Nedirbo, nedirba ir nedirbs
Emig­ra­ci­ja iš Lie­tu­vos kai­mų bai­gia iš­vi­lio­ti ir tuos, ku­rie iki šiol gy­ve­no iš so­cia­li­nių pa­šal­pų ir už jas dir­bo vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus. Ne­be­li­kus kam tvar­ky­ti vie­šų­jų erd­vių, kai­miš­ko­sios ša­lies sa­vi­val­dy­bės ren­gia­si steig­ti ne­kva­li­fi­kuo­tų dar­bi­nin­kų eta­tus. Pir­mo­ji tam ry­žo­si Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai ap­sisp­ren­dė – vie­toj gy­ven­to­jų, dir­ban­čių už pa­šal­pas, se­niū­ni­jo­se už mi­ni­ma­lų at­ly­gį įdar­bins ne­kva­li­fi­kuo­tus dar­bus at­lie­kan­čius žmo­nes.

Val­di­nin­kų, dir­ban­čių su pa­šal­pų ga­vė­jais, tei­gi­mu, šių spar­čiai ma­žė­ja, jų kon­tin­gen­tas kin­ta, o dirb­ti at­ei­na dau­giau­sia tie, ku­rie ne tik ne­val­do šiuo­lai­kiš­kų me­cha­niz­mų, bet ir „net kas­tu­vo ar ša­kių ne­be­nu­lai­ko“. To­dėl Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba de­šim­čiai ra­jo­no se­niū­ni­jų pa­tvir­ti­no 14 dar­bi­nin­kų eta­tų. Ta­čiau iš tie­sų, kaip sa­ko Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Pa­liš­ke­vi­čius, eta­ti­nių dar­bi­nin­kų rei­kė­tų ke­lis kar­tus dau­giau.

Kad va­di­na­mie­ji pa­šal­pi­nin­kai jau se­niai ne­be­su­si­do­ro­ja su jiems ski­ria­mais dar­bais, „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no ir ki­tų ša­lies sa­vi­val­dy­bių se­niū­nai. Jų žo­džiais, kai­miš­ko­sioms se­niū­ni­joms bū­ti­nai rei­kia eta­ti­nių dar­bi­nin­kų.

Ne­mo­ty­vuo­tas ir ne­na­šus darbas

Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas A. Pa­liš­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad į šio ra­jo­no ta­ry­bą dėl pa­pil­do­mų eta­tų stei­gi­mo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jo­je ryž­ta­si kreip­tis tuo­met, kai ne­be­li­ko kam tvar­ky­ti ra­jo­no vie­šų­jų te­ri­to­ri­jų. „Mū­sų ra­jo­ne at­si­ran­da vis dau­giau vie­šų­jų erd­vių, pui­kiai su­tvar­ky­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis. Ta­čiau kad šios vie­tos iš­lik­tų gra­žios, jas rei­kia nuo­lat pri­žiū­rė­ti. Bet jau ne­be­li­ko kam to da­ry­ti“, – ti­ki­no me­ri­jos val­di­nin­kas. Pa­sak jo, ra­jo­no se­niū­nai nuo­lat kė­lė prob­le­mą, kad su­griež­tin­ta pa­šal­pų mo­kė­ji­mo tvar­ka itin pra­re­ti­no jas gau­nan­čių­jų ir už tuos pi­ni­gus ati­dirb­ti tu­rin­čių­jų gre­tas. „To­dėl dirb­ti vie­šų­jų dar­bų at­ei­na tie, ku­rių dar­bas – kaip ant juo­ko. Jis ne­mo­ty­vuo­tas ir ne­na­šus“, – ak­cen­ta­vo A. Pa­liš­ke­vi­čius.

No­rint, kad ra­jo­no vie­šo­sio­se erd­vė­se bū­tų tvar­ka, ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo tei­gi­mu, rei­kia žmo­nėms mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus, o pri­va­lan­tie­ji ati­dirb­ti už pa­šal­pas ga­lė­tų bū­ti jų pa­gal­bi­nin­kai. 14 sam­do­mų dar­bi­nin­kų iš­lai­ky­mas Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei kai­nuo­tų 83 tūkst. eu­rų per me­tus. „Ir tai – daug pi­giau, nei sam­dy­ti bend­ro­vę, ku­rios dar­buo­to­jai tvar­ky­tų vie­šą­sias ra­jo­no erd­ves“, – įsi­ti­ki­nęs A. Pa­liš­ke­vi­čius. Pa­sak jo, eta­ti­niai dar­buo­to­jai ra­jo­no se­niū­ni­jo­se ga­lė­tų bū­ti įdar­bin­ti nuo rug­sė­jo.

Jo­kios nau­dos visuomenei

Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Jo­niš­kio se­niū­nė Ja­ni­na Au­gus­ti­nai­tie­nė „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­tvir­ti­no, kad dirb­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus at­ei­na vis ma­žiau so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­nan­čių žmo­nių, o ir tie pa­pras­tai bū­na silp­ni, li­go­ti, bet svar­biau­sia – ne­mo­ty­vuo­ti. „Iš jų la­bai ma­žai nau­dos vi­suo­me­nei. Mums, se­niū­ni­jų dar­buo­to­jams, tie žmo­nės tam­pa di­džiu­liu var­gu“, – ne­slė­pė J. Au­gus­ti­nai­tie­nė. Pa­sak jos, bet ko­kio – net mi­ni­ma­laus – re­zul­ta­to ga­li­ma iš­rei­ka­lau­ti vos iš treč­da­lio pa­šal­pų ga­vė­jų, ki­ti at­ėju­sie­ji dirb­ti vien „stu­mia“ die­nas.

Šiuos žmo­nes bus sten­gia­ma­si nu­teik­ti dirb­ti, ta­čiau rei­kia, kad drau­ge su jais bū­tų rim­tai dir­ban­čių as­me­nų. „Jo­niš­kio se­niū­ni­jo­je no­rė­tu­me tu­rė­ti ma­žiau­siai de­šimt dar­bi­nin­kų eta­tų, ta­čiau ge­riau­siu at­ve­ju bus ke­tu­ri“, – sa­kė J. Au­gus­ti­nai­tie­nė.

Kad pa­šal­pų ga­vė­jų dar­bu ne­ga­li bū­ti už­ti­krin­ta tvar­ka, „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė ir Uk­mer­gės ra­jo­no Že­mait­kie­mio se­niū­ni­jos se­niū­nė Ri­ta Mi­ku­tie­nė. Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, kaip ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, Lie­tu­vo­je bu­vo pir­mo­ji, 2009-ai­siais įpa­rei­go­ju­si pa­šal­pas gau­nan­čius gy­ven­to­jus už jas ati­dirb­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus. Se­niū­nė R. Mi­ku­tie­nė – vie­na iš šios tvar­kos įve­di­mo ra­jo­ne ini­cia­to­rių. „Kai pa­šal­pų ga­vė­jai pra­dė­jo dirb­ti, džiau­gė­mės jų dar­bu ir pa­stan­go­mis. Ta­čiau per sep­ty­ne­rius me­tus va­di­na­mie­ji pa­šal­pi­nin­kai pa­si­kei­tė iš es­mės. Da­bar tar­si ir bū­tų kam dirb­ti, bet ne­bė­ra kam at­lik­ti dar­bų“, – kal­bė­jo R. Mi­ku­tie­nė.

Vi­sos Lie­tu­vos problema

Že­mait­kie­mio se­niū­nė pa­sa­ko­jo, kad daug ra­jo­no žmo­nių, ne­tu­rė­ju­sių dar­bo ir ga­vu­sių pa­šal­pas, emig­ra­vo, ne­ma­žai iš­va­žia­vo iš se­niū­ni­jos, ap­si­gy­ve­no ki­tur. Anot R. Mi­ku­tie­nės, li­ku­sie­ji su­nkiai pa­ei­na, ką jau kal­bė­ti apie jų dar­bo ko­ky­bę. „Do­ku­men­tuo­se ra­šo­me, kad tuos žmo­nes įdar­bi­na­me, ta­čiau iš tie­sų dir­ba­me su jais be­veik vien so­cia­li­nį dar­bą. Džiau­gia­mės, jog iš­mo­kė­me pa­šal­pų ga­vė­jus še­šias die­nas per mė­ne­sį iš­lik­ti blai­vius, nes tiek die­nų ati­dirb­ti juos yra įpa­rei­go­ju­si Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė“, – dės­tė R. Mi­ku­tie­nė.

Že­mait­kie­my­je ne­re­tai ti­kri­na­mas už pa­šal­pas dir­ban­čių žmo­nių blai­vu­mas, ieš­ko­ma įvai­rių bū­dų, kaip juos mo­ty­vuo­ti dirb­ti. Tai da­ro ir pa­ti se­niū­nė, ir ko­mu­na­li­nio ūkio spe­cia­lis­tas, ir so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. To­dėl to­kios tvar­kos Uk­mer­gės ra­jo­ne ir vi­so­je Lie­tu­vo­je įve­di­mo ini­cia­to­rė da­bar ne­abe­jo­ja, kad ir jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė anks­čiau ar vė­liau ne­iš­ven­gia­mai tu­rės pri­im­ti eta­ti­nių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ne­rei­ka­lau­jan­tiems dar­bams at­lik­ti.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Rad­vi­liš­kio se­niū­nas Leo­nas Gri­ga­liū­nas „Lie­tu­vos ži­nioms“ mi­nė­jo, kad sa­vi­val­dy­bei nu­sta­čius dar­bo už so­cia­li­nes pa­šal­pas tvar­ką, į jo va­do­vau­ja­mą se­niū­ni­ją per mė­ne­sį at­ei­da­vo iki 80 gy­ven­to­jų. „Da­bar ne­su­lau­kia­me nė 20 pa­šal­pų ga­vė­jų, nors di­de­lė­je mū­sų se­niū­ni­jo­je dar­bo ran­kų ti­krai la­bai rei­kia“, – pri­dū­rė se­niū­nas.

Jis pa­brė­žė, kad ir ki­ti Rad­vi­liš­kio ra­jo­no se­niū­ni­jų va­do­vai ke­lia tvar­kan­čių­jų vie­šą­sias erd­ves sty­giaus prob­le­mą. Dau­ge­lis ma­no, jog sėk­min­giau­siai ji bū­tų spren­džia­ma šiems dar­bams at­lik­ti pri­ėmus eta­ti­nių dar­buo­to­jų.

Did­mies­čiai ga­li rinktis

Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se žel­dy­nus pri­žiū­ri, gat­ves šluo­ja, snie­gą ka­sa ir jį iš­ve­ža šių dar­bų kon­kur­sus lai­mė­ju­sių įmo­nių dar­buo­to­jai, tad pa­šal­pų ga­vė­jams lie­ka šiukš­lių rin­ki­mo ar­ba ki­ti jo­kios kva­li­fi­ka­ci­jos ir įgū­džių ne­rei­ka­lau­jan­tys dar­bai. Kau­no mies­to se­niū­nų su­ei­gos pir­mi­nin­kas, šio mies­to Pe­tra­šiū­nų se­niū­ni­jos se­niū­nas Al­gi­man­tas Vil­ke­vi­čius „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no ne kar­tą tu­rė­jęs pro­gą įsi­ti­kin­ti, kad va­di­na­mie­siems pa­šal­pi­nin­kams pa­vo­jin­ga pa­ti­kė­ti net žo­liap­jo­ves, nes jų ran­ko­se šie dar­bą pa­leng­vi­nan­tys prie­tai­sai ypač grei­tai gen­da. „Pri­vers­ti dirb­ti daž­ną pa­šal­pi­nin­ką – kru­vi­nas dar­bas, kiek­vie­nam jų rei­kia at­ski­ro pri­žiū­rė­to­jo“, – ne­slė­pė A. Vil­ke­vi­čius. Ta­čiau Pe­tra­šiū­nų se­niū­nas lai­ko­si pri­nci­po, kad kiek­vie­nas dar­bas ug­do žmo­gaus oru­mą. Be to, anot jo, ne­va­lia ma­ny­ti, jog ga­li­ma gy­ven­ti iš pa­šal­pų, bū­ti­na dirb­ti vi­suo­me­nės la­bui.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės An­ta­kal­nio se­niū­ni­jos se­niū­nas Al­gi­man­tas Vait­kus sa­kė, kad šio­je se­niū­ni­jo­je nė­ra už pa­šal­pas dir­ban­čių as­me­nų. Ap­lin­ką tvar­ko ir vie­šuo­sius dar­bus dir­ba pa­žei­dė­jai, ku­riems to­kią prie­vo­lę ski­ria teis­mas.

Nau­jo­sios Vil­nios se­niū­ni­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Jur­gi­ta Dauk­šai­tė pa­brė­žė, jog se­niū­ni­ja tu­ri tei­sę ne­priim­ti at­ei­nan­čių ati­dirb­ti už pa­šal­pas žmo­nių, ku­rie ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo. „Tad to­kių ir ne­prii­ma­me. Gau­nan­tie­ji pa­šal­pas yra pri­si­dė­ję, pa­vyz­džiui, prie ne­le­ga­lių są­var­ty­nų lik­vi­da­vi­mo, pa­da­rę ki­tų dar­bų vi­suo­me­nės la­bui“, – pa­ti­ki­no J. Dauk­šai­tė.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Rė­ky­vos se­niū­nas Dei­vi­das Pe­tro­le­vi­čius tei­gė, kad ga­li pa­si­ti­kė­ti tik maž­daug treč­da­liu tų, ku­rie dir­ba už pa­šal­pas, o ki­tiems rei­kia prie­žiū­ros.