Nepasitiki: vieni – egzaminu, kiti – mokykliniu pažymiu
Bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tas tu­rė­tų tap­ti ne­be le­mia­mas sto­jant į aukš­tą­sias mo­kyk­las. Ta­čiau tai ga­li dar la­biau iš­kreip­ti bū­si­mų stu­den­tų at­ran­kos ob­jek­ty­vu­mą.

„Ti­kiuo­si, kad pa­vyks tai pa­da­ry­ti – nuo ki­tų me­tų moks­lei­viai, ku­rie baigs mo­kyk­las, į aukš­tą­sias mo­kyk­las ne­bus pri­ima­mi pa­gal bai­gia­mų­jų eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, kaip yra da­bar. Ti­kiuo­si, kad bus žiū­ri­ma į mo­ky­mo­si 11–12 kla­sė­se vi­dur­kius, kaip yra Va­ka­rų Eu­ro­po­je“, – lie­pą par­eiš­kė val­dan­čio­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis del­fi.lt kon­fe­ren­ci­jo­je.

Vis dėl­to nau­jos eg­za­mi­nų tvar­kos ar­tė­jan­čiais moks­lo me­tais ti­krai ne­bus, nes nuo to­kių re­vo­liu­ci­jų abi­tu­rien­tus sau­go Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mas – es­mi­niai eg­za­mi­nų po­ky­čiai įsi­ga­lio­ja pra­ėjus dve­jiems me­tams po jų pa­lai­mi­ni­mo. Ta­čiau jau ki­tos ar dar ki­tos lai­dos abi­tu­rien­tams nau­jo­vės ga­li bū­ti tai­ko­mos.

Apie po­ky­čius – prieš dve­jus me­tus

„Jei es­mi­nius pa­kei­ti­mus pa­da­ry­tu­me šie­met, pa­gal nau­ją tvar­ką abi­tu­rien­tai lai­ky­tų eg­za­mi­nus ne anks­čiau kaip 2019 me­tais“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tras Graž­vy­das Ka­za­ke­vi­čius. Anot jo, dėl ne­es­mi­nių pa­kei­ti­mų, pa­vyz­džiui, dar­bų ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­rų ir pa­na­šiai, šiuo me­tu dis­ku­tuo­ja­ma ir, ti­kė­ti­na, per­mai­nos jau bus įves­tos 2018-ai­siais.

Tos lai­dos abi­tu­rien­tams įsi­ga­lios ir anks­čiau su­pla­nuo­tos eg­za­mi­nų nau­jo­vės – mo­kyk­li­nį bran­dos eg­za­mi­ną bus ga­li­ma pa­keis­ti bran­dos dar­bu, tie­sa, jis ne­ga­lės bū­ti pri­va­lo­mo lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bran­dos eg­za­mi­no ati­tik­muo.

Bran­dos dar­bą ga­lės rink­tis 12 (gim­na­zi­jos IV) kla­sės mo­ki­niai.

„Tai ne­pri­va­lo­mas, į il­ga­lai­kę veik­lą orien­tuo­tas da­ly­ki­nių ir bend­rų­jų ge­bė­ji­mų ver­ti­ni­mo įran­kis. Bran­dos dar­bą pa­si­rin­ku­siam mo­ki­niui mo­kyk­lo­je bus su­da­ry­tos ga­li­my­bės at­lik­ti ty­ri­mus, kur­ti, par­eng­ti ana­li­ti­nį ap­ra­šą, pri­sta­ty­ti sa­vo dar­bą. Jis bus ver­ti­na­mas pa­gal iš anks­to par­eng­tus ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, į jo ren­gi­mo ir ver­ti­ni­mo pro­ce­są ga­li­ma pa­si­telk­ti ir ki­tų moks­lo ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vus. Bran­dos dar­bo pa­si­rin­ki­mas mo­ki­niui pa­dės ug­dy­ti sa­va­ran­kiš­ku­mą, at­sa­ko­my­bę už sa­vo dar­bą ir jo re­zul­ta­tą, bend­ra­dar­bia­vi­mo, ko­mu­ni­ka­ci­nius, kri­ti­nio mąs­ty­mo ir kū­ry­biš­ku­mo kom­pe­ten­ci­jas. Na­cio­na­li­nis eg­za­mi­nų cen­tras (NEC) tal­kins mo­kyk­loms, ku­rio­se mo­ki­niai rengs bran­dos dar­bus“, – dės­tė G. Ka­za­ke­vi­čius.

Už bran­dos dar­bą 2018 me­tais sto­jant į aukš­tą­sias mo­kyk­las bus ski­ria­mi pa­pil­do­mi ba­lai. Jie bus at­sei­kė­ja­mi ir už sa­va­no­rys­tę.

Uni­ver­si­te­tai ne­dub­liuos NEC darbo

Ta­čiau jau po po­ros ar tre­jų me­tų bran­dos eg­za­mi­nai ga­li pra­ras­ti le­mia­mą vaid­me­nį pri­imant į aukš­tą­sias mo­kyk­las. Aukš­tą­jį moks­lą ku­ruo­jan­tis švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tras dr. Gied­rius Vi­liū­nas pa­tvir­ti­no, kad dėl pa­siū­ly­mų keis­ti pri­ėmi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las tvar­ką bei ver­tin­ti ne tik eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, bet ir mo­kyk­li­nius pa­žy­mius kaip tik šiuo me­tu dis­ku­tuo­ja­ma su aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis.

Pra­nas Ži­liu­kas: „Pir­miau­sia, tu­ri bū­ti po­ky­čiai bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­je ir rim­tes­ni rei­ka­la­vi­mai bran­dos at­es­ta­tui.“

„Da­bar­ti­nė pri­ėmi­mo tvar­ka ne vi­sai ati­tin­ka bend­ruo­sius ug­dy­mo tiks­lus, nes per daug orien­tuo­ja­ma­si į pa­si­ren­gi­mą eg­za­mi­nams, o ne į bran­džios as­me­ny­bės ug­dy­mą. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja yra pa­tei­ku­si pa­siū­ly­mą aukš­to­sioms mo­kyk­loms, kad pri­imant stu­di­juo­ti bū­tų ver­ti­na­mas ne tik eg­za­mi­nų, bet ir bent dve­jų me­tų pa­žy­mių vi­dur­kis. Kaip pro­cen­tiš­kai iš­si­dės­ty­tų ver­ti­ni­mo svo­ris, dar bus svars­to­ma. Siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti ir vi­suo­me­nę klai­di­nan­čių ba­lų sis­te­mos – daug pa­pras­čiau bū­tų ver­tin­ti 100 ba­lų sis­te­ma, o ne iš­ves­ti­niu ba­lu“, – siū­lo­mus po­ky­čius, ku­rie ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti pra­ėjus dve­jiems me­tams po jų pri­ėmi­mo, pri­sta­tė G. Vi­liū­nas.

Alinos Ožič nuotrauka

Jis pa­sa­ko­jo, kad pri­ėmi­mo į uni­ver­si­te­tus sis­te­mų įvai­ro­vė – di­de­lė. Pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vyks­ta iš­anks­ti­nė žval­gy­ba – ge­rų bū­si­mų stu­den­tų vi­lio­ji­mas, jų pre­li­mi­na­rus pri­ėmi­mas stu­di­juo­ti.

To­kios idė­jos sklan­do ir Lie­tu­vo­je. Bet pa­sku­ti­niai mo­ky­mo­si akor­dai – eg­za­mi­nai – ki­to­se ša­ly­se ir­gi le­mia aukš­tų­jų mo­kyk­lų ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl pri­ėmi­mo stu­di­juo­ti.

R. Kar­baus­kiui pa­vie­ši­nus, jog svars­to­ma ga­li­my­bė pri­im­ti jau­nuo­lius stu­di­juo­ti pa­gal mo­kyk­li­nius pa­žy­mius, įskė­lė dis­ku­si­ją, kad tai ga­li pa­ska­tin­ti aukš­tą­sias mo­kyk­las grįž­ti prie sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų, mat mo­kyk­lų ly­gis, ver­ti­ni­mai, o gal ir mo­ky­to­jų są­ži­nin­gu­mas yra la­bai ne­vie­no­das.

Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam pri­ėmi­mui or­ga­ni­zuo­ti (LA­MA BPO) pre­zi­den­tas prof. Pra­nas Ži­liu­kas tei­gė, kad aukš­to­sios mo­kyk­los ne­ke­ti­na pe­rim­ti NEC dar­bo ir per­ti­krin­ti ma­te­ma­ti­kos ar fi­zi­kos ži­nias. Ne­bent aukš­to­ji mo­kyk­la, kaip, pa­vyz­džiui, me­nų stu­di­jų at­ve­ju, no­rė­tų įves­ti ko­kių nors spe­ci­fi­nių ge­bė­ji­mų pa­ti­kri­ni­mą. P. Ži­liu­kas aps­kri­tai ne­prog­no­za­vo ko­kių nors di­de­lių per­mai­nų net ir nuo 2019-ųjų, nes spren­di­mą dėl po­ky­čių rei­kia pri­im­ti iki šie­me­ti­nės rug­sė­jo 1-osios, tad, pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, di­de­lėms re­vo­liu­ci­joms lai­ko ne­li­ko.

Gin­tau­tas Jakš­tas: „Jei mo­kyk­li­nis pa­žy­mys nu­lem­tų sto­ji­mą, aukš­to­sioms mo­kyk­loms tek­tų grįž­ti prie sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų.“

Vis dėl­to P. Ži­liu­kas pri­mi­nė, kad yra ir leng­viau kei­čia­mų da­ly­kų, apie ku­riuos ne­rei­kia įspė­ti prieš dve­jus me­tus, pa­vyz­džiui, sto­ja­ma­sis ba­las ir jo san­da­ra, ne­mo­ka­mos ba­ka­lau­ro stu­di­joms tiems, ku­rie ten­ki­na nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, ar fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio sis­te­mos po­ky­čiai. Tar­ki­me, dėl mi­ni­ma­laus sto­ja­mo­jo ba­lo tar­si jau esa­ma aiš­ku­mo – jis tu­rė­tų kil­ti nuo da­bar­ti­nių 3 iki 4. Spren­di­mas šiuo klau­si­mu dar ne­priim­tas, bet švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė to­kį sie­kį yra mi­nė­ju­si ne kar­tą.

Pir­ma rei­kė­tų pa­kel­ti mo­kyk­lų lygį

Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tro (MOS­TA) Stu­di­jų po­li­ti­kos ir kar­je­ros ana­li­zės sky­riaus va­do­vo Gin­tau­to Jakš­to nuo­mo­ne, vi­sai at­si­sa­ky­ti bran­dos eg­za­mi­nų ar jų re­zul­ta­tų pri­imant į aukš­tą­sias mo­kyk­las bū­tų ne­lai­mė švie­ti­mo sis­te­mai. „Ver­ti­ni­mų skir­tu­mai tarp mo­kyk­lų – kaip die­na ir nak­tis. Cen­tra­li­zuo­ta eg­za­mi­nų sis­te­ma pa­si­rink­ta ir dėl skaid­ru­mo. Tad jei mo­kyk­li­nis pa­žy­mys nu­lem­tų sto­ji­mą, aukš­to­sioms mo­kyk­loms tek­tų grįž­ti prie sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų“, – kal­bė­jo jis. Anot G. Jakš­to, sto­ji­mo ba­le ga­lė­tų at­si­ras­ti koks nors „mo­kyk­li­nių pa­žy­mių svo­ris“, kad mo­ki­niai bū­tų ska­ti­na­mi ne tik su re­pe­ti­to­riais reng­tis eg­za­mi­nams, bet ir skie­pi­ja­mas nuo­sek­lus mo­ky­ma­sis. Ta­čiau eg­za­mi­nų ar jų įver­ti­ni­mo svar­bos pri­imant į aukš­tą­sias mo­kyk­las at­si­sa­ky­ti esą ne­ga­li­ma.

P. Ži­liu­ko tei­gi­mu, da­bar aukš­to­sios mo­kyk­los bai­mi­na­si dėl kon­tras­tų: tas pats pa­žy­mys Vil­niaus li­cė­ju­je ir di­de­lė­je da­ly­je ki­tų mo­kyk­lų, net ir esan­čių sos­ti­nė­je, – vi­sai ne tas pats.

Ta­čiau LVŽS pir­mi­nin­kas R. Kar­baus­kis tu­ri sva­rų kon­trar­gu­men­tą – ne­įma­no­ma pa­kel­ti aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bės, jei į aukš­tą­sias mo­kyk­las pri­imi­nė­si­me ne­pa­si­ren­gu­siuo­sius stu­di­juo­ti.

P. Ži­liu­kas pri­mi­nė, kad dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių bran­dos eg­za­mi­nai yra pri­va­lo­mi at­es­ta­tui gau­ti, ir jo­kios ar­chai­kos čia nė­ra. Anot jo, ne­rei­kia, kaip Pie­tų Ko­rė­jo­je, kad eg­za­mi­nų bū­tų aš­tuo­ni. Vis dėl­to no­rin­tiems stu­di­juo­ti aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je, LA­MA BPO pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­mi bent du trys vals­ty­bi­niai eg­za­mi­nai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Bet, kaip yra pa­brė­žęs ne­prik­lau­so­mas švie­ti­mo kon­sul­tan­tas, eg­za­mi­nų ren­gi­mo sri­ty­je kon­sul­ta­vęs apie dvi­de­šimt pa­sau­lio ša­lių, dr. Al­gir­das Za­bu­lio­nis, vis­kas pri­klau­so nuo eg­za­mi­no tiks­lų – ar tai bran­dos pa­tvir­ti­ni­mas, ar at­ran­ka į uni­ver­si­te­tus, ar mo­kyk­lų ir mo­ky­to­jų dar­bo ver­ti­ni­mas, o gal įran­kis ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja.

Jo tei­gi­mu, Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se vy­rau­ja bran­dos pa­tvir­ti­ni­mas, to­dėl la­biau pa­si­ti­ki­ma pa­žy­miu, ku­rį par­ašo moks­lei­vį mo­kęs mo­ky­to­jas, o juo to­liau į ry­tus – Už­kau­ka­zę, Cen­tri­nę Azi­ją, tuo menks­ta pe­da­go­gi­niai eg­za­mi­nų tiks­lai ir di­dė­ja an­ti­ko­rup­ci­niai: eg­za­mi­nai da­ro­si iš­ori­niai, t. y. moks­lei­viui rei­kia kaž­kur ei­ti jų lai­ky­ti, at­si­ran­da var­do ir pa­var­dės ko­da­vi­mas, o eg­za­mi­nai tam­pa įran­kiu ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, at­ren­kant sto­jan­čiuo­sius į aukš­tą­sias mo­kyk­las. Lie­tu­va šia­me že­mė­la­py­je blaš­ko­si tai į vie­ną, tai į ki­tą pu­sę.

„Pir­miau­sia, tu­ri bū­ti po­ky­čiai bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­je ir rim­tes­ni rei­ka­la­vi­mai bran­dos at­es­ta­tui. Gal net bran­dos at­es­ta­tas ga­lė­tų bū­ti dvie­jų ti­pų – tiems, ku­rie ati­tin­ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus ir tu­ri tei­sę į aukš­tą­jį moks­lą, ir ku­rie – ne­tu­ri. Pa­siū­ly­mai, kad pri­imant į aukš­tą­ją mo­kyk­lą bū­tų ver­ti­na­mas tik mo­kyk­li­nių pa­žy­mių vi­dur­kis, o eg­za­mi­nai vi­sai pra­ras­tų svo­rį, bū­tų svars­ty­ti­ni, jei bū­tų už­ti­krin­ta bend­ro­jo la­vi­ni­mo ko­ky­bė“, – aiš­ki­no LA­MA BPO pre­zi­den­tas P. Ži­liu­kas.