Neįkvepiančios aukštumos: tiek skolinga Lietuva dar nebuvo
Nors pa­sta­rai­siais me­tais Lie­tu­va lai­ko­si fi­nan­si­nės draus­mės, nuo­sek­liai ma­ži­no biu­dže­to de­fi­ci­tą, vals­ty­bės sko­la per­nai pa­sie­kė re­kor­di­nes aukš­tu­mas ir bu­vo di­džiau­sia per vi­są at­kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį. Per de­šimt me­tų ša­lies sko­los iš­au­go be­veik ke­tu­ris kar­tus – iš vi­so 12 mlrd. eu­rų.

Duomenų, kiek vidaus ir užsienio kreditoriams pernai buvo skolinga mūsų šalis, kol kas nėra. Tačiau Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas prognozuoja, kad galutinė 2017 metų skola sieks 17 mlrd. 131 mln. eurų, arba 41,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pernai antrąjį ketvirtį valstybės skola buvo pašokusi iki beveik 16 mlrd. 765 mln. eurų. Tiesa, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, liepos-rugsėjo mėnesiais skola kiek sumenko ir siekė 16 mlrd. 157 mln. eurų. Pavyzdžiui, 2000 metų pabaigoje valstybės skola siekė 3 mlrd. 140 mln. eurų.

Palūkanoms – šimtai milijonų

Valstybės skola sparčiai didėti pradėjo nuo 2009 metų, kai šalį buvo ištikusi didžiulė ekonomikos krizė. 2008 metų pabaigoje šalies finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 4 mlrd. 762 mln. eurų. Po metų – beveik 7 mlrd. 529 mln. eurų, 2010-ųjų pabaigoje – 10 mlrd. 151 mln. eurų, o dar po metų – 11 mlrd. 629 mln. eurų.

Skolų kupra nuosekliai didėjo ir po sunkmečio. 2014 metų pabaigoje valstybės skola buvo 14 mlrd. 825 mln. eurų, baigiantis 2015-iesiems – apie 15 mlrd. 940 mln. eurų, o 2016 metus baigėme su 15 mlrd. 514 mln. eurų siekiančiais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams.

Didėjant skoloms, daugiau atseikėjama skolos tvarkymo išlaidoms. Prieš dešimtmetį palūkanoms ir kitiems įsipareigojimams padengti buvo skirta 226 mln. eurų. 2014 metais tam išleista daugiausia pastaruoju metu – iš viso 622 mln. eurų. Pernai skolos tvarkymo išlaidoms padengti panaudoti 534 mln. eurų. Šiųmetis planas – beveik 527 mln. eurų.

Vyriausybė 2018 metais planuoja skolintis apie 1 mlrd. 440 mln. eurų. Didžiausią lėšų dalį ketinama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius – apie 1 mlrd. 80 mln. eurų. Taip pat apie 360 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.

Tvarus lygis

Finansų ministerijos atstovai aiškina, kad valstybės skolos lygis priklauso nuo daugybės veiksnių: esamos valdžios sektoriaus finansų situacijos, ūkio augimo tempo, ekonomikos ciklo fazės, fiskalinės drausmės taisyklių. Pastaraisiais metais didžiausią įtaką skolai augti turėjo vis dar deficitiniai valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) biudžetai.

Nurodoma, kad pastaraisiais metais Vyriausybė šalies vardu daugiausia skolinosi būtent biudžeto deficitui ir „Sodros“ skoliniams įsipareigojimams padengti, valstybės pinigų srautams subalansuoti, valdžios sektoriaus skolai dengti.

Finansų ministerijos atstovai tikino, kad, tarptautinių institucijų vertinimu, esamas Lietuvos skolos lygis yra tvarus, o Vyriausybės vykdoma viešųjų finansų politika, „orientuota į ilgalaikius iššūkius, susijusius su gyventojų senėjimu ir būsimais potencialiais makroekonominiais sukrėtimais“, neleis jai didėti ilguoju laikotarpiu. „Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygio kitimo tendencijos yra stebimos tarptautinių institucijų ir investuotojų. Pastarieji teigiamai vertina skolos mažėjimo tendenciją. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje sudarys 37,6 proc. BVP ir bus 3,9 procentinio punkto mažesnė negu 2017 metų pabaigoje, kai, planuojama, sieks 41,5 proc. BVP. Šiam rodikliui teigiamą poveikį, įgyvendinant Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo uždavinius, daro 2017 metų pabaigoje sukauptos 1,3 mlrd. eurų lėšos, skirtos 2018 metų vasario mėnesį euroobligacijoms išpirkti“, – sakė Finansų ministerijos atstovai.

Įžvelgia rimtų grėsmių

Ne taip optimistiškai situaciją mato Valstybės kontrolė. 2016 metais pirmą kartą įvertinusi Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu, ji konstatavo, kad esamas valdžios sektoriaus skolos lygis nėra tvarus. Vertinime teigta, kad nuosaikiai mažėsianti valstybės skola nuo 2024 metų vėl ims sparčiai didėti dėl išlaidų, susijusių su amžiumi, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto. Prognozuota, kad per tą dešimtmetį skola išaugs apie 20 proc. BVP. Pažymėta ir tai, kad jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, taps labai sunku užtikrinti, jog projektuojama skola dar keliasdešimt metų atitiktų valdžios sektoriaus finansų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP.

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi interviu „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi, kad Europos Sąjungos (ES) leidžiama skola iki 60 proc. BVP yra bendras „kurpalis“ visoms 28 Bendrijos valstybėms narėms. „Koks yra Lietuvos – mažos, atviros ekonomikos tvarus valstybės skolos lygis, skaičiavimų neturime. Gal dabartiniai apie 40 proc. BVP ir yra tai, kas mums jau yra riba. Suskaičiuoti sudėtinga, bet buvome gavę pažadą iš Vyriausybės, kad tokie skaičiavimai bus atlikti. Turime prisiimti atsakomybę už nusistatytą skolos lygio dydį ir priimti atitinkamus sprendimus“, – akcentavo ji.

Žygimantas Mauricas: „Palyginti su kitomis šalimis, kokios nors dramos tikrai nėra."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tinkamas laikas pertvarkai

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pažvelgus į valstybės skolos dydį skaičius atrodo nemažas. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka apie 6 tūkst. eurų iš šalies finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau žvelgiant į kitas ES valstybes Lietuvos skolos lygis yra ganėtinai žemas. „Palyginti su kitomis šalimis, kokios nors dramos tikrai nėra. Juolab kad skola kitais metais sumažės, nes planuojamas perteklinis biudžetas. Skolos padidėjimas praėjusiais metais yra daugiau techninis, nes šiek tiek sukaupta rezervo paimtoms skoloms grąžinti“, – aiškino jis.

Nors valstybės biudžetas buvo subalansuotas ir skolos augimas trumpuoju laikotarpiu sustabdytas, Ž. Maurico nuomone, tebėra daugybė neišspręstų problemų: didelė socialinė nelygybė, skurdas, iždo lėšos nėra naudojamos efektyviai, esama daug problemų švietimo ir kitose srityse. „Yra tam tikros tiesos, kad ilgainiui, po kokių 20, 30 metų, gali išlįsti bėdos, kurios šiandien yra užprogramuotos. Tačiau artimiausiu metu, tarkime, 5 metų laikotarpiu, kad ir kaip skaičiuosi, Lietuvos viešieji finansai atrodys vieni geriausių ar net patys geriausi visoje ES“, – prognozavo ekonomistas.

Kol skolintis yra pigu, kai kurie politikai ragina taip ir daryti, pinigus skiriant svarbiausiems poreikiams šalyje. Kiti, priešingai, siūlo neatsipalaiduoti ir taupyti. Ž. Mauricas mano, kad abu požiūriai yra blogi. Jis priminė arabų patarlę, sakančią, jog pinigas yra geras tarnas, bet blogas šeimininkas. „Jeigu turėsi subalansuotą, gražų biudžetą, bet kiemas bus nesutvarkytas, apleistas, tai nebus gerai. Ekonomikos tikslas yra suteikti žmogui kiek įmanoma daugiau laimės. Taupymas nesuteikia daug laimės. Žinoma, kažkiek to reikia stabilumui, bet perlenkti lazdą negerai. Kita priešingybė – skolinimasis, išlaidavimas nesisteminiams dalykams, visokios lengvatos – irgi yra blogas kelias. Ką reikėtų daryti? Dabar naudodamiesi proga, kad nereikia gesinti laužų ir turime subalansuotą biudžetą, nebeaugančią skolą, turėtune sudėlioti ekonomiką taip, kad kiek įmanoma užtikrintume ilgalaikį tvarumą“, – įsitikinęs jis. Tarp būtinų sprendimų ekonomistas minėjo „Sodros“ reformą, mokesčių sistemos išskaidrinimą, tinkamą valstybės turto valdymą.