Naujas Kino įstatymas – be kinemato­grafininkų žinios
Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja siū­lo keis­ti Ki­no įsta­ty­mą, jog vos prieš tre­jus me­tus veik­lą pra­dė­jęs Lie­tu­vos ki­no cen­tras (LKC) tap­tų ne tik mū­sų ša­lies ki­no pa­vel­do kau­pė­ju, bet ir prie­vaiz­du, pri­žiū­rin­čiu, kad vie­šai ro­do­mi fil­mai bū­tų in­dek­suo­ti pa­gal am­žiaus cen­zą, re­gis­truo­ti Fil­mų re­gis­tre, ir bau­džian­čiu už nu­si­žen­gi­mus.

To­kiems Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mams dar tu­ri pri­tar­ti Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas. O ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kai ste­bi­si, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas par­eng­tas net ne­at­sik­lau­sus jų nuo­mo­nės.

Ne­ati­tin­ka nūdienos

Iki šiol nė­ra Lie­tu­vos ki­no pa­vel­do fil­mo­te­kos – vi­sų vai­dy­bi­nių, do­ku­men­ti­nių ir ani­ma­ci­nių fil­mų rin­ki­nio. O at­sa­ko­my­bės už nu­si­žen­gi­mus, jei tik jie ne­už­trau­kia bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, iš­ven­gia­ma.

Są­ly­gas su­kur­ti na­cio­na­li­nę fil­mo­te­ką su­da­ry­tų Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos siū­lo­ma nau­ja Ki­no įsta­ty­mo re­dak­ci­ja, dėl jos Sei­mas tu­rė­tų ap­sisp­ręs­ti ru­de­nį. Da­bar mū­sų ša­ly­je nė­ra vie­tos, kur bū­tų kau­pia­mas ir sau­go­mas vi­sas ki­no pa­vel­das, ypač ana­lo­gi­niai fil­mai.

Pa­gal mi­nė­tą pro­jek­tą kaup­ti na­cio­na­li­nę fil­mo­te­ką bū­tų įpa­rei­go­tas LKC. Šiuo me­tu lie­tu­viš­kus fil­mus kau­pia ir sau­go ne tik LKC, bet ir Vals­ty­bės cen­tri­nis ar­chy­vas, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ar­chy­vas, UAB „Lie­tu­vos ki­nas“. Vi­sos šios įstai­gos tu­ri skir­tin­gą fil­mų ko­pi­jų kie­kį, taip pat ski­ria­si tu­ri­mų fil­mų ko­ky­bė.

Anot kul­tū­ros mi­nis­trės Lia­nos Ruo­ky­tės-Jons­son, šiuo me­tu Lie­tu­vos ki­no pa­vel­das sau­go­mas ir mū­sų ša­ly­je, ir už jos ri­bų. Tai ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą, ypač da­bar – vyks­tant in­for­ma­ci­niams ka­rams.

Be to, ne­men­ka ki­no pa­vel­do da­lis sau­go­ma ne vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se, o pa­čių ki­no kū­rė­jų na­muo­se. To­dėl ku­riant fil­mo­te­ką LKC spe­cia­lis­tai rink­tų me­džia­gą ir iš pri­va­čių as­me­nų ki­no ar­chy­vų, ku­rie vi­suo­me­nei vi­siš­kai ne­ži­no­mi. Taip pat nu­ma­to­ma įtei­sin­ti Lie­tu­vos ki­no ga­min­to­jų ir tur­ti­nių tei­sių tu­rė­to­jų prie­vo­lę per­duo­ti vals­ty­bės ar­chy­vams vie­ną at­ga­min­ti ir sau­go­ti tin­ka­mą ori­gi­na­lios fil­mo me­džia­gos eg­zemp­lio­rių.

Nau­ja­ja­me Ki­no įsta­ty­me siū­lo­ma įtvir­tin­ti pla­tes­nes ki­no fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bes, in­dus­tri­jos plė­trai nau­do­ti jos pa­čios už­dirb­tus pi­ni­gus. Mi­nis­trės ti­ki­ni­mu, aki­vaiz­du, kad esa­mas ki­no fi­nan­sa­vi­mas ne­pa­ten­ki­na šios in­dus­tri­jos po­rei­kių ir po­ten­cia­lo, o juk ki­nas da­ro įta­ką vi­suo­me­nės sa­vi­mo­nei ir pri­trau­kia pa­pil­do­mų lė­šų į Lie­tu­vą.

„Lie­tu­va ne­ga­li sau leis­ti skir­ti lie­tu­viš­kam ki­nui kur­ti ir skleis­ti tris ar pen­kis kar­tus ma­žiau, nei lat­viai ar es­tai ski­ria sa­vo­jo ki­no kū­ri­mui ir sklai­dai“, – tei­gė L. Ruo­ky­tė-Jons­son.

Kar­tu Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja siū­lo pa­pil­dy­ti Ad­mi­nis­tra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są – nu­ma­ty­ti ad­mi­nis­tra­ci­nę at­sa­ko­my­bę už ki­no fil­mų vie­šo ro­dy­mo rei­ka­la­vi­mų, ki­no fil­mų re­gis­tra­vi­mo Fil­mų re­gis­tre, ero­ti­nio po­bū­džio ren­gi­nių vie­šo ro­dy­mo, prie­igos prie vie­šų­jų kom­piu­te­rių tink­lų vie­to­se pri­va­lo­mų fil­tra­vi­mo prie­mo­nių nau­do­ji­mo tvar­kos pa­žei­di­mus. Už juos ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mos bau­dos nuo 140 iki 440 eu­rų. Tei­sę pra­dė­ti ad­mi­nis­tra­ci­nę tei­se­ną, at­lik­ti ty­ri­mus ir su­ra­šy­ti nu­si­žen­gi­mų pro­to­ko­lus nu­ma­ty­ta su­teik­ti LKC.

Dau­giau galimybių

LKC di­rek­to­rius Ro­lan­das Kviet­kaus­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no, jog nau­ja­sis Ki­no įsta­ty­mas, ku­ris, jei jam bus pri­tar­ta, tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo at­ei­nan­čių me­tų, ra­di­ka­lių per­mai­nų šiai ins­ti­tu­ci­jai ne­at­neš, nors po­ky­čių ti­krai ne­bus iš­veng­ta.

„Pa­pil­do­mų rū­pes­čių su­kel­tų nu­ma­ty­ta funk­ci­ja, ku­rios mū­sų tar­ny­ba iki šiol ne­vyk­dė – re­gis­trų prie­žiū­ra. Ta­čiau tu­ri­nio po­žiū­riu tai ne­bū­tų di­de­lė nau­jo­vė, gal tik veik­los kiek pa­dau­gė­tų“, – svars­tė R. Kviet­kaus­kas.

Jis pri­pa­ži­no, kad iki šiol rei­kia­mos prie­žiū­ros, kaip lai­ko­ma­si Ki­no įsta­ty­mo nuo­sta­tų, nė­ra, nes ne­nu­ma­ty­tos sank­ci­jos už nu­si­žen­gi­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, ku­rie už­trau­kia kur kas griež­tes­nę bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę.

R. Kviet­kaus­ko ti­ki­ni­mu, na­cio­na­li­nė fil­mo­te­ka ne­bū­tų di­de­lis nau­ja­da­ras, nes pa­na­šias funk­ci­jas vyk­dė ka­dai­se vei­ku­si Lie­tu­vos ki­no stu­di­ja. Be to, kai­my­nė­se ša­ly­se ki­no sek­to­rius tvar­ko­mas la­bai pa­na­šiai, ir fil­mo­te­kos su­da­ro ga­li­my­bę kuo dau­giau žiū­ro­vų su­si­pa­žin­ti su ki­no kū­ri­niais, į ku­rių ga­my­bą ar pla­ti­ni­mą in­ves­tuo­ja vals­ty­bė.

„Šian­dien be­veik nė­ra ga­li­my­bių pa­žiū­rė­ti fil­mą, bai­gu­sį net ir sėk­min­gą sa­vo ko­mer­ci­nį gy­va­vi­mą. Tė­ra tik ban­dy­mai su­kur­ti to­kias ga­li­my­bes. To­kie fil­mai jau ne­išeis į ko­mer­ci­nį pla­ti­ni­mą – di­džių­jų ki­no tea­trų sa­lė­se ne­bus ro­do­mi, bet jie ga­lės bū­ti ro­do­mi re­tros­pek­ty­vo­se, fes­ti­va­liuo­se ar net in­ter­ne­te“, – aiš­ki­no LKC di­rek­to­rius.

Anot jo, bus su­da­ry­tos ga­li­my­bės par­ody­ti mū­sų ša­lies kū­rė­jų fil­mus ir už­sie­nio žiū­ro­vams, nes pa­na­šiais pa­grin­dais dir­ba Len­ki­jos, Pra­ncū­zi­jos ir ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už ki­no pa­vel­dą. Be to, bus ga­li­ma kur­ti ir vyk­dy­ti įvai­rias edu­ka­ci­nes prog­ra­mas ne tik moks­lei­viams, bet ir su­au­gu­sie­siems.

„Lie­tu­vos ki­nas tu­ri ne­iš­nau­do­tų ki­no, vi­deo­kū­ry­bos eks­por­to ga­li­my­bių. Ti­kiu, kad ga­vęs pa­pil­do­mų ins­tru­men­tų LKC iš­nau­dos su­teik­tas ga­li­my­bes, ir lie­tu­viš­kas ki­nas bus pa­si­telk­tas ne tik kul­tū­ros dip­lo­ma­ti­jo­je, bet ir kaip eko­no­mi­nis ins­tru­men­tas“, – pri­sta­ty­da­ma nau­jo­ves pa­brė­žė kul­tū­ros mi­nis­trė.

Arūnas Matelis: „Tik iš žiniasklaidos sužinau, kad yra tokie projektai."/Alinos Ožič nuotrauka

Nuo­mo­nės neklausė

„Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tas Lie­tu­vos ki­no są­jun­gos (LKS) pir­mi­nin­kas Arū­nas Ma­te­lis ne­slė­pė nuo­sta­bos, kad ren­giant nau­ją Ki­no įsta­ty­mo re­dak­ci­ją jos pro­jek­tas bu­vo de­rin­tas su Tei­sin­gu­mo, Fi­nan­sų, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo, Švie­ti­mo ir moks­lo, Ūkio, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­mis, Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo, Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bo­mis, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­tu, bet bu­vo pa­mirš­ta be­ne di­džiau­sia, apie 300 ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kų vie­ni­jan­ti or­ga­ni­za­ci­ja – LKS.

„Tik iš ži­niask­lai­dos su­ži­nau, kad yra to­kie pro­jek­tai. Iki šiol apie ren­gia­mas Ki­no įsta­ty­mo pa­tai­sas bū­da­vo­me in­for­muo­ja­mi, ga­lė­da­vo­me teik­ti sa­vo pa­siū­ly­mus ir pa­sta­bas. Da­bar, ma­tyt, mū­sų nuo­mo­nės ne­be­rei­kia“, – kal­bė­jo jis.

Anot A. Ma­te­lio, ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kai pri­ta­ria na­cio­na­li­nės fil­mo­te­kos idė­jai, ta­čiau abe­jo­nių jiems ke­lia vie­nas nu­ma­to­mų įpa­rei­go­ji­mų fil­mų kū­rė­jams – pa­teik­ti jai vie­ną fil­mo ko­pi­jų. Esą jei bus rei­ka­lau­ja­ma per­duo­ti bran­gias, ko­mer­ci­niam de­mons­tra­vi­mui skir­tas ko­pi­jas, kils pa­vo­jus, kad na­cio­na­li­nė fil­mo­te­ka taps ir ko­mer­ci­ne struk­tū­ra, ban­dan­čia iš to už­dirb­ti. O juk fil­mų ro­dy­mas – pro­diu­se­rių rei­ka­las, nes bū­tent jie ieš­ko, kas in­ves­tuo­tų į fil­mus. Juo­lab kad vals­ty­bė nė vie­no fil­mo kū­ri­mo vi­sais 100 proc. ne­pa­re­mia.

„Su­tin­ku, kad vie­no­je vie­to­je rei­kia kaup­ti tai, ką Lie­tu­va ku­ria, bet ky­la daug klau­si­mų: kam pri­klau­sys nuo­sa­vy­bės tei­sės, ko­kio­mis są­ly­go­mis ir kam fil­mai bus ro­do­mi. Be to, kaup­ti ga­li­ma ne tik fil­mų ko­pi­jas, bet ir iš­sau­gant fil­mus fai­lų for­ma. To pa­kak­tų moks­li­niams ty­ri­nė­ji­mams ar per­žiū­roms“, – svars­tė LKS pir­mi­nin­kas.