Nedirbti penkis mėnesius – prabanga
My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, nė vie­na­me Eu­ro­pos par­la­men­te po­li­ti­kai ne­tu­ri tiek lais­vo lai­ko kaip Lie­tu­vos Sei­me. To­dėl kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vas ma­no, kad įtei­sin­ti Sei­mo na­rių at­oso­to­gas ne­bus leng­vas da­ly­kas.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, nė vie­na­me Eu­ro­pos par­la­men­te po­li­ti­kai ne­tu­ri tiek lais­vo lai­ko kaip Lie­tu­vos Sei­me. To­dėl kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vas ma­no, kad įtei­sin­ti Sei­mo na­rių at­os­to­gas ne­bus pa­pras­ta, nes ne­tek­ti pri­vi­le­gi­jų nie­kas ne­no­ri.

V. Sin­ke­vi­čius svei­kin­ti­na va­di­na ini­cia­ty­vą pa­ga­liau įtei­sin­ti Sei­mo na­rių at­os­to­gas. Nors tą pa­da­ry­ti Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) įpa­rei­go­jo dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, iki šiol vi­si to­kie mė­gi­ni­mai bu­vo ne­sėk­min­gi. „Vi­si su­pran­ta, kad to­kia si­tua­ci­ja, ko­kia yra da­bar, yras rin­kė­jų ap­gau­di­nė­ji­mas ir vi­suo­me­nės mul­ki­ni­mas. Sei­mo na­riai ti­ki­na, kad jie ne­ga­li tu­rė­ti at­os­to­gų, nes vi­są lai­ką dir­ba, ran­da vi­so­kių ar­gu­men­tų. Bet juk vi­si ži­no, kad jie va­žiuo­ja at­os­to­gau­ti kaip vi­si nor­ma­lūs žmo­nės. Ma­tyt, at­ėjo tas lai­kas, kai rei­kia at­vi­rai pa­sa­ky­ti – taip, mes pikt­nau­džiau­ja­me, ne­vyk­do­me KT nu­ta­ri­mo., Tai šis pa­siū­ly­mas yra vi­siš­kai ra­cio­na­lus“, – „Lie­tu­vos ži­nių“ por­ta­lui sa­kė V. Sin­ke­vi­čius.

Truk­mė – su­si­ta­ri­mo reikalas

Tei­si­nin­ko žo­džiais, Sei­mo at­os­to­gų pri­nci­pus KT su­for­mu­la­vo dar 2005 me­tais. Jie vi­siš­kai pa­pras­ti: Sei­mas tu­ri iš­ei­ti at­os­to­gų vi­sas vie­nu me­tu, at­os­to­gau­ti ga­li­ma tik ta­da, kai ne­vyks­ta se­si­jos ir kad at­os­to­gų truk­mę Sei­mas tu­ri nu­sta­ty­ti įsta­ty­mu. „ O kiek­vie­nais me­tais bū­tų pri­ima­mas kon­kre­tus nu­ta­ri­mas, nuo ko­kios die­nos iš­ei­na­ma at­so­to­gau­ti. Tai ati­tik­tų ir ki­tų vals­ty­bių pra­kti­ką“, – aiš­ki­no tei­si­nin­kas. Jis pri­mi­nė kai­my­ni­nės Lat­vi­jos pa­vyz­dį, kur kas­met Saei­mos pre­zi­diu­mas pri­ima spren­di­mą, ka­da par­la­men­tas ne­po­sė­džiaus ir vi­si eis il­sė­tis. „Nė vie­no­je Eu­ro­pos vals­ty­bė­je nė­ra to­kio il­go lai­ko tar­po, kai par­la­men­tas ga­li ne­po­sė­džiau­ti pen­kis mė­ne­sius. Ir kad Sei­mo na­riai ga­lė­tų nau­do­ti tiek daug lai­ko sa­vo nuo­žiū­ra. Eu­ro­po­je taip Ma­tyt, pra­de­da­ma su­pras­ti, to­liau taip elg­tis ne­de­ra, kad rei­kia gy­ven­ti taip, kaip rei­ka­lau­ja Kons­ti­tu­ci­ja. Tuo la­biau, kad kaip ir vi­si dir­ban­tie­ji, Sei­mo na­riai tu­ri tei­sę at­os­to­gau­ti“, – tei­gė V. Sin­ke­vi­čius.

Kiek Sei­mo na­riai tu­rė­tų at­os­to­gau­ti – 40, 45 ar 35 die­nas, anot tei­si­nin­ko, su­si­ta­ri­mo rei­ka­las. „Lai­kas tu­ri bū­ti ra­cio­na­lus, jis ne­ga­li bū­ti la­bai il­gas ar vi­siš­kai trum­pas. Ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti 20 die­nų, nes Sei­mo na­rių, ku­rie ti­krai dir­ba, dar­bas yra su­nkus – ir psi­cho­lo­giš­kai, ir fi­ziš­kai. KT apie poil­sio truk­mę nie­ko nė­ra pa­sa­kęs. Bet iš teis­mo dok­tri­nos ky­la nuo­sta­ta, kad jis tu­ri bū­ti pro­tin­gas“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

Ar­gu­men­tai neįtikina

V. Sin­ke­vi­čius kri­ti­ka­vo daž­niau­siai pa­tei­kia­mus ar­gu­men­tus, ko­dėl Sei­mo na­riai ne­ga­li tu­rė­ti at­os­to­gų. Vie­nas – Sei­mo na­rio dar­bas yra ne­per­trau­kia­mas, an­tras – at­os­to­gos ne­įtei­sin­tos nė vie­na­me Eu­ro­pos par­la­men­te, iš­sky­rus Ru­si­ją, Bal­ta­ru­si­ją ir dar ke­lias po­so­vie­ti­nes ša­lis. „Vo­kie­ti­jos par­la­men­tas nuo lie­pos iš­ėjo at­oto­gų. Tai ką, jo veik­la dėl­to pa­si­da­rė pe­trau­kia­ma? Ti­krai ne. Ne­per­trau­kia­ma veik­la reiš­kia vie­na – kad par­la­men­ta­rai ir at­os­to­gų me­tu iš­sau­go vi­sus sa­vo įga­lio­ji­mus. Par­la­men­tas bet ka­da tu­ri tei­sę su­si­rink­ti ir svars­ty­ti bet ko­kius klau­si­mus. Tai, kad Sei­mo na­riai at­os­to­gau­ja, ne­reiš­kia, kad par­la­men­to nė­ra“, – aiš­ki­no V. Sin­ke­vi­čius. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad ki­to­se vals­ty­bė­se at­os­to­gos nu­sta­to­mos par­la­men­tų reg­la­men­tuo­se ar­ba kas­kart pri­ima­mas kon­kre­tus nu­ta­ri­mas, nuo ku­rios die­nos par­la­men­tas ne­po­sė­džiaus. „Jei bus for­mu­luo­ja­mas klau­si­mas, ar yra įsta­ty­mas dėl at­oso­to­gų, at­sa­ky­mas bus – nė­ra. Jei bus klau­sia­ma, ar par­la­men­tai nu­sis­ta­to lai­ką, ka­da jie ne­dir­ba, pa­ma­ty­si­me, kad 1,5–2 mė­ne­sio yra nor­ma­li pra­kti­ka, kai il­si­ma­si. Čia nė­ra jo­kių prieš­ta­ra­vi­mų, tie­siog rei­kia įvyk­dy­ti pa­tį pri­nci­pi­nį rei­ka­la­vi­mą – nu­sta­ty­ti lai­ką, kai Sei­mo na­riai ga­li il­sė­tis“, – pa­brė­žė pro­fe­so­rius.

Tiks­las bu­vo kitoks

Anot tei­si­nin­ko, Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas kon­kre­tus Sei­mo se­si­jų lai­kas, tu­rint gal­vo­je, kad tarp jų par­la­men­ta­rai vi­są lai­ką skirs dar­bui ko­mi­te­tuo­se, rengs pro­jek­tus, dis­ku­si­jas, o per se­si­jų po­sė­džius tik ap­tars li­ku­sias de­ta­les ir pri­ims tei­sės ak­tus. „Ta­čiau pra­kti­ka par­odė, kad lai­kas tarp se­si­jų Sei­mo na­rių su­pran­ta­mas vi­siš­kai prieš­in­gai. Šie jį trak­tuo­ja kaip lais­vą lai­ką. Tad įsi­vaiz­duo­ki­te – tiek me­tų vi­si tu­rė­jo be­veik 5 mė­ne­sius lais­vo lai­ko. To­dėl kas gi da­bar no­rė­tų nu­sis­ta­ty­ti 40 die­nų at­os­to­gas, o vi­sas ki­tas dirb­ti? To­dėl ir vyks­ta pa­sip­rie­ši­ni­mas, as­me­ni­nį in­te­re­są iš­ke­liant aukš­čiau už vie­šą­jį, aukš­čiau už vi­suo­me­nės in­te­re­są“, – sa­kė V. Sin­ke­vi­čius.