Naujiesiems pagonims teks palaukti oficialaus pripažinimo
Siū­ly­mas se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei bend­ri­jai „Ro­mu­va“ su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą nu­gu­lė Sei­mo stal­čiuo­se.

„Romuvos“ vadovė, vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė sako, kad bendruomenė situaciją „vertina prastai, nes nėra jokių įstatyminių kliūčių pripažinti „Romuvą“.

„Mes laukiam, nes manom, kad turime teisę pagal įstatymą būt valstybės pripažinti. Mums jau suėjo 25 metai ir visus kitus kriterijus, kurie įrašyti Religinių bendrijų įstatyme, mes atitinkam“, – BNS sakė „Romuvos“ vadovė.

Parlamentas birželio mėnesį baigdamas pavasario sesiją per paskutinį posėdį turėjo balsuoti dėl „Romuvos“ pripažinimo, tačiau posėdžiui pirmininkavusios Seimo pirmosios vicepirmininkės Rimos Baškienės siūlymu klausimas išimtas iš darbotvarkės.

„Girdėjosi tokių nuomonių, kas čia susiję su popiežiaus vizitu ir kad popiežius bus nepatenkintas, jei „Romuvai“ būtų suteiktas pripažinimas, viešoj erdvėj sklandė tokios nuomonės. Bet popiežius išvažiavo ir viskas tas pats“, – kalbėjo I. Trinkūnienė.

Seimo vicepirmininkė R. Baškienė BNS teigė klausimą pasiūliusi išimti dėl įtemptos paskutinės sesijos dienos darbotvarkės ir tvirtino, jog „jokios politikos čia nėra“.

„Sunku pasakyti. Darbotvarkėje jo nėra, sesiją planuojama pratęsti iki sausio 11 dienos, tai negaliu sakyti, kad ne, jau nebus per šią sesiją“, – į klausimą, kada į plenarinių posėdžių salę galėtų grįžti nutarimo projektas dėl „Romuvos“, sakė R. Baškienė.

Seimo vicepirmininkė teigė, kad projektui vietos darbotvarkėje neatsirado ir dėl įtempto biudžeto svarstymo, bet balsavimas „Romuvos“ klausimu privalės būti rengiamas.

„Įstatymo projektas neišspręstas. Jeigu nėra pabaigtas svarstymas, reikia arba jį atmesti, arba priimti“, – sakė R. Baškienė.

Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta valstybės, pasisakė abu projektą svarstę Seimo komitetai: Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Jeigu „Romuvai“ bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų suteikti laiką transliuoti apeigas.

Be to, kaip pažymi Teisingumo ministerija, pagal valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.