Nematomas „šešėlis“ sporte
Pa­sta­ty­ti la­žy­bų bend­ro­vė­je, pra­stai pa­si­ro­dy­ti rung­ty­nė­se ir už tai pa­siim­ti pi­ni­gus - toks su­kčia­vi­mas lie­tu­viš­ka­me spor­te FI­FA skan­da­lo kon­teks­te at­ro­do ga­nė­ti­nai pri­mi­ty­vus. Vis dėl­to bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už "ne­šva­rų" žai­di­mą mū­sų ša­ly­je dar nie­kam ne­bu­vo pri­tai­ky­ta.

Dr. Sa­lo­mė­ja Zaksaitė, šie­met par­ašiu­si mo­nog­ra­fi­ją „Ap­gau­lė spor­to sri­ty­je: tei­si­nis ir kri­mi­no­lo­gi­nis po­žiū­ris", tvir­ti­na, kad pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ne­lei­džian­ti nu­baus­ti spor­ti­nin­kų už su­kčia­vi­mą, su­si­ju­si su kon­kre­čios ža­los įro­dy­mu.

Da­lis įta­ria apgaulę

- Kaip ga­lė­tu­mė­te api­bend­rin­ti su­kčia­vi­mo var­žy­bų re­zul­ta­tais mas­tą mū­sų ša­ly­je?

- „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad penk­ta­da­lis fut­bo­li­nin­kų ir sep­tin­ta­da­lis krep­ši­nin­kų ži­no ar­ba įta­ria da­ly­va­vę var­žy­bo­se, dėl ku­rių re­zul­ta­to bu­vo su­si­tar­ta iš anks­to. Dau­giau kaip pu­sė apk­laus­tų fut­bo­li­nin­kų ir be­veik treč­da­lis krep­ši­nin­kų ma­no, jog spor­te tai daž­nas reiš­ki­nys, ta­čiau dau­gu­ma jų šios prob­le­mos ne­su­reikš­mi­na. Anot ty­ri­mo, įsi­trauk­ti į su­si­ta­ri­mus dėl var­žy­bų ei­gos ar­ba baig­ties daž­niau­siai pa­siū­lo ko­man­dos drau­gai, bu­vę ko­le­gos ir klu­bų sa­vi­nin­kai. Tai­gi, re­mian­tis ne­se­niai at­lik­ta rep­re­zen­ta­ty­via apk­lau­sa, ga­li­ma teig­ti, kad su­kčia­vi­mo mas­tas yra di­de­lis.

- Ko­kios spor­to ša­kos sie­ja­mos su ne­są­ži­nin­ga veik­la?

- Pa­žei­džia­mu­mo ko­rup­ci­jai in­di­ka­to­riai - są­sa­jos su la­žy­bų vers­lu, di­de­li fi­nan­si­niai srau­tai ir spor­to ša­kos po­pu­lia­ru­mas. Tar­ki­me, kai bu­vo at­lie­ka­mas tarp­tau­ti­nis ty­ri­mas dėl ma­ni­pu­lia­ci­jų var­žy­bo­mis in­te­re­sų konf­lik­tų pre­ven­ci­jos, įvai­rių ša­lių eks­per­tams rei­kė­jo pa­teik­ti na­cio­na­li­nę ana­li­zę, su­si­ju­sią su fut­bo­lu ir lau­ko te­ni­su. Tre­čia ša­ka bu­vo pa­si­rink­ta kaip po­pu­lia­riau­sia kon­kre­čio­je vals­ty­bė­je. Lie­tu­vo­je tai, ži­no­ma, bu­vo krep­ši­nis.

Re­gio­ni­nė specifika

- Ar ga­li­ma įžvelg­ti „lie­tu­viš­ką“ su­kčia­vi­mo spe­ci­fi­ką, ar vis dėl­to tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie Ry­tų Eu­ro­pos spe­ci­fi­ką?

- Tam ti­kros Ry­tų Eu­ro­pos spe­ci­fi­kos esa­ma, tai le­mia geog­ra­fi­nė pa­dė­tis. Pa­vyz­džiui, vie­no­je iš ne­dau­ge­lio draus­mės by­lų bu­vo nu­baus­tas fut­bo­lo klu­bo vi­cep­re­zi­den­tas (jis ne­pra­ne­šė apie su­tar­tas rung­ty­nes, nors pri­va­lė­jo tai pa­da­ry­ti ir bend­ra­dar­biau­ti su fe­de­ra­ci­ja) ir var­ti­nin­kas. Jie abu bu­vo at­vy­kę iš Ru­si­jos.

- Ko­kia yra ti­pi­nė ap­gau­lių lie­tu­viš­ka­me spor­te sche­ma?

- Vie­nas pa­pras­čiau­sių bū­dų, kai spor­ti­nin­kas pra­stai su­žai­džia, kad la­žy­bų bend­ro­vė­je už to­kį re­zul­ta­tą gau­tų pi­ni­gų. Taip, tar­ki­me, bu­vo Pa­lan­gos "Nag­lio“ krep­ši­nio ko­man­dos at­ve­ju. Ji dau­giau nei 30 taš­kų pra­lai­mė­jo „Žal­gi­riui“, pa­skui spor­ti­nin­kai bei jų gi­mi­nai­čiai nu­ėjo į la­žy­bų bend­ro­vę ir pa­tys pa­no­ro at­siim­ti lai­mė­ji­mus.

La­bai ra­fi­nuo­tų sche­mų su­nku bū­tų ras­ti.

At­otrū­kis nuo realybės

- Ta­čiau nu­si­kals­ta­mų vei­kų, su­si­ju­sių su su­kčia­vi­mu spor­te, tei­sė­sau­ga iš es­mės ne­fik­suo­ja. Ko­kių čia esa­ma prob­le­mų?

- Yra di­džiu­lis at­otrū­kis tarp to, kas vyks­ta rea­ly­bė­je, ir to, ką tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos su­ži­no. Kol kas Lie­tu­vo­je bū­ta ke­lių nu­trauk­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl ma­ni­pu­lia­ci­jų spor­to var­žy­bų re­zul­ta­tais, ta­čiau nie­kas dar ne­bu­vo nu­teis­tas bau­džia­mą­ja tvar­ka.

Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ne­lei­džian­ti spor­ti­nin­kų baus­ti už su­kčia­vi­mą, yra su­si­ju­si su kon­kre­čios ža­los įro­di­nė­ji­mu.

Su­pap­ras­tin­ki­me: yra du žmo­nės, ku­rie su­si­ta­ria, ku­ris lai­mės, ku­ris pra­loš, ta­čiau to­kiu at­ve­ju tie­sio­gi­nės ma­te­ria­li­nės ža­los nė­ra. Yra ža­la var­žy­bų pres­ti­žui, są­ži­nin­gai kon­ku­ren­ci­jai, pa­čiam spor­tui. Tad ma­ni­pu­lia­ci­jos, jei ne­įtrau­kia­mos la­žy­bų bend­ro­vės, bau­džia­muo­ju tei­si­niu po­žiū­riu ar­ti­mes­nės ko­rup­ci­nio po­bū­džio nu­si­kals­ta­moms vei­koms nei su­kčia­vi­mui.

Prob­le­mų yra ir su­si­ju­sių su Bau­džia­muo­ju ko­dek­su, gal net la­biau - su jo tai­ky­mu. Tei­sė­sau­ga ne­ma­to ga­li­my­bės pla­čiai tai­ky­ti tam ti­krų nor­mų. Rei­kė­tų šiek tiek lanks­čiau žiū­rė­ti į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, o tai da­ry­ti pra­ktikš­kai yra su­dė­tin­ga.

Jau­čia­si "pri­vers­ti" agaudinėti

- Ra­šy­da­ma moks­li­nį dar­bą apie su­kčia­vi­mą spor­te apk­lau­sė­te ne­ma­žai spor­ti­nin­kų ir su jais su­si­ju­sių as­me­nų. Kaip jie pa­tys ver­ti­na si­tua­ci­ją, ką ma­no apie ne­są­ži­nin­gas var­žy­bas?

- Pa­tys spor­ti­nin­kai daž­niau pa­brė­žia ne ko­rup­ci­ją, su­kčia­vi­mą, o pra­stą spor­to pa­dė­tį - ne­pa­kan­ka­mą ma­te­ria­li­nį ap­rū­pi­ni­mą, ma­žus at­ly­gi­ni­mus ar­ba tai, kad jų aps­kri­tai ne­gau­na, taip pat tai, kad ne­su­da­ro­mos spor­ti­nės veik­los su­tar­tys. Jie kal­ba apie ne­sta­bi­lią si­tua­ci­ją.

Tai vie­nas pa­grin­di­nių mo­ty­vų, ko­dėl jie yra ko­ne „pri­vers­ti“ ap­gau­di­nė­ti. Spor­ti­nin­kai pa­brė­žia pra­gma­ti­nius da­ly­kus - su­tei­ki­te mums nor­ma­lias tre­ni­ruo­čių, var­žy­bų są­ly­gas ir bus kur kas sma­giau žais­ti gar­bin­gai, nei ban­dy­ti su­kčiau­ti.

- Pa­ja­mos iš lo­ši­mų, kaip ma­to­me, tik au­ga. Kaip ap­si­sau­go­ti nuo su­kčia­vi­mo spor­te, ką siū­lo­te mo­nog­ra­fi­jo­je?

- Vi­sų pir­ma tu­rė­tų bū­ti aiš­kiai apib­rėž­ta, kad tai yra drau­džia­ma. Ne­svar­bu, kaip la­ži­nie­si - už lai­mė­ji­mą, per­ga­lę, taš­kų skai­čių, draus­mės ko­dek­se ar ki­ta­me tei­si­nia­me do­ku­men­te tu­rė­tų bū­ti įtvir­tin­ta pri­nci­pi­nė nuo­sta­ta, kad drau­džia­ma la­žin­tis, kai tai su­si­ję su ta­vo spor­to ša­ka.

Taip pat re­ko­men­duo­ti­na, kad vie­nas žmo­gus ne­bū­tų ke­lių klu­bų sa­vi­nin­kas. Nes tai sa­vai­me su­ke­lia in­te­re­sų konf­lik­tą.

Ga­liau­siai, spor­to fe­de­ra­ci­jos, la­žy­bų bend­ro­vės ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos pri­va­lė­tų keis­tis in­for­ma­ci­ja, bū­tų ga­li­ma pa­si­ra­šy­ti ati­tin­ka­mą su­si­ta­ri­mą. Tai yra la­bai svar­bi gran­dis. Kad pro­ce­sas ne­pri­min­tų te­ni­so ka­muo­liu­ko at­mu­ši­nė­ji­mo: „Ne, tai juk jų, o ne mū­sų rei­ka­las.“

Be mi­nė­tų tei­si­nių siū­ly­mų, vie­na pa­grin­di­nių prie­mo­nių tu­rė­tų bū­ti so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų spor­ti­nin­kams ge­ri­ni­mas, ar­ba so­cia­li­nė pre­ven­ci­ja.

Įvaiz­džio plo­vi­mo technika

- Ar pi­ni­gai ir so­cia­li­nės ap­lin­ky­bės iš tie­sų yra pa­grin­di­nis mo­ty­vas su­kčiau­ti?

- Prie­žas­tis ga­li­ma skirs­ty­ti į vi­di­nes ir iš­ori­nes, pi­ni­gai pri­ski­ria­mi prie iš­ori­nių. Kaip ir bend­res­ni veiks­niai: ko­mer­cia­li­za­ci­ja, var­to­to­jo psi­cho­lo­gi­ja, šal­tas ra­cio­na­lus aps­kai­čia­vi­mas. Įdo­mu ir tai, kad, pa­sak vie­no kva­li­fi­kuo­čiau­sių šios te­mos eks­per­tų Dec­la­no Hil­lo, eg­zis­tuo­ja va­di­na­mo­ji įvaiz­džio plo­vi­mo tech­ni­ka. Kai iš įtar­ti­nais bū­dais gau­tų pi­ni­gų re­mia­mi spor­ti­nin­kai, me­ni­nin­kai ar moks­li­nin­kai, ir taip tie, ku­rie tu­ri ne­šva­rių lė­šų, rea­bi­li­tuo­ja sa­ve vi­suo­me­nės aky­se. Tai ga­li bū­ti vie­na glo­ba­lių prie­žas­čių, ko­dėl ma­ni­pu­lia­ci­jos vyks­ta ir ko­dėl su­nku jas iš­tir­ti - už vi­so to ga­li slėp­tis ga­lin­gos fi­gū­ros.

Vi­di­nės prie­žas­tys su­si­ju­sios su pa­čių spor­ti­nin­kų emo­ci­niu ne­sau­gu­mu, ne­sta­bi­lia pa­dė­ti­mi, ne­pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vo jė­go­mis, ma­ny­mu, kad gar­bin­gai lai­mė­ti vis tiek ne­pa­vyks.

- Ar pa­dė­tis kei­čia­si? Kaip ver­tin­tu­mė­te ten­den­ci­jas? Ma­tyt, jei jau apie tai kal­ba­ma, si­tua­ci­ja ge­rė­ja.

- Taip, pa­dė­tis kei­čia­si į ge­ra, nors ir la­bai lė­tai. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad jei­gu ir bū­tų dau­giau re­gis­truo­tų at­ve­jų dėl ma­ni­pu­lia­ci­jų spor­te, tai ti­krai ne­reikš­tų, kad si­tua­ci­ja blo­gė­ja. Tai liu­dy­tų, kad prob­le­ma ta­po la­biau ma­to­ma ir į ją rea­guo­ja­ma. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je, ku­rios ape­lia­ci­niam ko­mi­te­tui ir pa­ti pri­klau­sau, jau yra as­me­nų, nu­baus­tų pa­da­rius ne­tei­sė­tą įta­ką rung­ty­nių baig­čiai, dar ke­li ty­ri­mai tę­sia­mi.

. . .

SKAIČIAI

Pa­siū­ly­mų da­ly­vau­ti su­si­ta­ri­muo­se as­me­niš­kai su­lau­kė 15 proc. fut­bo­li­nin­kų ir 20,5 proc. krep­ši­nin­kų.

42 proc. krep­ši­nin­kų ir 38 proc. fut­bo­li­nin­kų nu­ro­dė, kad jiems yra te­kę gir­dė­ti, jog spor­ti­nin­kai bent kar­tą yra pa­ty­rę spau­di­mą įsi­trauk­ti į ne­są­ži­nin­gus su­si­ta­ri­mus.

28 proc. fut­bo­lo ir 44 proc. krep­ši­nio žai­dė­jų yra gir­dė­ję, kad jų ko­le­gos da­ly­va­vo su­si­ta­ri­muo­se dėl var­žy­bų baig­ties.

42 proc. žai­dė­jų ži­nio­mis, spor­ti­nin­kai sta­to la­žy­bų punk­tuo­se dėl rung­ty­nių, ku­rio­se žai­džia pa­tys, 67 proc. ži­nio­mis, spor­ti­nin­kai sta­to la­žy­bo­se, kai žai­džia ki­tos ko­man­dos.

68 proc. gy­ven­to­jų są­ži­nin­gu­mas spor­te yra svar­bus. Dau­gu­ma jų, su­ži­no­ję apie iš­anks­ti­nius spor­ti­nin­kų su­si­ta­ri­mus, im­tų­si so­cia­li­nių sank­ci­jų: 60 proc. ne­be­pa­lai­ky­tų ko­man­dų, 51,2 proc. ne­be­žiū­rė­tų var­žy­bų trans­lia­ci­jų, 18,3 proc. ne­be­pirk­tų bi­lie­tų į spor­to var­žy­bas, 12 proc. ne­sta­ty­tų la­žy­bų punk­tuo­se.

Šal­ti­nis: „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ ty­ri­mas (2014)