Nerimas dėl Tautos namų
Įgy­ven­din­ti idė­ją sos­ti­nė­je ant Tau­ro kal­no pa­sta­ty­ti Tau­tos na­mus, re­gis, įma­no­ma tik ge­ro­kai ko­mer­cia­li­za­vus pro­jek­tą. Vil­niaus val­džiai pra­bi­lus apie su­si­rū­pi­ni­mą to­liau nyks­tan­čiais bu­vu­siais Prof­są­jun­gų rū­mais ir ak­ty­vius veiks­mus, ku­riais sie­kia­ma ob­jek­tą pa­da­ry­ti pa­trauk­les­nį pri­va­čioms in­ves­ti­ci­joms, vi­suo­me­ni­nin­kai su­ne­ri­mo, kad ko­mer­ci­nio plo­to iš­plė­ti­mas ga­li su­žlug­dy­ti dau­ge­lį me­tų bran­din­tą gra­žų su­ma­ny­mą.

Anks­čiau ža­dė­ta, kad Tau­tos na­mai ant Tau­ro kal­no, dar va­di­na­mo Pa­mėn­kal­niu, iš­kils iki sim­bo­li­nių 2018-ųjų, kai bus mi­ni­mas vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tis. At­ro­dy­tų, kad sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė pa­ga­liau de­da pa­stan­gas iš­ju­din­ti ap­mi­ru­sį pro­jek­tą. Ta­čiau ar iš tie­sų mies­to va­do­vams rū­pi bū­tent Tau­tos na­mai?

Kai „Lie­tu­vos ži­nios“ krei­pė­si į me­ri­ją, klaus­da­mos, koks to­les­nis šios idė­jos li­ki­mas, bu­vo at­sa­ky­ta ne­įp­ras­tu bū­du – iš­pla­tin­tas vie­šas pra­ne­ši­mas spau­dai, skam­biai pa­va­din­tas „Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė iš mir­ties taš­ko ju­di­na Kon­cer­tų sa­lės pro­jek­tą“. Nė vie­na­me pra­ne­ši­mo sa­ki­ny­je nė­ra są­vo­kos „Tau­tos na­mai“.

2007-aisiais, praėjus 100 metų nuo Tautos namų idėjos iškėlimo, ant Pamėnkalnio buvo pastatytas šią datą įamžinantis paminklinis akmuo./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ra­gi­no šviesuomenė

Lie­tu­vai at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, ša­lies švie­suo­me­nė pri­mi­nė, kad skly­pas ant Tau­ro kal­no pra­ėju­sio šimt­me­čio pra­džio­je už su­au­ko­tas lė­šas bu­vo nu­pirk­tas tau­tai, tiks­liau, na­cio­na­li­nio kul­tū­ros ži­di­nio – Tau­tos na­mų sta­ty­bai. Kaip yra ži­no­ma, 1911 me­tais Lie­tu­vos moks­lo drau­gi­ja ir Lie­tu­vos dai­lės drau­gi­ja skly­pą sta­ty­bai iš­rin­ko ties ta vie­ta, kur da­bar sto­vi griū­van­tys bu­vę Prof­są­jun­gų rū­mai, o 1912 me­tais jis bu­vo nu­pirk­tas. Yra iš­li­kęs no­ta­ri­nis pir­ki­mo ir par­da­vi­mo ak­tas, ku­ria­me ap­ra­šy­tos skly­po ri­bos.

Tau­tos pa­triar­chas Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius sa­vo gy­ve­ni­mo kro­ni­ko­je apie tai yra taip par­ašęs: „Ši­tą ple­cių su­ras­ta ant kal­no su gra­žum Vil­niaus re­gi­niu pas vo­kie­čių ka­pi­nes (t. y. Evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų ir evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ka­pi­nės) ir spa­lių 18 die­ną nu­pirk­ta 1600 sieks­nių po 10 rub­lių 50 ka­pei­kų sieks­niui.“

Ta­čiau tuo­met Tau­tos na­mai taip ir li­ko ne­pas­ta­ty­ti. 1992 me­tais įsi­kū­ru­si vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Tau­tos na­mų san­ta­ra“ pra­dė­jo kel­ti ne­įgy­ven­din­to pro­jek­to klau­si­mą. Tre­čią de­šimt­me­tį vi­suo­me­ni­nin­kai ban­do pri­min­ti Vy­riau­sy­bei ir mies­to sa­vi­val­dy­bei, kad už žmo­nių au­kas nu­pirk­tas skly­pas ir šian­dien tu­ri pri­klau­sy­ti vi­suo­me­nei tei­si­niu ir mo­ra­li­niu po­žiū­riu.

Kaip pa­sa­ko­jo „Tau­tos na­mų san­ta­ros“ ta­ry­bos pir­mi­nin­kas An­ta­nas Gu­de­lis, Vy­riau­sy­bei ir sa­vi­val­dy­bei pri­ra­šy­ta šūs­nys pa­siū­ly­mų, ini­cia­ty­vų, krei­pi­mų­si. Prieš ke­le­tą me­tų Sei­me svars­tant 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos kul­tū­ri­nės par­amos pa­nau­do­ji­mo klau­si­mus, kal­bė­ta, kad to­kio­mis lė­šo­mis Tau­tos na­muo­se ga­lė­tų bū­ti įreng­ta kla­si­ki­nės mu­zi­kos M. K. Čiur­lio­nio kon­cer­tų sa­lė ir At­gi­mi­mo is­to­ri­jos sa­lė.

Anks­tes­nis Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas net bu­vo pri­si­ža­dė­jęs Tau­tos na­mų pro­jek­tą įgy­ven­din­ti iki 2018 me­tų. „Tai bū­tų bu­vę la­bai sim­bo­liš­ka. Ak­tą 20 sig­na­ta­rų 1918 me­tais pa­si­ra­šė iš­nuo­mo­ta­me kam­ba­ry­je, o tas skly­pas ant Pa­mėn­kal­nio, ko ge­ra, bu­vo vie­nin­te­lė bend­ruo­me­ni­nė jau­nos Lie­tu­vos vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė. Ap­sau­go­ti ir grą­žin­ti šį is­to­ri­nį skly­pą vi­suo­me­nei yra vals­ty­bės gar­bės rei­ka­las“, – pa­žy­mė­jo A. Gu­de­lis.

Lietuvių mokslo draugijos nariai Jonas Basanavičius, Juozas Kairiūkštis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Emilija Vileišienė, Antanas ir Jonas Vileišiai, Antanas Zmuidzinavičius, Antanas Smetona ir kiti ant Tauro kalno Vilniuje 1911 metais, kai buvo išrinktas sklypas Tautos namų statybai./Aleksandro Jurašaičio nuotrauka

Is­to­ri­nis testamentas

At­ro­dė, kad le­dai pa­ju­dė­jo. 2012 me­tų va­sa­rio 15 die­ną bu­vo pri­im­ta Tau­tos na­mų re­zo­liu­ci­ja, ku­ria Vil­niaus ta­ry­ba par­eiš­kė, kad „bū­si­ma­sis kul­tū­ros cen­tras tu­ri tap­ti vie­nu iš nau­jo­jo Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lių, kad tai yra is­to­ri­jos tes­ta­men­tas Vil­niaus mies­tui“. Vie­tos po­li­ti­kai re­zo­liu­ci­jo­je Tau­tos na­mų pro­jek­tą pri­pa­ži­no kaip vi­suo­me­nės už­sa­ky­mą Lie­tu­vos vals­ty­bei ir jos sos­ti­nei Vil­niui ir pa­kvie­tė ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas bei vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, vi­suo­me­nę ir bend­ruo­me­nes pri­si­dė­ti prie Tau­tos na­mų pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo.

Be ki­ta ko, re­zo­liu­ci­jo­je pa­žy­mė­ta, kad Vy­riau­sy­bė pri­ėmė nu­ta­ri­mą siek­ti iki 2018 me­tų įgy­ven­din­ti Tau­tos na­mų pro­jek­tą ne­pai­sant su­dė­tin­gos vals­ty­bės eko­no­mi­nės pa­dė­ties.

Skly­po nuo­ma baigiasi

Ta­čiau ju­ri­di­nės ga­lios ne­tu­rin­ti re­zo­liu­ci­ja iš sąs­tin­gio il­gai ne­pa­jė­gė iš­ju­din­ti pro­jek­to idė­jos. Pir­miau­sia bu­vo ne­aiš­ku, ką da­ry­ti su griū­van­čiais Prof­są­jun­gų rū­mais, ku­rių vie­to­je (ar juos re­kons­tra­vus) tu­rė­tų iš­kil­ti Tau­tos na­mai.

Da­bar­ti­nis pa­sta­to sa­vi­nin­kas – UAB „VPIC Vil­nius“. Bend­ro­vė skly­pą po pa­sta­tu nuo­mo­jo­si iš Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės. Skly­po val­dy­to­jas – Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba (NŽT). Nuo­mos su­tar­tis bai­gia­si lie­pos 2 die­ną.

Ta­čiau, kaip „Lie­tu­vos ži­nias“ in­for­ma­vo NŽT Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jas Aud­rius Gel­ži­nis, kol kas ši tar­ny­ba nė­ra ga­vu­si jo­kio raš­to iš Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės dėl že­mės skly­po nuo­mos pra­tę­si­mo. „Pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą Nr. 260, nuo­mi­nin­kas dėl vals­ty­bi­nio že­mės skly­po nuo­mos pra­tę­si­mo tu­ri kreip­tis ne vė­liau kaip li­kus 3 mė­ne­siams iki nuo­mos su­tar­ties pa­bai­gos“, – sa­kė jis.

Pa­si­tei­ra­vus sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos at­sto­vų, ko­dėl ne­bu­vo kreip­ta­si dėl nuo­mos su­tar­ties pra­tę­si­mo, „Lie­tu­vos ži­nioms“ bu­vo at­sa­ky­ta, kad dėl to į sa­vi­val­dy­bę ne­si­krei­pė pa­sta­to sa­vi­nin­kas.

Antanas Gudelis: "Jei Vyriausybė nuo šio reikalo nusišalins, o investuotojas bus tolimas nuo Tautos namų idėjos, gražus projektas gali žlugti."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pa­leng­vi­ni­mas investuotojui

Va­kar me­ri­jos iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me spau­dai me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius tei­gia: „Il­gą lai­ką bu­vę Prof­są­jun­gų rū­mai ne­su­lau­kia jo­kių in­ves­ti­ci­jų: pa­sta­tas ap­leis­tas, o vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai ne­tu­ri de­ra­mos sim­fo­ni­nių kon­cer­tų sa­lės. To­dėl mes im­amės ak­ty­vių veiks­mų, ku­rie leis efek­ty­viau ieš­ko­ti in­ves­tuo­to­jo ir iš­ju­din­ti šį ap­mi­ru­sį ob­jek­tą.“

Čia pat ci­tuo­ja­ma sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rė Al­ma Vait­kuns­kie­nė. Anot jos, pro­jek­tas il­gą lai­ką bu­vo įstri­gęs dėl rei­ka­la­vi­mo iš­sau­go­ti vi­suo­me­ni­nį že­mės nau­do­ji­mo bū­dą. „Tai kė­lė rei­ka­la­vi­mą in­ves­tuo­to­jams sta­ty­ti 51 proc. bend­ro pa­sta­to plo­to kaip vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties ob­jek­to. Tik li­kęs plo­tas ga­lė­jo bū­ti ko­mer­ci­nis. Toks pro­jek­tas ne­bu­vo fi­nan­siš­kai gy­vy­bin­gas, pa­pras­tai sa­kant – pa­sta­tas to­liau griū­va, nes ne­at­si­ran­da in­ves­tuo­to­jo, no­rin­čio in­ves­tuo­ti šio­mis są­ly­go­mis. To­dėl ieš­ko­me mies­tui nau­din­giau­sio spren­di­mo“, – pra­ne­ši­me aiš­ki­na A. Vait­kuns­kie­nė.

Ja­me tei­gia­ma, kad sie­kiant šį ob­jek­tą pa­da­ry­ti pa­trauk­les­nį pri­va­čioms in­ves­ti­ci­joms, pra­ėju­sį rug­sė­jį bu­vo nu­spręs­ta pa­keis­ti že­mės nau­do­ji­mo bū­dą į re­krea­ci­nį. Kar­tu li­ko ga­lio­ti Vil­niaus bend­ro­jo pla­no spren­di­niai, ku­rie rei­ka­lau­ja ant Tau­ro kal­no įgy­ven­din­ti pro­jek­tą su vie­šiems ren­gi­niams pri­tai­ky­ta vie­šą­ja erd­ve. Tai­gi, pa­sak sa­vi­val­dy­bės pra­ne­ši­mo, in­ves­tuo­to­jas pri­va­lės at­liep­ti vi­suo­me­nės in­te­re­są – įgy­ven­din­ti vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pro­jek­tą, ta­čiau ga­lės gau­ti di­des­nę in­ves­ti­ci­jų grą­žą – ko­mer­ci­nė ob­jek­to da­lis ga­lės bū­ti di­des­nė nei 50 pro­cen­tų.

„Sa­vi­val­dy­bė sieks at­nau­jin­ti de­ry­bas su da­bar­ti­niu pa­sta­to sa­vi­nin­ku dėl kon­cer­tų sa­lės pro­jek­to rea­li­za­vi­mo nau­jo­mis są­ly­go­mis“, – to­liau aiš­ki­na­ma pra­ne­ši­me. Tik įdo­mu, kiek ga­lės pa­di­dė­ti ko­mer­ci­nė ob­jek­to da­lis – iki 60 ar 99 pro­cen­tų?

Sa­vi­val­dy­bė pa­brė­žia, kad pro­jek­to aši­mi tu­rė­tų tap­ti sim­fo­ni­nės mu­zi­kos sa­lė, šią idė­ją esą pa­lai­ko kul­tū­ros at­sto­vai, o vie­nas ga­li­mų sa­lės nau­do­to­jų – Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ni­nis or­kes­tras, šiuo me­tu įsi­kū­ręs Kong­re­sų rū­muo­se. Sa­vi­val­dy­bė ti­ki­si, kad prie šio vals­ty­bei svar­baus pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo pri­si­dės Vy­riau­sy­bė.

Siekiama atnaujinti derybas su pastato savininku dėl jam palankesnių sąlygų./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ar Vy­riau­sy­bė nu­si­ša­lins?

„Tau­tos na­mų san­ta­ros“ pir­mi­nin­kas A. Gu­de­lis sa­vi­val­dy­bės par­eiš­ki­mus ko­men­ta­vo be op­ti­miz­mo. „Kol kas su­nku pa­sa­ky­ti, ką reiš­kia ko­mer­ci­nio plo­to iš­plė­ti­mas. Gal in­ves­tuo­to­jas ge­ro­kai iš­plės tą plo­tą, gal ko­kį vieš­bu­tį įtrauks į šį komp­lek­są. Vis­ko ga­li bū­ti. To­kie po­ky­čiai – sa­vi­val­dy­bės spren­di­mas. Mes, vi­suo­me­ni­nin­kai, ne­bu­vo­me kvies­ti, mū­sų nie­kas ne­klau­sė. Sa­vi­val­dy­bė taip pa­siel­gė ieš­ko­da­ma iš­ei­ties. Bet ar tai iš­ei­tis? Ma­tyt, toks spren­di­mas pri­im­tas spau­džiant pa­sta­to sa­vi­nin­kams. Da­bar svar­biau­sia – kas bus da­ro­ma to­liau“, – kal­bė­jo jis.

A. Gu­de­lio įsi­ti­ki­ni­mu, jei Vy­riau­sy­bė nuo šio rei­ka­lo nu­si­ša­lins, o in­ves­tuo­to­jas bus to­li­mas nuo Tau­tos na­mų idė­jos, gra­žus pro­jek­tas ga­li žlug­ti. „A­be­jo­ju, kad da­bar­ti­nis sa­vi­nin­kas bū­tų pa­jė­gus įgy­ven­din­ti to­kio mas­to pro­jek­tą. Kol kas to iš jo ne­bu­vo ma­ty­ti. Ma­no nuo­mo­ne, pa­sta­tą tu­rė­tų pe­rim­ti vals­ty­bė. Nes tai na­cio­na­li­nio mas­to pro­jek­tas. Be vals­ty­bės idė­ja „ne­va­žiuos“. Ko­mer­cia­li­za­ci­ja ga­li iš­plau­ti vi­sas pro­jek­to kul­tū­ri­nes ver­tes. Ne­sa­kau, kad ko­mer­ci­nės veik­los vi­sai ne­tu­ri bū­ti. Ji ga­li bū­ti, bet ne­tu­ri do­mi­nuo­ti, o tik pa­pil­dy­ti kul­tū­ri­nę komp­lek­so pa­skir­tį“, – sa­kė A. Gu­de­lis.