Nemarios politikų idėjos sudrebina tik Seimą
Me­tai iš me­tų Sei­me rea­ni­muo­ja­mos įsta­ty­mų ini­cia­ty­vos kas­kart su­ke­lia prieš­ta­rin­gas dis­ku­si­jas, bet taip ir lie­ka dū­lė­ti įsta­ty­mų lei­dė­jų stal­čiuo­se. Pa­sak po­li­to­lo­gų, vie­ni par­la­men­ta­rai taip sie­kia po­pu­lia­ru­mo, ki­ti de­mons­truo­ja sa­vo ideo­lo­gi­nius pri­nci­pus.

Pa­sta­rie­ji du Sei­mo veik­los de­šimt­me­čiai liu­di­ja, kad kai ku­rios par­la­men­ta­rų idė­jos yra ne­mir­tin­gos. Ne kar­tą at­mes­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai ko­ne kiek­vie­ną ka­den­ci­ją vėl tei­kia­mi iš nau­jo, nors ne­su­lau­kia nei Sei­mo dau­gu­mos, nei vi­suo­me­nės pri­ta­ri­mo. To­kios įsta­ty­mų lei­dė­jų ini­cia­ty­vos daž­niau­siai su­ke­lia tik po­li­ti­nes aud­ras, ta­čiau ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų ne­duo­da.

Eu­ta­na­zi­ja, par­tne­rys­tės įtei­si­ni­mas, abor­tų drau­di­mas – tik da­lis siū­ly­mų, ku­rie per šią Sei­mo ka­den­ci­ją jau spė­jo su­prie­šin­ti po­li­ti­kus ir vi­suo­me­nę. Eks­per­tų tei­gi­mu, su­kel­tos kon­tro­ver­si­jos pa­de­da par­la­men­ta­rams at­kreip­ti į sa­ve rin­kė­jų dė­me­sį – pa­tei­sin­ti bu­vi­mą po­li­ti­ko­je ar net pa­si­di­din­ti rei­tin­gus. Nors daž­nas jų mu­ša­si į krū­ti­nę, kad ne­sie­kia po­pu­lia­ru­mo to­kiu bū­du, po­li­to­lo­gai ne­abe­jo­ja - kai ku­rie pa­kar­to­ti­nai tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai tė­ra pi­gus po­pu­lis­ti­nis triu­kas.

Užp­rog­ra­muo­tas fias­ko?

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Sei­mas at­me­tė kon­ser­va­to­riaus An­ta­no Ma­tu­lo pa­siū­ly­tą Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są su­ma­žin­ti tau­tos at­sto­vų skai­čių nuo 141 iki 101. Ši ini­cia­ty­va ne tik ne­su­lau­kė Sei­mo na­rių pa­lai­ky­mo, bet ir bu­vo iš­juok­ta ko­le­gų. Tai nie­ko ne­nus­te­bi­no, nes pa­na­šių ban­dy­mų bū­ta jau ne vie­no, ta­čiau vi­si - ne­sėk­min­gi.

Vie­toj da­bar Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­to 141 Sei­mo na­rio su­ma­žin­ti tau­tos at­sto­vy­bę iki 101 par­la­men­ta­ro prieš 15 me­tų siū­lė Sei­mo na­rys Ro­mual­das Ozo­las, vė­liau – Al­gi­man­tas Ma­tu­le­vi­čius su gru­pe par­la­men­ta­rų. Pra­ėju­sios Sei­mo ka­den­ci­jos pra­džio­je pra­re­tin­ti par­la­men­ta­rų gre­tas no­rė­jo ir tuo­me­tis Sei­mo pir­mi­nin­kas Arū­nas Va­lins­kas. Jis ra­gi­no sei­mū­nų skai­čių su­ma­žin­ti iki 121. 2010-ai­siais „tvar­kie­tis“ Pe­tras Gra­žu­lis pa­tei­kė dar dras­tiš­kes­nį pa­siū­ly­mą nei jo pirm­ta­kai - Sei­mo na­rių skai­čių su­ma­žin­ti per­pus, t. y. iki 71. Tą­syk val­dan­tie­ji – kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai – P. Gra­žu­lį ap­kal­ti­no po­pu­liz­mu.

Ma­žin­ti par­la­men­ta­rų skai­čių mė­gin­ta ne tik ini­ci­juo­jant Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, bet ir re­fe­ren­du­mu. Kol kas vie­nin­te­lis re­fe­ren­du­mas įvy­ko 1996-ai­siais. Ja­me da­ly­va­vo dau­giau kaip pu­sė Lie­tu­vos rin­kė­jų, ta­čiau teik­ta nuo­sta­ta bu­vo ne­priim­ta.

Klai­din­gas optimizmas

„Ti­kė­ti, kad Sei­mo na­riai pa­tys su­ma­žins sa­vo gre­tas, gal ir nai­vu, bet kai par­en­giau Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, la­bai grei­tai su­rin­kau rei­kia­mus par­la­men­ta­rų par­ašus. Tai su­tei­kė op­ti­miz­mo...“ - LŽ aiš­ki­no A. Ma­tu­las, pa­klaus­tas, ar ti­kė­jo, kad po ši­tiek ne­sėk­min­gų ban­dy­mų šį­syk bus ryž­ta­si su­ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių.

A. Ma­tu­las ti­ki­no, jog pa­kar­to­ti­nai teik­da­mas to­kį siū­ly­mą ne­sie­kė po­pu­lia­ru­mo. „Man jo ne­trūks­ta. Po­pu­lia­ru­mo įgy­ju nuo­šir­džiu dar­bu“, - sa­kė jis. Sa­vo idė­jos A. Ma­tu­las ne­at­si­ža­da, ta­čiau ki­tą­kart esą ne­bus toks ra­di­ka­lus ir tau­tos at­sto­vų skai­čių siū­lys ma­žin­ti iki 121. „E­su įsi­ti­ki­nęs, jog anks­čiau ar vė­liau vi­suo­me­nė pri­vers pri­im­ti šį spren­di­mą. Ne­ga­li taip bū­ti, kad ša­lies gy­ven­to­jų skai­čius ma­žė­ja, vi­suo­me­nė kin­ta, o mes ne­rea­guo­ja­me“, - kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

Švie­čia­ma visuomenė

Jau an­trą kar­tą per šią Sei­mo ka­den­ci­ją įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją siū­lo so­cial­de­mo­kra­tė Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė. Prieš ke­lis mė­ne­sius po­li­ti­kė įre­gis­tra­vo an­trą – pa­to­bu­lin­tą Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tą, nes pir­ma­sis jo va­rian­tas iš Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bot­var­kės bu­vo iš­brauk­tas net ne­lei­dus M. A. Pa­vi­lio­nie­nei pri­sta­ty­ti sa­vo ini­cia­ty­vos. Ne pir­mą kar­tą Sei­me at­si­ran­dan­tis siū­ly­mas su­teik­ti ga­li­my­bę ne­pa­gy­do­miems ir di­džiu­lį skaus­mą ken­čian­tiems žmo­nėms są­mo­nin­gai nu­trauk­ti gy­vy­bę su­lau­kia ne­vie­na­reikš­miš­kų ver­ti­ni­mų. Eu­ta­na­zi­jos idė­jai ne­lin­kę pri­tar­ti ne tik dau­gu­ma po­li­ti­kų, bet ir me­di­kų bend­ruo­me­nės, Baž­ny­čios at­sto­vai.

M. A. Pa­vi­lio­nie­nė tvir­ti­na, kad Sei­me vyks­tan­čios dis­ku­si­jos švie­čia vi­suo­me­nę. Ji pri­pa­žįs­ta, jog sa­vo tei­kia­mo­mis ini­cia­ty­vo­mis sie­kia pa­keis­ti par­la­men­ta­rų mąs­ty­se­ną. „Nes­var­bu, kad šis Sei­mas yra toks, bet dis­ku­tuo­ki­me vie­no ar ki­to pro­jek­to pa­grin­du. Tuo­met ir vi­suo­me­nė su­krun­ta“, - LŽ tei­gė par­la­men­ta­rė.

So­cial­de­mo­kra­tės įsi­ti­ki­ni­mu, žmo­nės tu­ri kil­ti iki pa­žan­gių idė­jų, to­dėl po­li­ti­kams ne­rei­kė­tų nu­si­leis­ti iki „ma­sių mąs­ty­mo lyg­mens ir gy­ven­ti mi­nios nuo­tai­ko­mis". „I­ki šiol gy­ve­na­me ma­sių ko­lek­ty­vo bend­ruo­me­nės nuo­sta­to­mis ir ma­no­me, jog dau­gu­ma spren­džia vis­ką. Aš su tuo ne­su­tin­ku, nes žmo­ni­jos is­to­ri­ja įro­dė, kad vi­suo­me­nės pa­žan­gą le­mia as­me­ny­bės idė­jos, ne­šan­čios ži­bu­rį. Ir po tam ti­kro lai­ko jos pa­tvir­ti­na­mos“, - pa­brė­žė M. A. Pa­vi­lio­nie­nė.

Kon­tro­ver­siš­kų ver­ti­ni­mų su­lau­kė ir li­be­ra­lės Da­lios Kuo­dy­tės su gru­pe Sei­mo na­rių pa­teik­ti Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­pil­dy­mai bei pa­tai­sos, lei­džian­čios įtei­sin­ti re­gis­truo­tą par­tne­rys­tę Lie­tu­vo­je. Ini­cia­to­riai ne­sle­pia, kad su­da­ry­ti re­gis­truo­tą par­tne­rys­tę ga­lė­tų ir ho­mo­sek­sua­lios po­ros.

Per pa­sta­rą­jį Sei­mo veik­los de­šimt­me­tį bū­ta įvai­rių ban­dy­mų įfor­min­ti ofi­cia­liai ne­su­si­tuo­ku­sių, bet kar­tu gy­ve­nan­čių as­me­nų san­ty­kius. Pa­vyz­džiui, pra­ėju­sią Sei­mo ka­den­ci­ją so­cial­de­mo­kra­tė M. A. Pa­vi­lio­nie­nė tei­kė Par­tne­rys­tės (bend­ro gy­ve­ni­mo ne­įre­gis­tra­vus san­tuo­kos) įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Prieš­ta­rin­gos ini­cia­ty­vos netyla

Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mi ir Sei­mo na­rių siū­ly­mai užd­raus­ti abor­tus. Prieš dve­jus me­tus, 2013-ai­siais, Gy­vy­bės pre­na­ta­li­nė­je fa­zė­je ap­sau­gos įsta­ty­mo pro­jek­tą įre­gis­tra­vo Sei­mo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) frak­ci­jos na­riai ir juos par­ėmę „dar­bie­tis“ Kęs­tu­tis Dauk­šys bei Miš­ria­jai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­san­tis Al­gir­das Pa­tac­kas.

Gy­vy­bės pre­na­ta­li­nė­je fa­zė­je ap­sau­gos įsta­ty­mas prieš tai jau bu­vo teik­tas du­kart, 2005-ai­siais ir 2006 me­tais. Ak­ty­viau­sias abor­tų drau­di­mo ini­cia­to­rius – bu­vęs Sei­mo na­rys, LLRA ly­de­ris Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis.

Prieš­ta­rin­gi ir par­la­men­ta­rų siū­ly­mai le­ga­li­zuo­ti pros­ti­tu­ci­ją, ke­lia­mi jau ne pir­mą Sei­mo ka­den­ci­ją. To­kiai idė­jai yra pri­ta­ru­si net Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė. O pra­ėju­sią Sei­mo ka­den­ci­ją par­la­men­ta­ras Man­tas Va­raš­ka siū­lė iš Ad­mi­nis­tra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so iš­brauk­ti straips­nį, nu­ma­tan­tį bau­das pros­ti­tu­tėms, ir griež­tin­ti baus­mes są­va­dau­to­jams. Jis sie­kė, kad už įtrau­ki­mą į pros­ti­tu­ci­ją bū­tų bau­džia­ma lais­vės at­ėmi­mu iki tre­jų me­tų.

Puo­se­lė­ja po­li­ti­nę ideologiją

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus ma­ny­mu, siū­ly­mai ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių ar di­din­ti jų po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę tu­ri ne­men­ką do­zę po­pu­liz­mo. „Jų tiks­las - pri­mi­ty­viai pa­mė­gin­ti pa­si­di­din­ti sa­vo ak­ci­jas po­li­ti­kos rin­ko­je. Tai da­ro ir at­ski­ri po­li­ti­kai, nes mąs­to apie Sei­mo rin­ki­mus vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se, ir po­li­ti­nės par­ti­jos, sie­kian­čios pa­kel­ti sa­vo rei­tin­gus“, - LŽ tvir­ti­no po­li­to­lo­gas.

Tuo me­tu Sei­mo na­rių tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai, ku­riais no­ri­ma pert­var­ky­ti in­di­vi­do ar šei­mos san­ty­kių sri­tį, kon­ser­va­ty­vio­je vi­suo­me­nė­je di­de­lio po­pu­lia­ru­mo po­li­ti­kams ne­ža­da, prieš­in­gai – jį ma­ži­na. „Po­li­ti­kai, siū­lan­tys li­be­ra­li­zuo­ti šei­mos ins­ti­tu­tą Lie­tu­vo­je, pa­pras­tai yra li­be­ra­lių ar­ba kai­rių­jų pa­žiū­rų. Jie va­do­vau­ja­si ideo­lo­gi­niais mo­ty­vais, o ne rei­tin­gų vai­ky­mu­si ar po­pu­lia­ru­mo tarp rin­kė­jų ieš­ko­ji­mu“, - dės­tė KTU pro­fe­so­rius.

Li­be­ra­lių rin­kė­jų seg­men­tas, pa­sak A. Kru­pa­vi­čiaus, Lie­tu­vo­je nė­ra itin di­de­lis, kad į jį orien­tuo­da­mo­si po­li­ti­nės jė­gos pa­kel­tų sa­vo au­to­ri­te­tą. Ta­čiau po­ky­čių vi­suo­me­nė­je ga­li­ma ti­kė­tis iš jau­no­sios pi­lie­čių kar­tos, tu­rin­čios li­be­ra­les­nes nuo­sta­tas. „Ma­tyt, mes, kaip ir dau­gu­ma Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių, po tam ti­kro lai­ko pri­im­si­me ana­lo­giš­kus spren­di­mus“, - kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Krau­na­mas po­li­ti­nis kapitalas

Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tė po­li­to­lo­gė Li­di­ja Ša­ba­je­vai­tė įsta­ty­mų lei­dė­jų ini­cia­ty­vas, ku­rios vi­suo­me­nė­je su­ke­lia ne­vie­na­reikš­miš­ką reak­ci­ją, sie­ja su po­li­ti­nio po­pu­lia­ru­mo sie­kiu. Ji at­krei­pia dė­me­sį, kad po sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų su­men­kus kon­ser­va­to­rių įta­kai, o Li­be­ra­lų są­jū­džiui su­stip­ri­nus sa­vo po­zi­ci­jas, šioms dviem po­li­ti­nėms jė­goms nau­din­ga vie­nu ar ki­tu klau­si­mu po­zi­cio­nuo­ti sa­vo bu­vi­mą po­li­ti­nė­je are­no­je. „Tai no­ras nuo­lat iš­lai­ky­ti dė­me­sį, kad vi­suo­me­nė vi­są­laik ži­no­tų, gir­dė­tų apie juos“, - LŽ pa­žy­mė­jo L. Ša­ba­je­vai­tė.

Po­li­to­lo­gė ap­gai­les­tau­ja, kad ne itin reikš­min­goms prob­le­moms Sei­mo na­riai daž­nai ski­ria kur kas dau­giau dė­me­sio nei mo­kes­ti­niams klau­si­mams, ku­rie nė­ra to­kie po­pu­lia­rūs tarp rin­kė­jų. „Ne­jau­gi nė­ra daug rim­tes­nių da­ly­kų nei eu­ta­na­zi­ja, abor­tai ar ho­mo­sek­sua­lų par­tne­rys­tė, dėl ku­rių taip ais­trin­gai dis­ku­tuo­ja­ma?“ - re­to­riš­kai klau­sė ji.