Nauji didmiesčių merai mankština sparnus
Nors pir­mą kar­tą tie­sio­giai iš­rink­ti Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių me­rai prie­sai­kas duos maž­daug po mė­ne­sio, dau­ge­lis jų jau re­vi­zuo­ja pirm­ta­kų veik­lą bei ri­kiuo­ja bū­ti­niau­sius dar­bus.

Pen­kių di­džiau­sių Lie­tu­vos mies­tų iš­rink­ti va­do­vai su­si­du­ria su skir­tin­go­mis prob­le­mo­mis: nau­ja­jam Vil­niaus me­rui Re­mi­gi­jui Ši­ma­šiui ten­ka ieš­ko­ti bū­dų, kaip stab­dy­ti sku­bo­tus ka­den­ci­ją bai­gian­čios mies­to ta­ry­bos spren­di­mus, se­niai nuo po­li­ti­kos ati­trū­ku­siam nau­ja­jam Pa­ne­vė­žio va­do­vui Ry­čiui My­ko­lui Rač­kaus­kui – per mė­ne­sį, li­ku­sį iki inau­gu­ra­ci­jos, su­skub­ti su­si­pa­žin­ti su ei­na­mai­siais mies­to rei­ka­lais.

„Lie­tu­vos ži­nios“ pa­kal­bi­no pen­kių did­mies­čių iš­rink­tus me­rus apie pla­nuo­ja­mus pir­muo­sius dar­bus.

Me­to­dai iš­ei­nan­tiems sutramdyti

Iš­rink­tas Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius (Li­be­ra­lų są­jū­dis):

- Pa­vel­dė­jo­te Vil­nių su mi­li­jar­di­ne biu­dže­to sko­la. Kaip sprę­si­te šią prob­le­mą?

- Di­džiau­sia prob­le­ma – ne sko­la, o tai, kad Vil­nius yra pra­ra­dęs kre­di­to­rių pa­si­ti­kė­ji­mą bei ne­su­ge­ba to­liau iš­gy­ven­ti sko­lų ne­di­din­da­mas. Šiuos me­tus va­di­nu sau su­dė­tin­giau­siais: de­fi­ci­ti­nis biu­dže­tas jau pa­tvir­tin­tas, be to, dar 63 mln. eu­rų rei­kia pa­sis­ko­lin­ti bū­ti­niau­siems da­ly­kams. Su fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais dėl to esu kal­bė­jęs dar ge­ro­kai iki rin­ki­mų, kal­bė­siu ir to­liau. Da­bar, kai dar tu­riu mė­ne­sį, iki pe­rim­siu par­ei­gas, pri­va­lau pa­si­reng­ti, kad nuo pat pir­mų­jų die­nų pra­si­dė­tų rim­tas dar­bas, kad kre­di­to­riai tai pa­ma­ty­tų ir pa­si­ti­kė­ji­mas Vil­niaus sa­vi­val­dy­be bū­tų su­sig­rą­žin­tas.

- Ko­kie nu­ma­to­mi žings­niai: to­liau bus sko­li­na­ma­si ar vis dėl­to mies­tui teks su­si­verž­ti dir­žus?

- Žiū­rint į šių me­tų biu­dže­to san­da­rą, be jo­kios abe­jo­nės, rei­kės sko­lin­tis, nes mies­to ne­ga­li­ma pa­lik­ti be apš­vie­ti­mo ir ki­tų bū­ti­nų da­ly­kų. Aps­kri­tai ne­no­riu var­to­ti „dir­žų ver­ži­mo­si“ ter­mi­no, nes ne­pag­rįs­tų iš­lai­dų at­si­sa­ky­mo ar kon­kre­čių skai­čia­vi­mų, kur įdė­tas eu­ras duo­tų dau­giau­sia grą­žos, ne­va­din­čiau „ver­ži­mu“. Efek­ty­vi­ni­mo ke­ti­nu im­tis – da­lis spren­di­mų ga­li bū­ti pri­im­ta jau šį­met, bet, na­tū­ra­lu, dau­giau prie­mo­nių bus veiks­min­ges­nės ki­tais me­tais.

- Jau iš­kė­lė­te klau­si­mą dėl Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės įsteig­tos oro ve­žė­jo bend­ro­vės „Air Li­tua­ni­ca“ at­ei­ties. Ar ke­ti­na­te per­žiū­rė­ti ir dau­giau anks­tes­nės val­džios spren­di­mų?

- Dėl „Air Li­tua­ni­cos“ no­riu dar kar­tą ak­cen­tuo­ti: esu nu­si­tei­kęs pa­da­ry­ti vis­ką, kad ši bend­ro­vė sėk­min­gai gy­vuo­tų per­duo­ta pri­va­čiam stra­te­gi­niam in­ves­tuo­to­jui ar­ba Vy­riau­sy­bei. Jei­gu tai ne­pa­vyks, bus ieš­ko­ma ki­tų ga­li­my­bių, sie­kiant, kad „Air Li­tua­ni­ca“ ne­bū­tų mies­tui ne­pa­ke­lia­ma naš­ta. Bet ku­riuo at­ve­ju no­riu nu­ra­min­ti: ga­li­ma drą­siai pirk­ti šios bend­ro­vės bi­lie­tus – ke­lei­viai jo­kių fi­nan­si­nių nuo­sto­lių ne­pa­tirs, kad ir koks bū­tų sce­na­ri­jus.

Kal­bant apie ki­tus pro­jek­tus, man į akis krin­ta po dvie­jų sa­vai­čių mies­to ta­ry­bo­je nu­ma­to­mas tvir­tin­ti apš­vie­ti­mo pro­jek­tas. Jis yra rei­ka­lin­gas, bet jo kai­nos ir efek­ty­vu­mo klau­si­mas dar pa­lie­ka la­bai daug klaus­tu­kų.

- Aki­vaiz­du, kad ka­den­ci­ją bai­gian­ti Vil­niaus ta­ry­ba sku­bi­na įvai­rius spren­di­mus. Ar ieš­ko­te prie­mo­nių, ga­lin­čių su­stab­dy­ti pri­ima­mus abe­jo­ti­nus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus?

- Vie­ną iš prie­mo­nių ban­džiau įgy­ven­din­ti: po­sė­dy­je no­rė­jau pa­pra­šy­ti mies­to ta­ry­bos na­rių lai­ky­tis aukš­tos po­li­ti­nės kul­tū­ros ir ne­sku­bin­ti spren­di­mų. Aki­vaiz­du, kad šis vei­ki­mo sti­lius jiems ne­la­bai pri­im­ti­nas. Be abe­jo, jei bus aki­vaiz­džiai da­ro­ma ža­la, pa­žei­džia­mas vie­ša­sis in­te­re­sas, bus tai­ko­mi tam ti­kri me­to­dai, ku­rių ne­la­bai da­bar ga­lė­čiau at­skleis­ti.

Leng­viau nei Vilniui

Iš­rink­tas Kau­no me­ras Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis (Vi­suo­me­ni­nis rin­ki­mų ko­mi­te­tas „Vie­nin­gas Kau­nas“):

- Šiuo me­tu esa­te Kau­no ta­ry­bos na­rys: ar jau ži­no­te, ko­kius ta­ry­bos spren­di­mus no­rė­si­te per­žiū­rė­ti, pra­dė­jęs ei­ti me­ro par­ei­gas?

- Ši­to klau­si­mo šiuo me­tu ne­ko­men­tuo­siu. Įsi­gi­lin­si­me į vi­sus pra­dė­tus dar­bus, ta­da pa­sa­ky­si­me, ką at­šauk­si­me, ką stab­dy­si­me, ką tę­si­me.

- Ko­kius pir­muo­sius dar­bus pla­nuo­ja­te?

- Tu­ri­me šiek tiek pra­na­šu­mo prieš Vil­nių, nes R. Ši­ma­šius šian­dien dar nė­ra mies­to ta­ry­bos na­rys, o mes pen­kie­se esa­me ka­den­ci­ją bai­gian­čio­je Kau­no ta­ry­bo­je. No­ri­me la­bai tei­sin­gai pe­rim­ti tiek vi­sų sa­vi­val­dy­bės sky­rių dar­bą, tiek vi­sus pro­jek­tus, ku­rie ar­ba jau yra pra­dė­ti vyk­dy­ti, ar­ba dar tik vi­zi­jo­se. Pa­ban­dy­si­me keis­ti si­tua­ci­ją, kad ne­tek­tų at­ei­ti į tuš­čius ka­bi­ne­tus, kaip bu­vo, tar­ki­me, po rin­ki­mų 2011 me­tais.

Tam, kad įvyk­tų tiks­lus rei­ka­lų per­da­vi­mas, no­ri­me ži­no­ti tiks­lų pa­dė­ties mies­te vaiz­dą. Te­ko jau lan­ky­tis ir pas ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rių, ir pas fi­nan­sų va­do­vą. Iki inau­gu­ra­ci­jos pla­nuo­ja­me su­si­tik­ti su vi­sų pa­grin­di­nių sa­vi­val­dy­bės įmo­nių va­do­vais, iš­kel­ti jiems kon­kre­čius už­da­vi­nius teik­ti siū­ly­mus, kaip su­ma­žin­ti veik­los są­nau­das, kad gy­ven­to­jams ma­žė­tų ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų mo­kes­čiai. Ži­no­me, kad ga­li­me tai pa­da­ry­ti. Apie vie­šą­sias erd­ves, apie gat­vių tvar­ky­mą, inf­ras­truk­tū­ri­nių ob­jek­tų pro­jek­tus kal­bė­siu vė­liau.

- Ko šiuo me­tu la­biau­siai rei­kia Kau­nui?

- Vis­ko rei­kia. La­biau­siai rei­kia, kad žmo­nės no­rė­tų lik­ti gy­ven­ti Kau­ne, tu­rė­tų ge­ras są­ly­gas, vai­kų dar­že­lių, mo­kyk­lų, lais­va­lai­kio erd­vių, kad vers­las – ar lie­tu­viš­kas, ar už­sie­nie­tiš­kas – bū­tų mie­lai su­tin­ka­mas, kad jam bū­tų pa­de­da­ma in­ves­tuo­ti ne tik su­tei­kiant te­ri­to­ri­ją bei su­tvar­ky­tą inf­ras­truk­tū­rą, bet ir spar­čiai ten­ki­nant pra­šy­mus – kal­bu apie pro­jek­tų, de­ta­lių­jų pla­nų de­ri­ni­mą ir pa­na­šiai.

Pa­si­gen­da šur­mu­liuo­jan­čios Klaipėdos

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Iš­rink­tas Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas (Li­be­ra­lų są­jū­dis):

- Ko­kias di­džiau­sias Klai­pė­dos prob­le­mas įvar­dy­tu­mė­te?

- Vie­na di­džiau­sių prob­le­mų – gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas. Iš tie­sų rei­kė­tų kal­bė­ti ne apie ma­žė­ji­mą, bet apie esa­mą de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją, nes ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja yra su­sto­ju­si, ryš­kė­ja, kad ir ne­drą­sūs, po­pu­lia­ci­jos di­dė­ji­mo ženk­lai. Vie­nas svar­biau­sių klau­si­mų – kaip šias ten­den­ci­jas ska­tin­ti, kad gy­ven­to­jų mies­te dau­gė­tų. Iš­spren­dus de­mog­ra­fi­nes prob­le­mas, dau­ge­lis ki­tų klau­si­mų - ir se­na­mies­čio gy­vy­bin­gu­mo ska­ti­ni­mo, ir aka­de­mi­nio uos­to vi­zi­jos įgy­ven­di­ni­mo, ir ki­tos - spręs­tų­si tuo pa­čiu me­tu.

- Ko­kiais bū­dais ke­ti­na­te ge­rin­ti de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją?

- At­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas: rei­kia ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, kvies­ti in­ves­tuo­to­jus, kad jie at­va­žiuo­tų ir steig­tų pa­trauk­lias dar­bo vie­tas. Ki­tas re­cep­tas – Klai­pė­dos, kaip aka­de­mi­nio uos­to, ne tik įvaiz­džio, bet ir tu­ri­nio stip­ri­ni­mas. Pir­miau­sia tai reikš­tų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pa­jė­gu­mo di­di­ni­mą, po­ten­cia­lo ug­dy­mą.

Bū­tų na­tū­ra­lu kiek įma­no­ma į Klai­pė­dą grą­žin­ti ir mies­tie­čius, ku­rie šiuo me­tu yra „e­mig­ra­vę“ per 5 ar 10 ki­lo­me­trų už mies­to ri­bos. No­rė­tu­me, kad jie ne tik nau­do­tų­si mies­to inf­ras­truk­tū­ra, bet ir de jure grįž­tų į mies­tą.

- Kaip pa­pras­tas klai­pė­die­tis – ko la­biau­siai pa­si­gen­da­te Klai­pė­do­je?

- Šur­mu­liuo­jan­čių žmo­nių ne tik sa­vait­ga­lių, bet ir pa­pras­tais va­ka­rais, ir ne tik se­na­mies­ty­je. Rei­kia da­ry­ti vis­ką, kad į mies­tą su­grįž­tų jau­ni ir dar­bin­go am­žiaus žmo­nės. Nors Klai­pė­da iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų iš­sis­ki­ria tuo, kad čia ne­bū­na trans­por­to spūs­čių, no­riu, kad vis dėl­to bū­tų pa­sta­ty­tas dar vie­nas til­tas, ir vi­sas se­na­mies­tis bei Til­tų gat­vė tap­tų pės­čių­jų zo­na, virs­tų ti­kra pra­mo­gų zo­na. Ly­giai taip pat no­rė­čiau, kad vis ma­žė­tų tra­di­ci­niais de­ga­lais va­ro­mo trans­por­to, o at­si­ras­tų kuo dau­giau elek­tro­mo­bi­lių ir elek­tro­bu­sų. No­rė­čiau į Smil­ty­nę kel­tis ne­mo­ka­mai, kaip da­bar, nes gir­dė­jau tam ti­krų min­čių, kad ren­gia­ma­si ap­mo­kes­tin­ti. Tai pa­pras­tas, bui­tiš­kas klai­pė­die­tiš­kas at­sa­ky­mas.

Dė­me­sys parkams

wikipedia.org nuotrauka

Iš­rink­tas Šiau­lių me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas (Vi­suo­me­ni­nis rin­ki­mų ko­mi­te­tas „Ar­tū­ro Vi­soc­ko ne­par­ti­nis są­ra­šas“):

- Ar jū­sų pla­nuo­se jau yra pro­jek­tų, skir­tų mies­tie­čių ge­ro­vei kel­ti?

- Ka­dan­gi esu orien­ta­ci­nin­kas, kri­tus ge­le­ži­nei už­dan­gai te­ko daug kar­tų lan­ky­tis tą spor­tą pro­pa­guo­jan­čio­se Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se. Pui­kiai ma­tau, kad nuo tų ša­lių dau­ge­ly­je sek­to­rių esa­me at­si­li­kę 20 ir dau­giau me­tų. Bū­ti­niau­siai rei­kia su­tvar­ky­ti vie­šą­sias erd­ves, kad, tar­ki­me, mies­to par­ke at­si­ras­tų ta­ke­lis, tin­ka­mas va­ži­nė­ti ir rie­du­čiais, ir dvi­ra­čiu, ir ma­moms ve­ži­mė­lius stum­ti. Yra ne­pa­da­ry­tų da­ly­kų, ku­rie ve­da ma­ne iš pro­to. Esa­me vi­siš­kai at­si­li­kę so­cia­li­nės ap­lin­kos kū­ri­mo at­žvil­giu.

- Vis dėl­to šiau­lie­čiai di­džiau­sia prob­le­ma įvar­di­ja ge­rai mo­ka­mų dar­bo vie­tų, pa­do­rių at­ly­gi­ni­mų sty­gių?

- To da­ly­ko greit ne­pa­kei­si. Kaip sa­kiau, bū­ti­na įreng­ti vie­šą­sias erd­ves, kur nu­var­gęs žmo­gus, jau­čian­tis ne­tei­sy­bę, ne­pri­tek­lių, ga­lė­tų iš­ei­ti, bent pa­kvė­puo­ti oru.

Aiš­ku, rei­kia pri­trauk­ti tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Bet vėl su­si­du­ria­me su kaž­ko­kiu ypač keis­tu vei­ki­mu. Tar­ki­me, tu­ri­me 218 hek­ta­rų lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną, ku­rią pe­rė­mė Ūkio mi­nis­te­ri­ja, nes ne­va Šiau­liai ne­mo­ka tvar­ky­tis. Bet nie­ko ji ne­pa­da­rė! Net elek­tra iki šiol ne­at­ves­ta. At­ei­na in­ves­tuo­to­jas, o mes nie­ko jam ne­ga­li­me pa­siū­ly­ti. Rei­kės siek­ti rea­laus Šiau­lių ir cen­tri­nės val­džios bend­ra­dar­bia­vi­mo.

- Ar yra toks dar­bas, ku­rį bū­ti­nai no­rė­tu­mė­te pa­da­ry­ti?

- Ti­krai yra. Šiuo me­tu yra pri­im­tas ta­ry­bos spren­di­mas, apib­rė­žian­tis te­ri­to­ri­jas, į ku­rias bus pa­skirs­ty­tos prog­ra­mos „Ur­ban“ lė­šos. Vie­na jų – bu­vu­si Šiau­lių „El­nio“ fab­ri­ko te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je ku­ria­si vers­las. Man ne­aiš­ku, ko­dėl į šią te­ri­to­ri­ją nu­krei­pia­mi mi­li­jo­nai, o vers­las mai­nais nie­kuo ne­įsi­pa­rei­go­ja. Ky­la di­džiu­lis no­ras pers­vars­ty­ti šį klau­si­mą ir tas lė­šas per­kel­ti į vie­šą­ją erd­vę, tar­ki­me, į par­kų tvar­ky­mą. Pa­vyz­džiui, mies­to Dai­nų par­ke ga­lė­tų at­si­ras­ti ly­gaus as­fal­to dan­gos, apš­vie­ti­mas.

Ieš­kos mies­to veido

judejimaskartu.lt nuotrauka

Iš­rink­tas Pa­ne­vė­žio me­ras Ry­tis My­ko­las Rač­kaus­kas (Vi­suo­me­ni­nis rin­ki­mų ko­mi­te­tas „Po­vi­las Urb­šys už są­ra­šą KAR­TU“):

- Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją tvir­ti­no­te, kad Pa­ne­vė­žys no­ri keis­tis. Ką pir­miau­sia kei­si­te?

- Pir­miau­sia – sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos dar­bo sti­lių. Tu­rė­tų bū­ti ne pra­šy­to­jo ir da­vė­jo ar ne­da­vė­jo san­ty­kis, kaip da­bar, bet par­tne­riš­kas bend­ra­dar­bia­vi­mas. Sa­vi­val­dy­bė pri­va­lo tie­sio­giai kal­bė­tis su mies­to bend­ruo­me­ne. Vi­si ki­ti da­ly­kai yra iš­ves­ti­niai.

- Šių me­tų biu­dže­tas jau pa­tvir­tin­tas. Ar ke­ti­na­te at­lik­ti jo re­vi­zi­ją?

- Smul­kiai ne­var­dy­siu, nes biu­dže­tą ti­krai per­žiū­rė­si­me. Ne­at­me­tu ga­li­my­bės, kad ga­li tek­ti da­ry­ti pa­kei­ti­mų.

- Anks­čiau Pa­ne­vė­žį gar­si­no Juo­zo Mil­ti­nio tea­tras. Kuo da­bar mies­tas įdo­mus?

- Tai vie­na iš prob­le­mų. No­ri­me iš­ryš­kin­ti dau­giau au­ten­tiš­kų mies­to bruo­žų, nes da­bar, rei­kia pri­pa­žin­ti, Pa­ne­vė­žys iš tie­sų tam­pa be­vei­dis. J. Mil­ti­nio tea­tras – jau le­gen­da, bet mies­te tu­ri­me di­de­lį žmo­nių po­ten­cia­lą. Gam­ta ne­ap­do­va­no­jo mū­sų nei kal­nais, nei jū­ro­mis, net ir eže­ro ne­tu­ri­me, bet tu­ri­me Ne­vė­žį. Vie­nas iš pla­nų – su­tvar­ky­ti Ne­vė­žio va­gą, įreng­ti upės par­ką, nes ant va­gos gra­žiai ve­ria­si vi­sos vie­šo­sios mies­to erd­vės. Vis­ką su­tvar­kius kaip vien­ti­są sis­te­mą, Pa­ne­vė­žys įgau­tų sa­vi­tu­mo, iš­sis­kir­tų iš ki­tų mies­tų.

Vis dėl­to pers­pek­ty­viau­sias ke­lias, ku­ris su­teik­tų mies­tui iš­skir­ti­nu­mo, – tai dė­me­sys kul­tū­rai ir spor­tui. Tar­ki­me, Ža­ga­rė tu­ri Vyš­nių fes­ti­va­lį – to­kių sa­vi­tų ren­gi­nių rei­kia ir Pa­ne­vė­žiui. Anks­čiau tu­rė­jo­me iš­skir­ti­nį fes­ti­va­lį „Sing group Jazz“. Jis vy­ko ke­le­rius me­tus, su­lauk­da­vo daug dė­me­sio. Tas pat ir kal­bant apie spor­tą: jau at­gai­vin­ta spor­to mo­kyk­la, iš­ug­džiu­si Ar­vy­dą Sa­bo­nį ir Ša­rū­ną Mar­čiu­lio­nį. Tai tu­rė­tų duo­ti pos­tū­mį spor­to ren­gi­niams.