Neprognozuojamai kaimynei rodysime stuburą
Vy­riau­sy­bės dek­la­ruo­ti ke­ti­ni­mai pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja bai­gė­si fias­ko. Nau­jo­sio­se mū­sų ša­lies už­sie­nio po­li­ti­kos stra­te­gi­nė­se gai­rė­se apie dvi­ša­lius san­ty­kius kal­ba­ma su dip­lo­ma­ti­niu šal­tu­ku.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos par­eng­to­se ir Sei­me pa­lai­min­to­se stra­te­gi­nė­se gai­rė­se nu­ro­dy­tos svar­biau­sios kryp­tys, pa­gal ku­rias bus for­muo­ja­ma ir vyk­do­ma mū­sų ša­lies už­sie­nio po­li­ti­ka. Nors iš­kel­ta ne­ma­žai svar­bių tiks­lų, opo­zi­ci­jos at­sto­vai pik­ti­na­si, kad gra­žios val­dan­čių­jų kal­bos ir ke­ti­ni­mai pra­si­len­kia su rea­liais dar­bais.

Par­ama Ru­si­jos pi­lie­ti­nei visuomenei

Gai­rė­se iš­skir­ti ke­tu­ri stra­te­gi­niai už­da­vi­niai. Nu­ro­do­ma, kad dėl sau­gu­mo ir ne­prik­lau­so­my­bės už­ti­kri­ni­mo svar­bu stip­rin­ti tran­sat­lan­ti­nį ry­šį ir stra­te­gi­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su JAV, ypač ener­ge­ti­kos, eko­no­mi­kos, pre­ky­bos ir ka­ri­nio sau­gu­mo sri­ty­se, siek­ti nuo­la­ti­nio NA­TO ka­ri­nių pa­jė­gų bu­vi­mo Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se, ska­tin­ti bend­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ką, taip pat puo­se­lė­ti glau­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, siek­ti to­les­nės Šiau­rės ir Bal­ti­jos vals­ty­bių sang­lau­dos, o po­li­ti­nį, eko­no­mi­nį, ener­ge­ti­nį ir gy­ny­bi­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Len­ki­ja da­ry­ti in­ten­sy­ves­nį.

Šios Vy­riau­sy­bės dar­bo pra­džio­je už­sib­rėž­tas sie­kis „per­krau­ti“ bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ru­si­ja, „žiū­rė­ti ne į pra­ei­tį, o į at­ei­tį“, nau­ja­ja­me stra­te­gi­nia­me do­ku­men­te ne­beat­sis­pin­di. Tik pa­žy­mi­ma, kad san­ty­kiai su Ru­si­ja bus grin­džia­mi tarp­tau­ti­nės tei­sės pri­nci­pais. Bus sie­kia­ma, kad NA­TO ir ES po­li­ti­ka šios vals­ty­bės at­žvil­giu ati­tik­tų Lie­tu­vos in­te­re­sus. Taip pat skel­bia­ma, kad bus re­mia­mas Ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės for­ma­vi­ma­sis, puo­se­lė­ja­ma de­mo­kra­ti­jos, pa­gar­bos žmo­gaus tei­sėms ir lais­vėms ver­ty­bių sklai­da.

Ko­vos su pro­pa­gan­da

Eko­no­mi­kos sri­ty­je daug dė­me­sio bus ski­ria­ma veik­lai ES vi­du­je, ke­ti­na­ma rem­ti eks­por­tą, jį di­ver­si­fi­kuo­ti, įsit­vir­tin­ti nau­jo­se rin­ko­se, pri­trauk­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų į Lie­tu­vą, di­din­ti ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę. Dar du pri­ori­te­tai - pi­lie­čių tei­sių ir lais­vių už­ti­kri­ni­mas, ry­šiai su dias­po­ra, taip pat ak­ty­vi veik­la dau­gia­ša­lė­se ir re­gio­ni­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se.

Gai­rė­se taip pat ke­lia­mas už­da­vi­nys di­din­ti Lie­tu­vos ži­no­mu­mą pa­sau­ly­je, kur­ti pa­lan­kią in­for­ma­ci­nę erd­vę, im­tis veiks­mų prieš mū­sų ša­liai prieš­iš­ką pro­pa­gan­dą, plės­ti drau­gų ra­tą.

Nu­ro­do­mi ke­li svar­biau­si ky­lan­tys iš­šū­kiai: tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mų ne­pai­sy­mas po­so­vie­ti­nė­je Ry­tų erd­vė­je, po­ten­cia­li grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir ša­lies ge­ro­vei, geo­po­li­ti­niai, eko­no­mi­niai ir kul­tū­ri­niai eu­roat­lan­ti­nės erd­vės po­ky­čiai, nau­jų pa­sau­lio po­li­ti­nės ir eko­no­mi­nės ga­lios cen­trų for­ma­vi­ma­sis ir jų įta­kos sklai­da, an­ti­se­mi­tiz­mo, ra­siz­mo ir ki­tų for­mų ra­di­ka­liz­mo ap­raiš­kos.

Bū­ti­na tvir­ta pozicija

Kaip vie­nus svar­biau­sių mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to (URK) pir­mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Juo­dka iš­sky­rė san­ty­kius su kai­my­nais, Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mos įgy­ven­di­ni­mą ir ES plė­trą, mū­sų ša­lies sau­gu­mo bei ne­prik­lau­so­my­bės už­ti­kri­ni­mą.

B. Juo­dka va­kar pri­pa­ži­no, kad žlu­go sie­kis "per­krau­ti" san­ty­kius su Ru­si­ja. Ta­čiau jis pa­žy­mė­jo, kad ne­pa­si­se­kė ne tik mū­sų ša­lies, bet ir da­bar­ti­nio JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­jos po­li­ti­ka Ru­si­jos at­žvil­giu. „Tu­ri­me ne­prog­no­zuo­ja­mą kai­my­ną, to­dėl prog­no­zuo­ti ko­kius nors po­li­ti­nės "per­kro­vos" da­ly­kus yra ga­nė­ti­nai su­nku, bet tai ne­reiš­kia, kad ne­tu­ri­me bend­rau­ti. Ta­čiau pri­va­lo­me tu­rė­ti stu­bu­rą ir įgy­ven­din­ti sa­vo už­sie­nio po­li­ti­ką“, - įsi­ti­ki­nęs Sei­mo URK va­do­vas.

Gra­žu tik popieriuje

Sei­mo URK pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Aud­ro­niaus Ažu­ba­lio ma­ny­mu, ini­cia­ty­va dėl stra­te­gi­nių tiks­lų yra svei­kin­ti­na. Esą nu­ma­ty­tos tin­ka­mos dip­lo­ma­ti­jos kryp­tys. Ta­čiau kar­tu jis pa­žy­mė­jo, kad da­bar­ti­niams val­dan­tie­siems to­li gra­žu ne vi­sa­da pa­vyks­ta jų siek­ti.

„Kal­bant apie mū­sų stra­te­gi­nį tiks­lą - ener­ge­ti­nį sau­gu­mą, ma­tau di­de­lį prieš­ta­ra­vi­mą tarp kal­bų ir dar­bų. Sa­ky­ki­me, dvi elek­tros jung­tys - „Lit­Pol Link“ ir „Nord­Balt“ - iš es­mės bus be­ver­tės, jei­gu Lie­tu­va ne­ap­sisp­ręs sta­ty­ti sa­vo at­omi­nės elek­tri­nės. Kal­ba­ma apie par­amą Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mai, ta­čiau ma­tau, kad Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ry­tų kai­my­nys­tės po­li­ti­kos de­par­ta­men­tas yra fi­nan­suo­ja­mas pa­na­šiai kaip Azi­jos, Af­ri­kos de­par­ta­men­tas ir ki­ti. Ne­stip­ri­na­mos mū­sų am­ba­sa­dos Ry­tuo­se, o ku­ria­mi mis­tiš­ki pla­nai dėl at­sto­vy­bės Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je. Tie­siog kal­ba­ma vie­na, o da­ro­ma vi­sai kas ki­ta“, - sa­kė A. Ažu­ba­lis.

Kal­bė­da­mas apie dvi­ša­lius san­ty­kius su Ru­si­ja, bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras pri­mi­nė, kad dar prieš dve­jus me­tus pa­skel­bus Vy­riau­sy­bės prog­ra­mą, ku­rio­je nu­ma­ty­tas „per­kro­vi­mas“, opo­zi­ci­ja į tai rea­ga­vo skep­tiš­kai. „Per­kro­vos“ ga­li bū­ti, jei­gu yra abi­pu­sis ju­dė­ji­mas, jei­gu va­do­vau­ja­ma­si to­mis pa­čio­mis ver­ty­bė­mis. Ta­čiau jei vals­ty­bė iš vi­daus yra la­bai au­to­ri­ta­ri­nė, kaip Ru­si­ja šiuo me­tu, tai kaip ga­li­ma ti­kė­tis, kad už­sie­nio po­li­ti­ko­je ji taps de­mo­kra­ti­nė? Vie­na, ką mums rei­kia da­ry­ti, - la­bai stip­rin­ti ES ir tran­sat­lan­ti­nį so­li­da­ru­mą. Štai čia tu­ri­me la­biau­siai dirb­ti“, - pa­brė­žė A. Ažu­ba­lis.