lie­tu­vos lai­ko­tar­pis, jo pa­sek­mės ne­ga­li bū­ti per­ver­tin­tos. Jau­čiu par­ei­gą ati­duo­ti pa­gar­bą vi­sai kar­tai - tiems, ku­rie iš­li­ko ir vis dar yra tarp mū­sų, ir tiems, ku­rie tuo­met pa­au­ko­jo sa­vo gy­ve­ni­mą. Jie yra kaip bib­li­nis Do­vy­das, nes iš­drį­so mes­ti ak­me­nį į mil­ži­ną. Mes ne­ga­lė­tu­me va­din­tis lie­tu­viais be jų", - 2009-ai­siais apie pla­nuo­ja­mą pro­jek­tą kal­bė­jo re­ži­sie­rius.

Dar 2011me­tų pra­džio­je, ži­niask­lai­dos kal­bi­na­mas apie at­ei­ties pla­nus, Š. Bar­tas mi­nė­jo te­be­si­ren­gian­tis kur­ti „Do­vy­do ak­me­nį“. Nuo ta­da in­for­ma­ci­jos apie šį kū­ri­nį vie­šu­mo­je nė­ra. Ar kū­rė­jas ke­ti­na įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mą, ku­riam ga­vo so­li­džią vals­ty­bės par­amą, taip pat ne­aiš­ku - pa­sta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes nei Š. Bar­tas, nei stu­di­jos „Ki­ne­ma“, ku­rios var­du teik­tos par­aiš­kos fil­mą fi­nan­suo­ti, at­sto­vė Jur­gi­ta Dik­čiu­vie­nė LŽ ne­at­si­lie­pė nei nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais, nei elek­tro­ni­niu pa­štu.

Ar­tė­ja ga­lu­ti­nė data

Kaip nu­ro­dė Lie­tu­vos ki­no cen­tro (LKC), nuo 2012-ųjų koor­di­nuo­jan­čio na­cio­na­li­nio ki­no ga­my­bą, Fil­mų sklai­dos, in­for­ma­ci­jos ir pa­vel­do sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Jur­gi­ta Ka­žu­kaus­kai­tė-Sar­nic­kie­nė, Š. Bar­to ža­dė­tam su­kur­ti is­to­ri­niam fil­mui „Do­vy­do ak­muo“ Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja 2011 me­tais sky­rė 700 tūkst. li­tų (200 tūkst. eu­rų), 2012-ai­siais - 793 tūkst. li­tų (230 tūkst. eu­rų), 2013 me­tais - 621,4 tūkst. li­tų (180 tūkst. eu­rų). Vi­sas fil­mo biu­dže­tas tu­rė­jo siek­ti 4,5 mln. li­tų.

Fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis su stu­di­ja „Ki­ne­ma“, ku­ri ga­mi­na fil­mą „Do­vy­do ak­muo“, ga­lio­ja iki šių me­tų lap­kri­čio 30-osios. Pa­sak J. Ka­žu­kaus­kai­tės-Sar­nic­kie­nės, nuo šių me­tų pa­kei­tus tai­syk­les, fi­nan­sa­vi­mo su­tar­ty­je nu­ma­ty­tas fil­mo už­bai­gi­mo ter­mi­nas ar­gu­men­tuo­tu pro­jek­to vyk­dy­to­jo pra­šy­mu ir LKC di­rek­to­riaus spren­di­mu ga­li bū­ti pra­tęs­tas - tik vie­ną kar­tą ir ne il­ges­niam nei 12 mė­ne­sių ter­mi­nui.

„LKC nu­sta­čius, kad pro­jek­to vyk­dy­to­jas lė­šas pa­nau­do­jo ne pa­gal pa­skir­tį, iš anks­to ne­in­for­ma­vęs LKC su­ma­ži­no įsi­pa­rei­go­tą pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo apim­tį, sa­vo fi­nan­si­nį in­dė­lį ir pa­na­šiai, pro­jek­to vyk­dy­to­jas pri­va­lo grą­žin­ti LKC per­mo­kė­tas ar­ba pa­žei­džiant Ki­no įsta­ty­mo, Tai­syk­lių ar fi­nan­sa­vi­mo su­tar­ties rei­ka­la­vi­mus pa­nau­do­tas lė­šas“, - tei­gė cen­tro at­sto­vė.

Fi­nan­sa­vi­mą nutraukė

Grą­žin­ti lė­šų, skir­tų taip ir ne­pa­si­ro­džiu­sio fil­mo ga­my­bai, iki šiol Lie­tu­vo­je ne­te­ko nė vie­nam kū­rė­jui. Tie­sa, tei­sė­sau­gi­nin­kai net dve­jus me­tus nag­ri­nė­jo, ar tei­sin­gai už iš­leis­tus vals­ty­bės pi­ni­gus at­sis­kai­tė di­džiau­sio iki šiol mū­sų ša­ly­je pla­nuo­to is­to­ri­nio fil­mo „Žal­gi­ris - ge­le­žies die­na“ kū­rė­jai, bet šių me­tų pra­džio­je iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trau­kė.

Sta­ty­ti is­to­ri­nį fil­mą, skir­tą Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čio pa­mi­nė­ji­mui, vals­ty­bi­niu ly­giu bu­vo nu­tar­ta dar 2003 me­tais. 2006-ai­siais Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja iš kon­kur­sui pa­teik­tų pro­jek­tų at­rin­ko du: re­ži­sie­riaus Š. Bar­to ir ra­šy­to­jo Ma­riaus Ivaš­ke­vi­čiaus siū­ly­tą kur­ti „Mar­gi­rį“ apie Pi­lė­nų tra­ge­di­ją bei re­ži­sie­riaus Rai­mun­do Ba­nio­nio ir ra­šy­to­jo Juo­zo Mar­cin­ke­vi­čiaus - „Bro­liai vei­kė Eu­ro­pą“ (vė­les­nis pa­va­di­ni­mas - „Žal­gi­ris - ge­le­žies die­na“) apie Jo­gai­los ir Vy­tau­to Di­džio­jo san­ty­kius bei Žal­gi­rio mū­šį.

2007-ai­siais Ki­no ta­ry­ba prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­vo Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čiui skir­to is­to­ri­nio il­go me­tra­žo fil­mo kon­kur­so nu­ga­lė­to­ju skelb­ti re­ži­sie­riaus Š. Bar­to pro­jek­tą "Mar­gi­ris". Ne­tru­kus nuo­mo­nė pa­si­kei­tė - nu­ta­rus, kad vos per dve­jus iki tūks­tant­me­čio var­do mi­nė­ji­mo li­ku­sius me­tus su­kur­ti fil­mo ne­bus spė­ta, pra­dė­ta ak­cen­tuo­ti ki­ta da­ta - Žal­gi­rio mū­šio 600-osios me­ti­nės, o fi­nan­sa­vi­mą ap­sisp­ręs­ta skir­ti R. Ba­nio­nio fil­mui.

Kū­rė­jai fil­mo ga­my­bai iki 2010 me­tų iš vi­so pra­šė 12,5 mln. li­tų, ta­čiau rea­liai par­en­gia­mie­siems dar­bams bu­vo skir­ta (ir iš­leis­ta) vos 0,5 mln. li­tų - pa­skui vals­ty­bės par­ama nu­trauk­ta.

Pro­jek­tą ga­li atgaivinti

„Kū­rė­jai už lė­šas, in­ves­tuo­tas į ki­no ga­my­bą, yra at­sis­kai­tę, su­tar­ties pa­žei­di­mų ne­bū­ta. Mi­nis­te­ri­jai yra ži­no­ma, kad fil­mo ga­mi­ni­mo pro­ce­sas nu­trū­ko, kai au­to­rių gru­pė­je ki­lo ne­su­ta­ri­mų dėl au­to­ri­nių tei­sių. Fil­mo au­to­riai dėl to­les­nių dar­bų fi­nan­sa­vi­mo ne­si­krei­pė. LKT mus yra in­for­ma­vu­si, kad jei­gu fil­mo „Žal­gi­ris - ge­le­žies die­na“ kū­rė­jai ras­tų spren­di­mą dėl bend­raau­to­rys­tės ne­su­ta­ri­mų ir jei­gu bū­tų pa­teik­ta par­aiš­ka tęs­ti dar­bus, bū­tų svars­to­ma ga­li­my­bė fil­mo ga­my­bą tęs­ti“, - aiš­ki­no D. Ven­ce­vi­čie­nė.

Re­ži­sie­riaus R. Ba­nio­nio tei­gi­mu, fil­ma­vi­mas nu­trū­ko ne dėl jo kū­rė­jų ne­su­ta­ri­mų, ku­riuos esą bu­vo ga­li­ma iš­spręs­ti, bet ne­be­li­kus vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo. „Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja mums sky­rė vos 2 proc. rei­kia­mo biu­dže­to ir dau­giau pi­ni­gų ne­be­da­vė. Pa­skui pra­si­dė­jo keis­ti da­ly­kai: dėl gin­čo tarp au­to­rių bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ir ne ad­mi­nis­tra­ci­nė­je, bet bau­džia­mo­jo­je by­lo­je. Man, nors bu­vau apk­lau­sia­mas tik kaip liu­di­nin­kas, dve­jus me­tus, kol vy­ko ty­ri­mas, bu­vo užd­raus­ta net mi­nė­ti fil­mo pa­va­di­ni­mą. Fil­mo kū­ri­mas bu­vo vi­siš­kai užb­lo­kuo­tas - re­gis, kaž­kas no­rė­jo, kad pro­jek­tas bū­tų vi­siš­kai su­žlug­dy­tas“, - ti­ki­no jis.

Vis dėl­to R. Ba­nio­nis pra­si­ta­rė, kad šiuo me­tu idė­ja grįž­ti prie „Žal­gi­rio - ge­le­žies die­nos“ yra vys­to­ma. „Kol kas ne­no­riu pla­čiau apie tai kal­bė­ti - kon­kre­tes­ni žings­niai tu­rė­tų bū­ti 2016 me­tais, nes iki tol rei­kia nu­veik­ti dar la­bai daug dar­bų“, - pa­žy­mė­jo re­ži­sie­rius.

Epas - būtinas

Re­ži­sie­rius Jo­nas Vait­kus, dar 2004 me­tais pa­sta­tęs ti­krais fak­tais par­em­tą me­ni­nį fil­mą „Vie­nui vie­ni“, ku­ria­me ban­dy­ta at­kur­ti su­dė­tin­gą re­zis­ten­ci­nį lai­ko­tar­pį, tvir­ti­no, kad is­to­ri­nių epų kū­ri­mą Lie­tu­vo­je stab­do vals­ty­bės ne­no­ras skir­ti tam lė­šų.

Edvinas Pukšta /LŽ archyvo nuotrauka

„E­pi­nio fil­mo Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ty­vais mums, be abe­jo, rei­kia. Ver­tė­tų apim­ti ku­ni­gaikš­čių Ge­di­mi­no, Vy­tau­to lai­ko­tar­pius, ap­rėp­ti vi­są nau­jų­jų lai­kų is­to­ri­ją, vi­są ke­lią nuo 1925 me­tų - ir Sme­to­nos lai­kus, ir po­ka­rį, ir Są­jū­dį. Yra la­bai daug te­mų: tik man­kur­tai ga­li įsi­vaiz­duo­ti, kad jų ne­rei­kia lies­ti. Ki­ta­dos bu­vau suo­rga­ni­za­vęs gal de­šimt Lie­tu­vos re­ži­sie­rių: jau bu­vo su­ti­ku­sių­jų kur­ti ir fil­mą apie par­ti­za­nus, ir apie po­ka­rį, bet nie­kas iš val­džios ne­at­si­lie­pė, ne­pa­rė­mė - nei Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, nei Vy­riau­sy­bė“, - ap­gai­les­ta­vo re­ži­sie­rius.

Ki­no kri­ti­ko E. Pukš­tos ma­ny­mu, ki­to ke­lio su­kur­ti pla­čios apim­ties is­to­ri­nį fil­mą, kaip glo­bo­jant vals­ty­bei, Lie­tu­vo­je nė­ra, ta­čiau tam tu­rė­tų bū­ti su­telk­tos vi­sos ša­lies ki­no ga­my­bai skir­tos lė­šos bei ne­prieš­ta­rau­ti kū­rė­jai.

„Lė­šos, ki­no ga­my­bai per me­tus pa­skirs­to­mos LKC (tam šį­met nu­ma­ty­ta kiek dau­giau nei 2 mln. eu­rų - aut.), tu­rė­tų ati­tek­ti tam vie­nin­te­liam kū­ri­niui. Ta­čiau ti­kė­tis, kad dėl to bus su­tar­ta, ne­įma­no­ma: prie auk­si­nio vals­ty­bi­nių pi­ni­gų kra­ne­lio sto­vi ei­lu­tė, bū­ti­nai sie­kian­ti gau­ti pi­ni­gų sa­vo dar­bams. Tu­ri pa­si­keis­ti pro­diu­se­rių są­mo­nė, at­ei­ti nau­ja kū­rė­jų kar­ta. Ji, ti­kiuo­si, ne­pe­rims tų blo­gy­bių, ku­rio­mis re­mia­si da­bar­ti­niai di­die­ji pro­diu­se­riai“, - kal­bė­jo ki­no kri­ti­kas.