Neįgaliųjų problemos: valdžia išklauso, bet nebūtinai išgirsta
Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­tas (JTNTK) pa­tei­kė tik tris po­zi­ty­vias iš­va­das apie ne­įga­lių­jų pa­dė­tį Lie­tu­vo­je, o dau­giau kaip 60-yje punk­tų nu­ro­dė trū­ku­mus ir ne­igia­mą si­tua­ci­ją. „Ma­mos ne­ga­li net su­sirg­ti, nes ne­bus kas pa­gel­bės pri­žiū­rė­ti jų ne­įga­lius vai­kus“, – per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją vie­ną pa­vyz­džių pa­tei­kė Da­na Mi­ga­lio­va, Lie­tu­vos su­tri­ku­sio in­te­lek­to žmo­nių glo­bos bend­ri­jos „Vil­tis“ va­do­vė.

JTNTK pir­mą kar­tą ver­ti­no, kaip Lie­tu­va įgy­ven­di­na JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją, ir pa­tei­kė iš­va­das bei re­ko­men­da­ci­jas dėl to­les­nių veiks­mų. Apie tai per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją kal­bė­jo ne­įga­liai­siais be­si­rū­pi­nan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vės. Šios or­ga­ni­za­ci­jos sie­kia at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į kri­tiš­ką pa­dė­tį ir ra­gi­na po­li­ti­kus įsi­pa­rei­go­ti įgy­ven­din­ti JT re­ko­men­da­ci­jas.

Ker­ti­nis akmuo

Kaip sa­kė Do­vi­lė Juo­dkai­tė, 15 or­ga­ni­za­ci­jų vie­ni­jan­čios Aso­cia­ci­jos Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mas pre­zi­den­tė, JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ja skir­ta ne vien ne­įga­lie­siems, bet vi­sai vi­suo­me­nei, vals­ty­bei, kad keis­tų­si po­žiū­ris į to­kius žmo­nes, ge­rė­tų si­tua­ci­ja, bū­tų už­ti­krin­tos tei­sės, ku­rio­mis ga­li nau­do­tis ki­ti žmo­nės. Ker­ti­niu ak­me­niu ji va­di­no bū­ti­ny­bę įtrauk­ti ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jas pri­imant spren­di­mus, su­si­ju­sius su ne­įga­lių­jų gy­ve­ni­mu. „Su mu­mis tar­si kal­ba­ma­si, esa­me įtrau­kia­mi į dar­bo gru­pes, bet jau­čia­me, kad tai da­ro­ma for­ma­liai. Esa­me iš­klau­so­mi, bet ne­bū­ti­nai iš­girs­ta­mi, jei pa­tei­kia­me sa­vo re­ko­men­da­ci­jas, jos ne­bū­ti­nai įgy­ven­di­na­mos“, – tei­gė D. Juo­dkai­tė.

To­dėl ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos ne­jau­čia, kad bū­tų ly­gia­ver­čiai par­tne­riai. Vie­nas ne­ma­lo­nių pa­vyz­džių – vals­ty­bė ne­su­tei­kė par­amos žmo­nių su ne­ga­lia or­ga­ni­za­ci­joms ren­giant al­ter­na­ty­vią at­as­kai­tą ir ne­fi­nan­sa­vo jų ke­lio­nės į Lie­tu­vos ver­ti­ni­mą JT at­sto­vy­bė­je Že­ne­vo­je. Vals­ty­bi­nę de­le­ga­ci­ją su­da­rė 15 vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų, o žmo­nių su ne­ga­lia at­sto­vai į pri­sta­ty­mą vy­ko iš sa­vo lė­šų. Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mas pa­tei­kė al­ter­na­ty­vią at­as­kai­tą ir nu­ro­dė prob­le­mas. Pa­sak D. Juo­dkai­tės, JTNTK ati­džiai ver­ti­na ne tik vals­ty­bės, bet ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją.

Vis dar di­de­lė atskirtis

Lie­tu­vos su­tri­ku­sio in­te­lek­to žmo­nių glo­bos bend­ri­jos „Vil­tis“ va­do­vė D. Mi­ga­lio­va ap­gai­les­tau­da­ma tei­gė, kad dau­giau kaip 50 proc. ne­įga­lių vai­kų yra pri­vers­ti mo­ky­tis spe­cia­lio­sio­se mo­kyk­lo­se. Dau­giau kaip 400 vai­kų ski­ria­mas mo­ky­mas na­muo­se. Mat mo­kyk­lų ap­lin­ka ne­pri­tai­ky­ta ne­įga­lių­jų po­rei­kiams, trūks­ta mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų. „Pa­sau­lis to­kio ne­efek­ty­vaus ir ne­pap­ras­tai bran­gaus me­to­do yra at­si­sa­kęs“, – pa­žy­mė­jo D. Mi­ga­lio­va. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad sa­va­ran­kiš­ko ne­įga­lių­jų gy­ve­ni­mo vi­suo­me­nė­je pa­slau­gos yra tik „kos­me­ti­nės“. Pa­žy­mė­ta, kad vis dar daug mū­sų ša­lies vai­kų gy­ve­na so­cia­li­nės glo­bos įstai­go­se. Vie­nu me­tu bu­vo pro­ver­žis ku­riant die­nos cen­trus ir ne­di­de­lius gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus ne­įga­lie­siems, bet šiuo me­tu to­kia plė­tra yra vi­siš­kai su­sto­ju­si, nes sa­vi­val­dy­bės ne­be­per­ka to­kių pa­slau­gų ar­ba jų ne­beap­mo­ka. Lie­tu­vo­je yra apie 47 tūkst. vi­siš­ką ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių, bet gau­ti pa­gal­bą jiems yra prob­le­ma. Pa­sak D. Mi­ga­lio­vos, tei­si­nė mū­sų vals­ty­bės ba­zė ge­ra, yra įsta­ty­mai ir poįs­ta­ty­mi­niai ak­tai, bet jie ne­vyk­do­mi, dek­la­ruo­ja­mi vie­ni da­ly­kai, o da­ro­mi ki­ti.

Dana Migaliova - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos Viltis vadovė; Henrika Varnienė - Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos dierektorė; Jūratė Guzevičiūtė - Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė; Dovilė Juodkaitė, Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Prieš ke­le­tą me­tų vie­no­je San­ta­riš­kių kli­ni­kų pa­la­to­je gu­lė­jo še­ši vai­kai, ku­rių am­žius – nuo mė­ne­sio iki dve­jų me­tu­kų, vi­si – iš kū­di­kių na­mų. Per sa­vai­tę nei vie­nas tų na­mų dar­buo­to­jas ne­atė­jo jų ap­lan­ky­ti. To­kia da­bar yra so­cia­li­nės glo­bos sis­te­ma, ku­rią už­ti­kri­na mū­sų vals­ty­bė ir į ku­rią in­ves­tuo­ja daug pi­ni­gų“, – apie tai, ką ma­tė sa­vo aki­mis, pa­sa­ko­jo Hen­ri­ka Var­nie­nė, Aso­cia­ci­jos Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mas ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rė. Anot jos, glo­bos na­muo­se gy­ve­nan­čių ne­įga­lių vai­kų mir­tin­gu­mas ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nis, ne­gu svei­kos vi­suo­me­nės da­lies ma­žy­lių.

Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to tei­sės prog­ra­mų va­do­vė Jū­ra­tė Gu­ze­vi­čiū­tė pa­žy­mė­jo, kad tei­sės ak­tuo­se ne­įt­vir­tin­tas ly­gy­bės pri­nci­pas yra tam ti­kra dis­kri­mi­na­ci­jos for­ma. Ne­pri­pa­žįs­ta­ma, kad to­kia pra­kti­ka, kai nė­ra ne­įga­lie­siems tin­ka­mų są­ly­gų ju­dė­ti, dirb­ti ir pa­na­šiai, yra dis­kri­mi­nuo­jan­ti. Tei­si­nin­kė pa­brė­žė, kad bū­ti­na su­kur­ti ar bent mo­di­fi­kuo­ti žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių įgy­ven­di­ni­mo ste­bė­se­nos me­cha­niz­mą, įtrau­kiant ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jas.

Pa­grin­di­niai trūkumai

* Lie­tu­vos vals­ty­bės po­li­ti­ka žmo­nių su ne­ga­lia at­žvil­giu kri­tiš­kai ver­ti­na­ma vi­so­se so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo sri­ty­se – jie izo­liuo­ja­mi švie­ti­mo sis­te­mo­je, dar­bo rin­ko­je, ne­už­ti­kri­na­mas svei­ka­tos pa­slau­gų prie­ina­mu­mas, ne­pri­tai­ky­ta fi­zi­nė ap­lin­ka, ne­įt­vir­tin­ta ly­gy­bė prieš įsta­ty­mą, pa­žei­džia­mos tei­sės į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą ir ne­su­da­ro­mos są­ly­gos ne­prik­lau­so­mai žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių įgy­ven­di­ni­mo ste­bė­se­nai.

* JT at­sto­vai pa­brė­žia, kad Lie­tu­va ne­už­ti­kri­na žmo­nių su ne­ga­lia tei­sės į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą – lė­šos orien­tuo­ja­mos į glo­bos ins­ti­tu­ci­jas, o ne so­cia­li­nių pa­slau­gų plė­trą bend­ruo­me­nė­se. Vals­ty­bė ra­gi­na­ma už­ti­krin­ti in­di­vi­dua­li­zuo­tos pa­gal­bos me­cha­niz­mus, ku­rie su­da­ry­tų są­ly­gas rea­liai glo­bos sis­te­mos pert­var­kai. Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mas pri­me­na, kad Lie­tu­vo­je vis dar vei­kia per 40 glo­bos įstai­gų, ku­rio­se gy­ve­na dau­giau nei 6000 žmo­nių su ne­ga­lia, tarp jų ir vai­kai.

* Lie­tu­vai skir­to­se iš­va­do­se pa­ste­bi­ma, kad vai­kai su ne­ga­lia Lie­tu­vo­je izo­liuo­ja­mi net švie­ti­mo sis­te­mo­je – vis dar vei­kia pla­tus tink­las spe­cia­li­zuo­tų mo­kyk­lų ir tai­ko­mas net ypač ne­igia­mai ver­ti­na­mas mo­ky­mas na­muo­se, o bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se ne­pa­kan­ka kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų ir mo­ki­niams su ne­ga­lia pri­tai­ky­tos mo­ky­mo­si me­džia­gos. JT ra­gi­na su­da­ry­ti są­ly­gas vai­kų su ne­ga­lia švie­ti­mui. Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mo duo­me­ni­mis – apie pu­sė vai­kų su ne­ga­lia mo­ko­mi izo­liuo­tai, apie 50 proc. mo­kyk­lų yra ne­pri­tai­ky­tos ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, o aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se mo­ko­si tik apie 1000 stu­den­tų su ne­ga­lia, tai su­da­ro ma­žiau nei 1 proc. vi­sų stu­den­tų skai­čiaus.

* Lie­tu­va taip pat kri­ti­kuo­ja­ma dėl ydin­go žmo­nių su ne­ga­lia dar­bin­gu­mo ver­ti­ni­mo ir įdar­bi­ni­mo me­cha­niz­mų. JTNTK pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­ja at­si­sa­ky­ti są­vo­kos „ne­dar­bin­gas“ ir orien­tuo­tis į šių žmo­nių įdar­bi­ni­mo ga­li­my­bes at­vi­ro­je dar­bo rin­ko­je, o ne seg­re­guo­to­je dar­bo ap­lin­ko­je, ko­kią siū­lo iki šiol Lie­tu­vo­je gau­sią par­amą gau­nan­čios so­cia­li­nės įmo­nės.

* JTNTK itin kri­tiš­kai ver­ti­na iki šiol Lie­tu­vo­je iš­li­ku­sias tei­si­nes nuo­sta­tas, ku­rios lei­džia ap­ri­bo­ti ar pa­nai­kin­ti žmo­nių su ne­ga­lia tei­si­nį veiks­nu­mą, taip su­var­žant jų tei­ses tam ti­kro­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se (svei­ka­tos prie­žiū­ros, tei­sės su­da­ry­ti san­tuo­ką ir tu­rė­ti šei­mą­/au­gin­ti vai­kus, bal­suo­ti ir t. t.).

* JTNTK eks­per­tai ra­gi­na Lie­tu­vą at­si­sa­ky­ti ydin­go me­di­ci­ni­nio ne­ga­lios su­vo­ki­mo ir ver­ti­ni­mo, su­pa­žin­din­ti svei­ka­tos spe­cia­lis­tus su žmo­gaus tei­sė­mis grįs­tu po­žiū­riu į ne­ga­lią, už­ti­krin­ti vi­sų svei­ka­tos pa­slau­gų ir prie­mo­nių prie­ina­mu­mą žmo­nėms su įvai­rio­mis ne­ga­lio­mis.

* Lie­tu­va taip pat ra­gi­na­ma už­ti­krin­ti ne­prik­lau­so­mą žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių įgy­ven­di­ni­mo ste­bė­se­nos me­cha­niz­mą, ku­rį šiuo me­tu at­lie­ka dvi ins­ti­tu­ci­jos – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų ta­ry­ba prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ir Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­ba. JTNTK re­ko­men­duo­ja pa­ša­lin­ti Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų ta­ry­bą iš ste­bė­se­nos me­cha­niz­mo ir ne­del­siant pa­skir­ti šiai funk­ci­jai at­lik­ti ne­prik­lau­so­mu­mo pri­nci­pus ati­tin­kan­tį ste­bė­se­nos me­cha­niz­mą su rei­kia­ma kom­pe­ten­ci­ja ir fi­nan­si­niais re­sur­sais. Iš­va­do­se taip pat pa­brė­žia­ma bū­ti­ny­bė įtrauk­ti žmo­nių su ne­ga­lia or­ga­ni­za­ci­jas į vi­sas spren­di­mų pri­ėmi­mo gran­dis.

* 2010 me­tais Lie­tu­va ra­ti­fi­ka­vo JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją, ku­rios įgy­ven­di­ni­mo me­cha­niz­mas nu­ma­to pe­rio­diš­ką žmo­nių su ne­ga­lia pa­dė­ties ver­ti­ni­mą pa­gal Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas. Ko­mi­te­tas ver­ti­na ofi­cia­lią, vals­ty­bi­nę at­as­kai­tą ir al­ter­na­ty­vias, žmo­nių su ne­ga­lia or­ga­ni­za­ci­jų par­eng­tas at­as­kai­tas. Aso­cia­ci­ja Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mas, vie­ni­jan­ti 15 įvai­rioms ne­ga­lioms at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų, Ko­mi­te­tui pa­tei­kė sa­vo at­as­kai­tą bei da­ly­va­vo vi­suo­se tarp­tau­ti­nio Kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo ste­bė­se­nos eta­puo­se.

* Lie­tu­vos ver­ti­ni­mas JTNTK vy­ko šių me­tų ba­lan­džio 6–7 die­no­mis, o bai­gia­mo­sios iš­va­dos ir re­ko­men­da­ci­jos pa­skelb­tos ba­lan­džio 22-ąją.