Naujųjų prognozės – be rožinio atspalvio
Svar­biau­sias be­si­bai­gian­čių me­tų įvy­kis – spa­lį vy­kę Sei­mo rin­ki­mai, ku­riuos įti­ki­mai lai­mė­jo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS). Su šiuo fak­tu sie­ja­mos 2017-ųjų po­li­ti­nės, eko­no­mi­nės ir sau­gu­mo prog­no­zės ra­my­bės val­dan­tie­siems ne­ža­da.

Me­tų pa­bai­gos įžval­gų es­mė – api­bend­rin­ti, kas bu­vo, ir pa­mė­gin­ti nu­ma­ty­ti, kas nu­tiks. Dau­gu­ma 2016-uo­sius ana­li­zuo­jan­čių eks­per­tų su­ta­ria, kad svar­biau­sias 2016-ųjų įvy­kis Lie­tu­vo­je – Sei­mo rin­ki­mai, tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je – Do­nal­do Trum­po per­ga­lė JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ir „Bre­xit“, ki­taip ta­riant, bri­tų spren­di­mas trauk­tis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos. „Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­ti po­li­ti­kos ir eko­no­mi­kos ži­no­vai pa­brė­žė įžvel­gian­tys ne­ri­mą ke­lian­čių ženk­lų pa­čio­je val­dan­čių­jų sto­vyk­lo­je, kar­tu at­krei­pė dė­me­sį į ga­li­mą pa­sau­li­nių ten­den­ci­jų įta­ką at­ei­nan­čių me­tų gy­ve­ni­mui.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, svarbiausias 2016-ųjų įvykis – Seimo rinkimai.

„Vals­tie­čiams“ gre­sia kri­zė

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio nuo­mo­ne, svar­biau­sias 2016-ųjų įvy­kis – Sei­mo rin­ki­mai, ku­rių kam­pa­ni­ja bu­vo „la­bai ag­re­sy­vi“. An­tro­jo­je vie­to­je po­li­to­lo­gas ma­ty­tų Li­be­ra­lų są­jū­dį su­krė­tu­sį ko­rup­ci­jos skan­da­lą, smo­gu­sį su­pra­ti­mui „a­pie par­ti­jas ir po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą“. „Iš da­lies šis skan­da­las tu­rė­jo įta­kos Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tams. Vis dėl­to li­be­ra­lai su­ge­bė­jo ga­na pro­fe­sio­na­liai at­si­kra­ty­ti to ne­ga­ty­vaus įvaiz­džio ir su­si­kur­ti ge­res­nį“, – pa­žy­mė­jo L. Bie­li­nis.

Val­dan­čia­jai LVŽS po­li­to­lo­gas ki­tą­met ža­da daug prob­le­mų, ku­rias kels ne­po­li­tiš­kas jos el­ge­sys ir po­lin­kis narp­lio­ti an­trap­la­nius klau­si­mus. „Vals­ty­bės prob­le­mos – ne pa­gal­bi­nis ap­vai­si­ni­mas ar tau­ti­nių dra­bu­žė­lių vai­kams da­li­ji­mas. Apie pir­maei­lius klau­si­mus ši par­ti­ja iš vi­so ven­gia kal­bė­ti. Ta­čiau gy­ve­ni­mas pri­vers tai da­ry­ti. Dėl šios prie­žas­ties, ma­nau, Sei­me kils karš­tų de­ba­tų, gir­dė­si­me aud­rin­gų „vals­tie­čių“ ly­de­rių kal­bų ir ma­ty­si­me veiks­mų. LVŽS tai su­kels vi­di­nę par­ti­nę kri­zę. Ga­li bū­ti, kad Sei­me at­si­ras ir ki­to­kių kon­fi­gū­ra­ci­jų“, – spė­jo L. Bie­li­nis.

Jis sa­kė ne­pri­si­me­nan­tis to­kio „sa­vi­veik­li­nio Sei­mo“. „Ži­no­ma, bu­vo vis­ko. At­ėjus Arū­no Va­lins­ko par­ti­jai at­ro­dė, kad bus juo­kin­ga ir kar­tu liūd­na. Ta­čiau „pri­si­kė­lė­lius“ su­tram­dė ir ga­na ge­rai su­sty­ga­vo val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riai kon­ser­va­to­riai. LVŽS, tu­rė­da­ma to­kią stul­bi­na­mą dau­gu­mą, ne­žiū­ri nei į kai­rę, nei į de­ši­nę. Jai net ne­rei­kia de­rin­tis prie koa­li­ci­jos par­tne­rių so­cial­de­mo­kra­tų. To­kia si­tua­ci­ja la­bai ne­svei­ka. Val­džio­je esan­tys žmo­nės vi­sa­da tu­ri jaus­ti, kad yra al­ter­na­ty­va. Šian­dien jie to ne­ma­to“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gas. To­dėl ir spren­di­mai, anot jo, pri­ima­mi vien­val­diš­kai, be jo­kių svars­ty­mų. Tai ro­do, kad LVŽS „ne­su­ge­ba dis­ku­tuo­ti ir ne­su­vo­kia de­mo­kra­ti­jos pri­nci­pų“.

Ki­ta ver­tus, L. Bie­li­nis ne­ma­no, jog to­kie val­dan­čių­jų po­lin­kiai bū­tų pa­vo­jin­gi vals­ty­bei. „Per dau­giau kaip ket­vir­tį am­žiaus už­siau­gi­no­me ga­na sto­rą de­mo­kra­ti­jos odą. Ir vi­suo­me­nė gal­būt blai­viau pa­si­žiū­rės į šią po­li­ti­nę jė­gą, ko ge­ro, jau pra­de­da tai da­ry­ti. Tie­siog bus pra­ras­ta daug lai­ko, ener­gi­jos tuš­tiems kal­bė­ji­mas, ne­iš­ma­nan­čių žmo­nių spren­di­mams keis­ti“, – ap­gai­les­ta­vo po­li­to­lo­gas.

Pa­ma­lo­ni­no skur­des­nius gyventojus

Ekonomisto, finansų analitiko Gitano Nausėdos teigimu, 2016-aisiais buvo priimti trys reikšmingi sprendimai, turėję įtakos skurdžiausiai gyvenančių šalies piliečių gerovei.

Eko­no­mis­to, fi­nan­sų ana­li­ti­ko Gi­ta­no Nau­sė­dos tei­gi­mu, 2016-ai­siais bu­vo pri­im­ti trys reikš­min­gi spren­di­mai, tu­rė­ję įta­kos skur­džiau­siai gy­ve­nan­čių ša­lies pi­lie­čių ge­ro­vei. Me­tų pra­džio­je iki 350 eu­rų pa­di­din­ta, o vė­liau iki 380 eu­rų pa­kel­ta mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga. „Iš tie­sų tai bu­vo ga­na ra­di­ka­lus po­ky­tis. Šiuo po­žiū­riu trum­pam net ap­len­kė­me Lat­vi­ją, ku­ri vi­są lai­ką ėjo prie­ky­je mū­sų. An­tras spren­di­mas – pir­mą kar­tą taip ra­di­ka­liai (110 eu­rų) bu­vo pa­di­din­tas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis (NPD). Da­bar jis sie­kia 310 eu­rų“, – var­di­jo eks­per­tas. Kar­tu pa­di­din­tas NPD už kiek­vie­ną vai­ką.

Pa­sak G. Nau­sė­dos, nors tai ne­bu­vo „ma­žai už­dir­ban­čių žmo­nių pa­dė­tį šim­tais eu­rų pa­ge­ri­nę spren­di­mai“, jie bu­vo so­cia­liai pa­grįs­ti ir tei­sin­gi. Be to, tu­rė­jo tei­gia­mos įta­kos vi­daus rin­kai: pa­pil­do­mų pa­ja­mų ga­vę gy­ven­to­jai pa­pras­tai juos ski­ria var­to­ji­mui, o ne tau­po. Ta­čiau G. Nau­sė­da abe­jo­jo, ar prie svar­bes­nių 2016-ųjų įvy­kių ga­li­ma pri­skir­ti nau­jo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio ir svar­biau­sios jo da­lies – Dar­bo ko­dek­so – su­kū­ri­mą. Šios nau­jo­vės įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­ną Sei­mas ati­dė­jo pus­me­čiui ir dar ža­da ko­rek­ci­jų. Eko­no­mis­tas įsi­ti­ki­nęs, jog įta­kos to­kiam spren­di­mui tu­rė­jo LVŽS rin­ki­mų pa­ža­dai. „Ši par­ti­ja daug kal­bė­jo apie va­di­na­mo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio įsta­ty­mus kaip apie blo­gį, tvir­ti­no, kad juos rei­kia tai­sy­ti, ge­rin­ti, to­bu­lin­ti. Rin­kė­jai grei­čiau­siai bū­tų ne­sup­ra­tę, jei nie­ko ne­bū­tų bu­vę da­ro­ma“, – pa­brė­žė ana­li­ti­kas. Anot jo, bė­da ta, kad spren­di­mas nu­kel­ti ter­mi­ną su­kė­lė di­de­lį ne­apib­rėž­tu­mą, nes ne­bu­vo ar­gu­men­tuo­tai pa­aiš­kin­ta, ką ke­ti­na­ma tai­sy­ti. To­dėl nie­kas ne­ži­no, kaip Dar­bo ko­dek­sas at­ro­dys po vi­sų ko­rek­ci­jų.

G. Nau­sė­dos nuo­mo­ne, at­ei­nan­čiais me­tais pa­ga­liau rei­kė­tų ryž­tis pra­dė­ti mo­kes­čių sis­te­mos pert­var­ką. „Tik gai­la, kad vi­si tie pa­siū­ly­mai tar­si „li­pa per lan­gus“, to­dėl idea­las, apie ku­rį mes, eko­no­mis­tai, kal­ba­me, jog bū­ti­nas kom­pek­si­nis po­žiū­ris, tam­pa su­nkiai pa­sie­kia­mas. Kaip tai pa­da­ry­ti, ne­ži­nau, nors yra spren­di­mų, ku­riuos ver­tė­tų la­bai rim­tai aps­vars­ty­ti“, – tvir­ti­no eko­no­mis­tas. Jis ap­gai­les­ta­vo, kad tuo me­tu, kai vi­sos ap­lin­ki­nės vals­ty­bės sten­gia­si ge­rin­ti sa­vo in­ves­ti­ci­nį pa­trauk­lu­mą, Lie­tu­va ti­ki­si, jog tai nu­tiks au­to­ma­tiš­kai, nes yra „sa­vai­me gra­ži ir pa­trauk­li, to­dėl ko nors ypa­tin­go jai da­ry­ti ne­rei­kia“. „Ta­čiau bi­jau, kad šia­me kon­ku­ren­ci­jos apim­ta­me pa­sau­ly­je, kai vi­si ko­vo­ja vie­nas su ki­tu, rei­kia šio to dau­giau. Tad mo­kes­čių pa­ska­tos, aiš­kiai orien­tuo­tos į in­ves­ti­ci­nę veik­lą, ku­ri da­bar aki­vaiz­džiai yra mū­sų Achi­lo kul­nas, bū­tų la­bai rei­ka­lin­gos ir nau­din­gos“, – dės­tė G. Nau­sė­da.

Nu­si­vil­ta po­li­ti­niu eli­tu

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Mar­ga­ri­tos Še­šel­gy­tės žo­džiais, D. Trum­po per­ga­lė JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, „Bre­xit“ ir Lie­tu­vos Sei­mo rin­ki­mai at­spin­di pa­sau­ly­je vy­rau­jan­čias pa­na­šias ten­den­ci­jas. „Pir­miau­sia – ne­pa­si­ten­ki­ni­mą val­dan­čiuo­ju eli­tu, no­rą keis­ti esan­čią sis­te­mą, ko­vą tarp tų, ku­rie da­ly­vau­ja glo­ba­li­za­ci­jos žai­di­me ir lai­mi, bei tų, ku­riems glo­ba­li­za­ci­ja ne­at­ne­ša ge­res­nio gy­ve­ni­mo“, – sa­kė po­li­to­lo­gė. Anot jos, vi­sų tri­jų mi­nė­tų įvy­kių es­mė vie­na – nuo­sta­bą su­kė­lę re­zul­ta­tai. Tai liu­di­ja, „kad Lie­tu­va pa­tai­ko į bend­rą to­ną“.

Iš ki­tų be­si­bai­gian­čių me­tų ten­den­ci­jų M. Še­šel­gy­tė iš­sky­rė te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių dau­ge­ly­je vals­ty­bių gau­są. Pa­sak jos, šis reiš­ki­nys da­ro ne­men­ką įta­ką vi­suo­me­nės mąs­ty­mui – ke­lia bai­mę, ne­sau­gu­mo jaus­mą. „Po­vei­kį jau­čia ir po­li­ti­kai. Šie vis daž­niau pra­by­la apie „tvir­tos ran­kos“ po­li­ti­ką, o vi­suo­me­nė lin­ku­si juos rem­ti. Daž­niau­siai tai bū­na po­pu­lis­tai-ra­di­ka­lai“, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gė. Ka­dan­gi Lie­tu­va yra glo­ba­laus pa­sau­lio gran­di­nės da­lis, vi­sos mi­nė­tos ten­den­ci­jos (iš­sky­rus te­ro­riz­mą) – rin­ki­mų ko­va, po­pu­liz­mo ele­men­tai, tam ti­kras po­lin­kis į ra­di­ka­li­za­ci­ją – ne­ap­len­kia ir mū­sų ša­lies. M. Še­šel­gy­tė tei­gė ne­ma­tan­ti prie­lai­dų, ko­dėl nu­si­vy­li­mas po­li­ti­niu eli­tu ar­ti­miau­siu me­tu ga­lė­tų ma­žė­ti. Jos nuo­mo­ne, kol po­li­ti­kai ne­siims prie­mo­nių se­nė­ji­mo ir dar­bo vie­tų ma­žė­ji­mo prob­le­moms spręs­ti, pro­ce­sas tik stip­rės, at­si­ras di­de­lė ra­di­ka­li­za­ci­jos ga­li­my­bė.

Po­li­to­lo­gė at­krei­pė dė­me­sį, kad ir ki­tą­met nie­kur ne­dings pa­bė­gė­lių kri­zės ke­lia­mos bė­dos. Be ki­ta ko, jos skal­do nuo eko­no­mi­kos kri­zės vis dar ne­at­si­gau­nan­čią Eu­ro­pą. Prie svar­biau­sių 2016-ųjų įvy­kių M. Še­šel­gy­tė taip pat pri­sky­rė Si­ri­jos ka­rą – Ale­pe vyk­do­mą ge­no­ci­dą, su­si­ta­ri­mą Par­yžiu­je dėl kli­ma­to kai­tos, ku­ri, anot jos, vyks­ta spar­čiau nei prog­no­zuo­ta, moks­lo lai­mė­ji­mus ge­nų in­ži­ne­ri­jos sri­ty­je, prie ku­rių pri­si­dė­jo ir Lie­tu­vos moks­li­nin­kai.