Nelietuviškos raidės Lietuvos piliečių dokumentuose – vis dar miražas?
Va­sa­rą par­la­men­to va­do­vas Vik­to­ras Pra­nckie­tis ža­dė­jo, kad Sei­mas ru­dens se­si­jo­je bus svars­to­mi pro­jek­tai, at­ve­rian­tys ke­lią var­dus ir pa­var­des as­mens do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis. Ta­čiau po­li­ti­kų nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu ski­ria­si, su­ta­ri­mas nė­ra pa­siek­tas. Tuo me­tu Lie­tu­vos pi­lie­čiai, kai Ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos sky­riai at­si­sa­ko jų ne­lei­tu­viš­kai skam­ban­čias pa­var­des įtrauk­ti, krei­pia­si į teis­mus ir by­las lai­mi.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis apie tai kalbėjo radijui „Znad Wilii“ rugpjūčio pabaigoje. „Mums reikalingas rezultatas, koks jis bebūtų. Ne vilkinimas, o reikalinga proceso pabaiga“, – parlamento vadovą citavo BNS.

Teismas įpareigojo įtraukti santuoką į apskaitą įrašant pareiškėjai pavardę „Newman“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Dabar, spalio pradžioje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis LŽ komentavo: „Visi variantai įmanomi, o variantai yra du: arba įtraukti tas tris raides arba jų neįtraukti, tai faktiškai dabar kalbininkai, politikai ir likusi visuomenės dalis turėtų pateikti argumentus.“

Kalbos komisijos išvada tebegalioja

A. Antanaičio teigimu, kai visos pusės pateiks argumentus, tada į juos atsižvelgusi komisija turėtų priimti sprendimą. Po to – ir į komisijos sprendimą atsižvelgęs Seimas.

VLKK jau buvo pateikusi Seimui savo poziciją šiuo klausimu keletą kartų. Pastarąjį kartą 2016 metų gegužę VLKK Seimui pateikė išvadą, kurioje laikomasi tokių pačių nuostatų, kokios Seimui buvo pateiktos vertinant kitus vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojančių įstatymų projektus. Kalbos komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos tam tikros išimtys: užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės gali būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

„Jūs esate visiškai teisi, šitos išvados neatsisakyta, – VLKK pirmininkas pasakė apie tai priminusiai LŽ žurnalistei. – Ji galioja, bet galioja kaip mūsų komisijos pasiūlymas. Tačiau Seimas kol kas jos nepriėmė. Kol kas ji neįteisinta ir yra tik kaip komisijos siūlymas.“

A. Antanaitis pažymėjo, kad tokia VLKK išvada – tai labai didelis žingsnis į priekį, nes problemų nebelieka užsieniečiams, turėjusiems pasą ir įgijusiems Lietuvos pilietybę, o ypač šeimoms, kurioms labai svarbu, kad vyras, žmona, vaikai turėtų tą pačią pavardę.

Jei bus papildomų argumentų, į juos atsižvelgs

VLKK vadovas teigė: „Toliau svarstant šitą klausimą, reikėtų atsakyti, ar tų dviejų komisijos pasiūlymų neužtenka, o gal užtenka. Jeigu ne, tada kokie papildomi argumentai? Koks pagrindas? Koks poreikis?“

A. Antanaičio žodžiais, kai bus atsakyta į šiuos klausimus, parlamentas turės dar kartą kreiptis į VLKK: „Kadangi bus svarstomas konkretus projektas, dėl jo Seimas ir kreipsis į komisiją.“

Nors politikai diskutuoja ir dėl alternatyvos – vardą bei pavardę nelietuviškais rašmenimis rašyti papildomame paso puslapyje, pasak VLKK pirmininko, į šios Seimo sesijos darbotvarkę įtrauktas vienas projektas – dėl jų rašymo pagrindiniame asmens dokumento puslapyje.

A. Antanaitis teigė, kad priklausomai nuo to, ką norės sužinoti Seimas, kokius klausimus pateiks, į tokius VLKK, pasitelkusi įvairius specialistus, ir atsakys. Jis pabrėžė, kad jei atsirastų kitų, papildomų argumentų, jie būtų svarstomi, į juos būtų atsižvelgiama.

„Tikrai nestovėsime kaip ožiai ant liepto, kai nė vienas nenori nusileisti, – sakė VLKK vadovas. – Svarbu, kad tie argumentai iš tikrųjų būtų įtikinantys ir svarūs.“

Audrys Antanaitis. Alinos Ožič nuotrauka

LŽ pasiteiravus, kokia asmeninė nuomonė dėl galimybės dokumentuose vardus bei pavardes rašyti ir lotyniškais rašmenimis, A. Antanaitis sakė: „Praktiškai ją ir išsakiau. Manau, kad tai, ką pasiūlė komisija, tikrai labai daug, manau, jog to praktiškai pakanka.“

„Atidarome vartus beprotybei“

Lietuvos vyriausybė pritarė w, q ir x raidžių rašymui pirmame paso puslapyje pritarė daugiau kaip prieš metus. Bet Lietuvos politikai vis dar diskutuoja ir dėl alternatyvos: vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis rašyti papildomame paso puslapyje.

Dar praėjusią kadenciją parlamentaras konservatorius Audronius Ažubalis kartu su kitų Seimo frakcijų atstovais užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.

A. Ažubalis ir dabar laikosi tokios pozicijos. „Alternatyva turi būti visada“, – LŽ pabrėžė jis.

Parlamentaras paaiškino: „Seime nėra taip, kad kadencija baigiasi ir tie projektai dingsta. Jie lieka. Jie yra užregistruoti, tad turėtų būti svarstomi.“

A. Ažubalis paaiškino savo požiūrį dėl asmenvardžių rašymo: „Esu už tai, ką kalba mūsų tėvai – lietuvių kalbos kalbininkai. O jie sako, kad tai yra niekalas, jog tai neturi nieko bendro su lietuvių kalbos vertingųjų – morfologinių ir kitokių – savybių išsaugojimu, kad tai įneš sumaištį.“

Politikas įsitikinęs – tai būtų ne keletas raidžių, o daugiau. „Kaip tokiu atveju rašysime „š“ skambesį? – klausė jis. – Vien anglų kalboje yra keletas skirtingų variantų. O dar kitaip yra vengrų kalboje. Ir taip toliau. Tada mes einame ir atidarome vartus beprotybei.“

Audronius Ažubalis. Romo Jurgaičio nuotrauka

A. Ažubalis teigė, kad šiuolaikiniame moderniame pasaulyje kiekviena valstybė stengiasi išsaugoti savo unikalias kalbines savybes – pradedant nuo Prancūzijos ir taip toliau. „Lietuva būtų pirmoji valstybė, kuri nežinia dėl kokių priežasčių, tiksliau, dėl įsivaizdavimo, kad kažkam kažkur kažką padės, pasirinktų kitą kelią, tai yra atsisakytų savo autentiškumo. Tie, kurie bruka šitą dalyką, nelabai išmano, kas tai yra. Dėl to galima apgailestauti“, – sakė jis.

Kalba tampa politinių mainų įkaite?

Rugsėjo viduryje Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius, duodamas interviu BNS, be kita ko, pažymėjo: „Mes prašome įgyvendinti tautines mažumas liečiančius mūsų dvišalius susitarimus ir tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, leisti jiems pase rašyti vardus taip, kaip jie užrašytų juos originaliomis raidėmis. Jeigu kalbėtume apie šį klausimą, lietuviai Lenkijoje gali naudoti savo raides, užsirašyti originalius vardus.“

Kai apie LŽ priminė A. Ažubaliui, jis uždavė klausimą, ar jiems sudarytos sąlygos tuo naudotis. „Antras dalykas: niekada nereikia taikyti veidrodinio principo. Kiekviena valstybė turi savo požiūrį“, sakė jis.

Politikas pridūrė, kad kai kas bando spekuliuoti 1994 metų sutartimi su Lenkija – pagrindine, apibrėžiančia mūsų šiandienius santykius. „Toje sutartyje nieko tokio nėra, tie žmonės, matyt, jos neskaitė, – teigė parlamentaras. – Sutartyje įtvirtintas vienas dalykas: kad bus rašoma pagal skambesį. Pavyzdžiui, Kozlovski, Lavrinovič ir panašiai, jei žmogus taip pageidauja.“

Anot A. Ažubalio, problema primetama, teigiant, kad ji neišspręsta. „O kaip kitaip turi būti sprendžiama? Pasakykite prancūzui, danui, švedui, čekui... Užsijuoks“, – mano jis.

Seimo narys tvirtino, kad būdavo, kai mūsų valstybės vadovai neatsakingai žadėdavo, ko negalėdavo padaryti. O tautos nepaklausdavo. Ir parlamento nepasiteiraudavo.

A. Ažubalio nuomone, blogiausia, kas gali atsitikti su kalba – kai ji tampa politinių mainų įkaite. „Kalba yra prekė tiems, kurie neturi nacionalinės savigarbos, pametę tautinį identitetą“, – teigė jis.

Seimo nario įsitikinimu, būtų „normalus dalykas“ – originali nelietuvišką vardų ir pavardžių rašyba asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. „Latvijoje taip yra. Ir veikia, – sakė jis. – O Latvijos lenkai dėl to nepriekaištauja latvių vyriausybei.“

Sukuriami precedentai

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dėl vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis vienai televizijai yra sakęs: „To reikėjo jau vakar. Reikėjo ne dėl Lenkijos, bet dėl moterų, ištekėjusių už vokiečių, už turkų... Yra daug kitų atvejų. Bylos nagrinėjamos teismuose, ne kartą nuspręsta, argumentai išsakyti, kodėl taip nuspręsta, įpareigota pavardes rašyti su tais ženklais pasuose.“

Linas Linkevičius. Alinos Ožič nuotrauka

Ministras pažymėjo, kad ir tie pavieniai atvejai sukuria tam tikrą precedentą. „Tad mes šiek tiek atsiliekame“, – teigė jis.

Teismas įpareigojo įrašyti pavardę su „w“

Tuo metu, kol klausimas dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis neišspręstas, Lietuvos piliečiai vis dar turi kreiptis į teismą, kad gautų tokią teisę.

Kaip pranešė Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF), Vilniaus miesto apylinkės teismas spalio 1 dieną priėmė dar vieną sprendimą dėl originalios asmenvardžių rašybos. Į teismą kreipėsi Lietuvos pilietė, kuri 2015 metais Jungtiniuose Arabų Emyratuose sudarė santuoką su Didžiosios Britanijos piliečiu ir paėmė vyro pavardę Newman..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakė įtraukti į apskaitą santuoką įrašant pareiškėjai pavardę su „w“.

Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą nusprendė, kad „byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „Newman“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų“. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškimą pareiškėjos prašymą palaikė, o VLKK yra pateikęs Seimui išvadas dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis.

Atitinkamai teismas įpareigojo įtraukti santuoką į apskaitą įrašant pareiškėjai pavardę Newman ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Beveik 40 laimėtų bylų

Pareiškėjus dėl originalios asmenvardžių rašybos atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad bylas laimėję asmenys nesusiduria su jokiais sunkumais – įrašius pavardę su w, x ar q į civilinės būklės akto įrašą, ši pavardė atsiduria ir Gyventojų registre. Regitra, Nekilnojamo turto registras ir kitos institucijos šių įrašu pagrindu išduoda dokumentus, t.y. asmuo teismo keliu išsikovojęs teisę į Newman pavardę santuokos liudijime, sprendimui įsiteisėjus, galės gauti vairuotojo pažymėjimą, nuosavybės ir kitus dokumentus su originaliu įrašu.

EŽTF skaičiuoja beveik 40 laimėtų bylų, dauguma jų – mišrios šeimos ir jose gimę vaikai, kurie pasinaudojo galimybe teisminiu keliu suvienodinti šeimos narių nelietuviškas pavardes.

EŽTF svetainėje primenama, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.