Neigiamai vaizduoja romus
Api­bend­ri­nant so­cia­li­nių gru­pių vaiz­da­vi­mą Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je, daž­niau­siai ne­igia­mai yra vaiz­duo­ja­mi ro­mai, sa­ko Na­cio­na­li­nio so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė Ne­rin­ga Jur­čiu­ko­ny­tė.

„At­li­kę ty­ri­mą pa­ste­bė­jo­me, kad ne­igia­miau­siai ži­niask­lai­do­je yra vaiz­duo­ja­ma ro­mų gru­pė. Daž­niau­siai ji yra vaiz­duo­ja­ma ne­igia­ma­me kon­teks­te ir šią gru­pę šian­dien drą­siai ga­li­me pa­va­din­ti ne­by­lia gru­pe, tai yra gru­pe, ku­ri ne­tu­ri bal­so ir nė­ra kal­bi­na­ma. Ki­taip ta­riant, jų in­te­re­sai nė­ra at­sto­vau­ja­mi ir nė­ra klau­sia­ma jų nuo­mo­nės“, - pir­ma­die­nį žur­na­lis­tams sa­kė N.Jur­čiu­ko­ny­tė, pri­sta­ty­da­ma ins­ti­tu­to vyk­dy­tą ži­niask­lai­dos ste­bė­se­ną 2013 - 2014 me­tais.

Ty­ri­mo iš­va­do­se nu­ro­do­ma, kad ro­mai ži­niask­lai­do­je vaiz­duo­ja­mi tik kri­mi­na­li­nia­me kon­teks­te, „ro­mai trak­tuo­ja­mi ži­niask­lai­do­je kaip nu­si­kal­tė­liai, va­gys, su­kčiai, pa­šal­pų ga­vė­jai, be­raš­čiai“.

Anot ty­ri­mo, ži­niask­lai­do­je ne­bu­vo pa­teik­ta „gi­les­nių įžval­gų“ apie ro­mų kul­tū­ros spe­ci­fi­ką, re­li­gi­ją ar gy­ve­ni­mo bū­dą.

Ro­mų in­teg­ra­ci­jos na­mų di­rek­to­rė Bo­že­na Kar­ve­lie­nė sa­kė, kad dėl ne­igia­mos ži­niask­lai­dos įta­kos ro­mams su­nku įsi­dar­bin­ti, jų vai­kai pa­ti­ria pa­ty­čias mo­ky­mo įstai­go­se.

„To­kia si­tua­ci­ja, ko­kia pas mus yra Lie­tu­vo­je, pri­klau­so ne tik nuo ro­mų. Mums yra su­nku, kai ži­niask­lai­da mus taip pa­tei­kia vi­suo­me­nei, nes mums yra su­nku įsi­dar­bin­ti, mū­sų vai­kams su­nku ei­ti į mo­kyk­las, nes vi­są­laik jie yra dis­kri­mi­nuo­ja­mi, nes vi­są­laik tą pa­tį ra­šo apie mus. No­ri­si pa­keis­ti ši­tą si­tua­ci­ją iš ži­niask­lai­dos pu­sės. (...) Yra ro­mų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios ak­ty­viai dir­ba, yra žmo­nių ro­mų, ku­rie yra su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu. Nė­ra taip, kad vi­si ro­mai gy­ve­na tik Kir­ti­muo­se. Bet, aiš­ku, tų žmo­nių nie­ka­da ne­ma­to­me, nes gal ži­niask­lai­dai įdo­miau ra­šy­ti tik apie blo­gą­ją pu­sę“, - tei­gė B.Kar­ve­lie­nė.

Jos ma­ny­mu, Lie­tu­vos ži­niask­lai­da ga­lė­tų at­spin­dė­ti ro­mų kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą, pa­stan­gas in­teg­ruo­jant jų vai­kus į vi­suo­me­nę.

„Aš ma­nau, kad mes tos dė­mės Lie­tu­vo­je grei­tu lai­ku ne­at­si­kra­ty­si­me, bet iš ti­krų­jų yra ge­rų pa­vyz­džių, ku­rių pa­sėk­mės yra la­bai įspū­din­gos. Yra par­odos vi­so­kios, kur­tos ro­mų or­ga­ni­za­ci­jų. Par­odos yra tra­di­ci­nės, ama­tų, ki­li­mų, pa­veiks­lų, kur pa­čios ro­mų mo­te­rys dir­ba, siu­vi­nė­ja. Ta­čiau ši­to vis­ko nie­kas ne­ma­to. Yra daug dir­ba­ma su vai­kais, vai­kai vaikš­to į mo­kyk­lą, da­ly­vau­ja vi­so­kio­se prog­ra­mo­se, sto­vyk­lo­se. Ši­to ir­gi nie­kas ne­ma­to“, - kal­bė­jo B.Kar­ve­lie­nė.

Ko­men­tuo­da­ma, kaip ži­niask­lai­da ga­lė­tų ne­ša­liš­kai kur­ti ro­mų įvaiz­dį Lie­tu­vo­je, Na­cio­na­li­nio so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė N.Jur­čiu­ko­ny­tė sa­kė, kad ži­niask­lai­do­je trūks­ta tu­ri­nio, ku­ris at­spin­dė­tų ro­mų gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jas.

„Kal­bant apie tai, kaip pa­ge­rin­ti gru­pių vaiz­da­vi­mo ži­niask­lai­do­je, tai ti­krai nė­ra vie­no re­cep­to (...). Trūks­ta ba­lan­so, trūks­ta ži­nių, ku­rios at­spin­dė­tų rea­li­jas. Ki­ta la­bai svar­bi ap­lin­ky­bė yra kal­bin­ti žmo­nes. Jei­gu vie­na iš žur­na­lis­to ver­ty­bių yra ob­jek­ty­vu­mas ir ne­ša­liš­ku­mas, tai la­bai su­dė­tin­ga at­sa­ky­ti, kaip jis yra įgy­ven­di­na­mas, kai ki­ta pu­sė, apie ku­rią yra kal­ba­ma, yra ne­įgy­ven­di­na­ma“, - tei­gė N.Jur­čiu­ko­ny­tė.

Jos tei­gi­mu, tei­gi­mu, po­zi­ty­viau ži­niask­lai­do­je vaiz­duo­ja­mos ki­tos, anot vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mų, pa­žei­džia­mos so­cia­li­nės gru­pės - mu­sul­mo­nai ir žy­dai.

„Mu­sul­mo­nų vaiz­da­vi­mas iš ti­krų­jų ta­po tei­gia­mes­nis. Gal­būt taip nu­ti­ko dėl to, kad dau­giau­siai Lie­tu­vo­je pra­ne­ši­mų apie mu­sul­mo­nų gru­pę bu­vo ak­tua­lūs vie­ti­niu lyg­me­niu, bu­vo gi­li­ni­ma­si į tai, kaip gy­ve­na mu­sul­mo­nai, su ko­kio­mis prob­le­mo­mis jie Lie­tu­vo­je su­si­du­ria. Vis­gi, par­adok­sa­lu tai, kad jie, kaip ir ro­mai, ne­bu­vo kal­bi­na­mi, ne­bu­vo klau­sia­ma jų nuo­mo­nės, jie daž­niau­siai bu­vo ne­by­lūs“, - sa­kė N.Jur­čiu­ko­ny­tė.

„Kur kas ge­res­ni duo­me­nys yra kal­bant apie žy­dų vaiz­da­vi­mą ži­niask­lai­do­je. Žy­dai yra kal­bi­na­mi, tai yra gru­pė, į ku­rios nuo­mo­nę yra at­siž­vel­gia­ma. De­ja, vėl­gi, prie­ina­me iki to­kių kraš­tu­ti­nu­mų, kad daž­niau­siai apie šią gru­pę kal­ba­ma Ho­lo­kaus­to kon­teks­te, tur­to at­ga­vi­mo kon­teks­te ir vi­sais ki­tais kon­teks­tais, ku­riuo­se ši gru­pė yra vik­ti­mi­zuo­ja­ma. Yra kal­ba­ma apie tai, kad ši gru­pė rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų tei­sių“, - kal­bė­jo Na­cio­na­li­nio so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė.