Nauja energetikos strategija: „NordBalt2“ jungtis ir VAE įšaldymas
Lie­tu­vos ir Šve­di­jos elek­tros rin­kas iki 2025 me­tų tu­rė­tų su­jung­ti an­tro­ji elek­tros jung­tis „Nord­Balt“, o Vi­sa­gi­no at­omi­nės elek­tri­nės (VAE) pro­jek­tą siū­lo­ma įšal­dy­ti. Tai nu­ma­to ka­den­ci­ją bai­gian­čios Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos par­eng­ta nau­ja Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja, ku­rios kryp­tis an­tra­die­nį vie­šai pa­tei­kė mi­nis­tras Ro­kas Ma­siu­lis.

Do­ku­men­te nu­ro­do­ma, kad Lie­tu­va to­liau sieks vals­ty­bės ener­ge­ti­nio sau­gu­mo, bus sie­kia­ma įver­tin­ti Bal­ta­ru­si­jos As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės grės­mes bei iš­pirk­ti SGD lai­vą „In­de­pen­den­ce“.

R.Ma­siu­lis svar­biau­siais dar­bais įvar­di­ja Bal­ti­jos vals­ty­bių elek­tros tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mą, nau­jų elek­tros jung­čių su Len­ki­ja ir Šve­di­ją sta­ty­bas, penk­to­jo Kruo­nio hid­roa­ku­mu­lia­ci­nės elek­tri­nės ag­re­ga­to, tre­čią­ją Vil­niaus ter­mo­fi­ka­ci­jos elek­tri­nę pa­kei­sian­čių du­jų jė­gai­nių ir du­jo­tie­ko su Len­ki­ja (GIPL) sta­ty­bą bei Lie­tu­vos elek­tri­nės 7–8 blo­kų at­nau­ji­ni­mą.

Mi­nis­tras pri­pa­žįs­ta, kad ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos ak­cen­tai ga­li keis­tis, mat šios ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bė kryp­čių pa­tvir­tin­ti ne­bes­pės ir dėl jų spręs nau­ji val­dan­tie­ji. Su nau­jo­sios stra­te­gi­jos kyp­ti­mis R.Ma­siu­lis jau su­pa­žin­di­no Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tą į ener­ge­ti­kos mi­nis­trus Vir­gi­li­jų Po­de­rį.

Lietuvos žinių nuotrauka

„Šios kryp­tys su po­nu Po­de­riu bu­vo ap­kal­bė­tos vie­no­je kon­fe­ren­ci­jo­je. Taip de­ta­liai spe­cia­liai su­sė­dę mes to ne­dis­ku­ta­vo­me, iš­lai­ko­me tą seg­re­ga­ci­ją, kad dar­bas tu­ri bū­ti už­bai­gia­mas, ta­da per­duo­da­mas at­ei­nan­tiems, bet šias kryp­tis jau po­nui Po­de­riui da­viau pa­skai­ty­ti pra­ėju­sią sa­vai­tę. Bet jo ver­ti­ni­mo reik­tų jo pa­ties klaus­ti“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je an­tra­die­nį sa­kė R.Ma­siu­lis.

At­omi­nė elek­tri­nė įšaldoma

Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos krip­ty­se dau­giau­siai dė­me­sio ski­ria­ma elek­tros ener­ge­ti­kos sek­to­riui. Nu­ro­do­ma, kad rei­kė­tų įšal­dy­ti Vi­sa­gi­no at­omi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą, nu­ties­ti nau­jas elek­tros jung­tis bei ska­tin­ti nau­jų jė­gai­nių sta­ty­bas.

Vi­są šios Vy­riau­sy­bės val­dy­mo lai­ko­tar­pį iš vie­tos ne­ju­dė­ju­sį Vi­sa­gi­no at­omi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą siū­lo­ma įšal­dy­ti, kol jis taps eko­no­miš­kai nau­din­gas pa­gal rin­kos są­ly­gas ar­ba taps bū­ti­nas ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mui. Tuo pa­čiu pa­brė­žia­ma, kad su stra­te­gi­niu VAE pro­jek­to in­ves­tuo­to­ju Ja­po­ni­jos „Hi­ta­chi“ rei­kia iš­nau­do­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bių ki­to­se sri­ty­se.

R.Ma­siu­lis ti­ki­no, kad for­mu­luo­tė „į­šal­dy­ti“, o ne „sus­tab­dy­ti“ pa­si­rink­ta, nes ge­riau­siai ati­tin­ka da­bar­ti­nius pla­nus: jei­gu si­tua­ci­ja rin­ko­je keis­tų­si, prie AE pro­jek­to bū­tų grįž­ta­ma.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo iki 2025 me­tų įgy­ven­din­ti „Nord­balt 2“ ir jung­ties su Len­ki­ja „Lit­Pol Link 2“ pro­jek­tus. R.Ma­siu­lis ne kar­tą yra mi­nė­jęs, kad an­tro­ji jung­tis su Šve­di­ja ga­lė­tų at­pi­gin­ti elek­trą Lie­tu­vo­je, mat į Bal­ti­jos ša­lis pa­tek­tų dau­giau pi­ges­nės skan­di­na­viš­kos elek­tros. Anks­čiau kal­bin­ti ener­ge­ti­kos eks­per­tai BNS yra sa­kę, kad an­tro­ji jung­tis su Šve­di­ja ga­lė­tų bū­ti nu­ties­ta ir iš Lat­vi­jos.

Mi­nis­tras sa­kė ir šiuo me­tu ne­at­me­tan­tis ga­li­my­bės, kad Lat­vi­ja ga­lė­tų sta­ty­ti an­trą­ją „Nord­Balt“ jung­tį.

„Neat­mes­ti­nas va­rian­tas, jei­gu lat­viai ti­krai no­rė­tų jį vys­ty­ti, ma­nau, bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti, kad „Nord­Balt“ ga­li bū­ti sta­to­mas ir į Lat­vi­ją. Jei­gu ne, mes jau tu­ri­me pa­tir­tį ir esa­me ti­kri, kad dar­bai bū­tų pa­da­ry­ti lai­ku“, – ti­ki­no R.Ma­siu­lis.

An­tro­sios elek­tros jung­ties su Len­ki­ja pro­jek­tas, Lie­tu­vos eks­per­tų nuo­mo­ne, yra rei­ka­lin­gas Bal­ti­jos ša­lių sinch­ro­ni­za­vi­mui su Va­ka­rų Eu­ro­pa per Len­ki­ją. Dėl jo rei­ka­lin­gu­mo tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Jung­ti­nių ty­ri­mų cen­tras, ta­čiau, anot R.Ma­siu­lio, kol kas gau­tas tik sinch­ro­ni­za­vi­mo ver­ti­ni­mo „juod­raš­čio juo­draš­tis“, tad ne­ga­li­ma at­sa­ky­ti, ar an­tro­ji jun­tis su Len­ki­ja ir EK eks­per­tų nuo­mo­ne yra rei­ka­lin­ga.

Do­ku­men­te taip pat siū­lo­ma iki 2022 me­tų pa­sta­ty­ti penk­tą­jį Kruo­nio hid­roa­ku­mu­lia­ci­nės elek­tri­nės ag­re­ga­tą, ga­ran­tuo­tį, kad Lie­tu­vo­je bū­tų įreng­tas 100 proc. elek­tros po­rei­kio ten­ki­nan­tis ga­my­bos re­zer­vas. At­siž­vel­giant į tai, kad Vil­niaus tre­čio­ji ter­mo­fi­ka­ci­jos elek­tri­nė bei Lie­tu­vos elek­tri­nės 7 ir 8 blo­kai 2020–2023 me­tais ne­be­veiks, ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas į nau­ją ga­my­bą.

„Kruo­nis yra mū­sų stip­ry­bė ir jį rei­kia vys­ty­ti, nes jis ne tik ža­lią­ją ener­gi­ją ga­li ba­lan­suo­ti, bet ir kaup­ti nak­ti­nę elek­trą“, – tei­gė R.Ma­siu­lis.

Jis taip pat aiš­ki­no, kad sie­kiant iš­lai­ky­ti pa­kan­ka­mus elek­tros ga­my­bos re­zer­vus, ku­rie už­ti­krin­tų pa­ti­ki­mą elek­tros sis­te­mos dar­bą, nu­trū­kus im­por­tui, Lie­tu­va tu­ri apie 2020 me­tus im­tis du­jų elek­tri­nių sta­ty­bos, ku­rios pa­keis­tų se­nas elek­tri­nes.

Pa­sak jo, rea­lu, kad Lie­tu­vo­je bus pra­dė­ti reng­ti ga­lios auk­cio­nai, ku­riuos lai­mė­ję in­ves­tuo­to­jai gau­tų par­amą sta­ty­ti tra­di­ci­nes ir pa­ti­ki­mas elek­tri­nes re­zer­vui už­ti­krin­ti.

Mi­nis­tras pa­kar­to­jo, kad šiuo me­tu elek­tros po­rei­kis Lie­tu­vo­je sie­kia 1920 ME, o pa­ga­min­ti ša­ly­je ga­li­ma 2253 MW, dar 4400 MW – elek­tros jung­čių pa­jė­gu­mas. Ta­čiau įver­ti­nus tai, kad nuo 2020 me­tų bus už­da­ro­mos se­nos elek­tri­nės, ga­my­bos pa­jė­gu­mas su­ma­žės iki 1235 MW, nors po­rei­kis sieks 2450 MW. Be to, iš vi­sų elek­tros jung­čių ti­krai pa­ti­ki­ma ga­li­ma va­din­ti tik „Nord­Balt“, ku­rios ga­lia sie­kia 700 MW. To­dėl, jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vai rei­kia di­din­ti elek­tros ga­my­bos pa­jė­gu­mus.

Pla­nuo­ja­ma ir to­liau siek­ti ES par­amos SGD terminalui

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja kaip vie­ną pa­grin­di­nių kryp­čių du­jų sek­to­riu­je įvar­di­ja SGD ter­mi­na­lo lai­vo „In­de­pen­den­ce“ iš­pir­ki­mą bei sie­kį tam gau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos.

„Pa­si­bai­gus il­ga­lai­kei iš­per­ka­ma­jai nuo­mai 2024 me­tais (ar­ba, įver­ti­nus su­si­da­riu­sias pa­lan­kias ap­lin­ky­bes, anks­čiau), nuo­sa­vy­bės tei­se įsi­gy­ti plau­kio­jan­čią SGD sau­gyk­lą „In­de­pen­den­ce“. At­siž­vel­giant į Klai­pė­dos SGD ter­mi­na­lo ku­ria­mą nau­dą vi­sam Bal­ti­jos jū­ros re­gio­nui, siek­ti ES ir nau­dą gau­nan­čių ki­tų re­gio­no vals­ty­bių fi­nan­si­nio in­dė­lio, pri­si­de­dant prie šios in­ves­ti­ci­jos“, – tei­gia­ma do­ku­men­te.

Ta­čiau, anot R.Ma­siu­lio, kol kas ne­aiš­ku, ka­da bus pri­im­tas spren­di­mas dėl par­amos, nors ir ma­to­mi „po­zi­ty­vūs ženk­lai“. Mi­nis­tras anks­čiau BNS sa­kė, kad ga­vu­si ES par­amą, Lie­tu­va pra­dė­tų de­ry­bas su Nor­ve­gi­jos „Hoegh LNG“ dėl lai­vo iš­pir­ki­mo – jį iš­pir­kus, bū­tų ga­li­ma su­ma­žin­ti jo iš­lai­ky­mo kaš­tus.

Be to, stra­te­gi­jos gai­rė­se nu­ro­do­mas sie­kis su­kur­ti vie­nin­gą Bal­ti­jos ša­lių du­jų rin­ką 2019 me­tais. Dėl to ša­lių at­sto­vai jau de­ra­si – sie­kia­ma pa­nai­kin­ti įėji­mo-iš­ėji­mo taš­kų mo­kes­čius Bal­ti­jos ša­lių pa­sie­ny­je, kad du­jų kai­nos tap­tų vie­no­dos ir, pa­vyz­džiui, Es­ti­jos įmo­nės pirk­da­mos du­jas iš SGD ter­mi­na­lo, dėl pa­pil­do­mų mo­kes­čių ne­mo­kė­tų už du­jas bran­giau.

Vė­jo jė­gai­nės jū­ro­je – 2020 metais

Stra­te­gi­jo­je nu­ro­do­ma, kad iki 2020 me­tų rei­kia at­lik­ti ty­ri­mus Bal­ti­jos jū­ro­je ir, pri­ėmus spren­di­mus dėl vė­jo ener­ge­ti­kos plė­tros, nuo 2020 me­tų pra­dė­ti jos plė­trą jū­ro­je. Ta­čiau mi­nis­te­ri­ja pa­brė­žia, kad vė­jo jė­gai­nių sta­ty­ba jū­ro­je ne­tu­rė­tų di­din­ti elek­tros kai­nų var­to­to­jams.

Tuo me­tu iki 2020-ųjų siū­lo­ma pa­di­din­ti že­my­ni­nių vė­jo jė­gai­nių kvo­tas – nuo 500 iki 750 me­ga­va­tų (MW). Ta­čiau tai ir­gi ne­tu­rė­tų di­din­ti elek­tros kai­nos var­to­to­jams.

„Litg­rid“ svars­tė, kad bū­tų ga­li­ma di­din­ti 300–350 me­ga­va­tų vė­jo kvo­tą, bet mes pa­si­rin­ko­me sau­ges­nį va­rian­tą – 250 me­ga­va­tų“, – ti­ki­no R.Ma­siu­lis.

Mi­nis­te­ri­ja ti­ki­si, kad iki 2030 me­tų at­si­nau­ji­nan­tys šal­ti­niai pa­ga­mins 35 proc. ener­gi­jos, o 2050 me­tais – 70 proc. Lie­tu­vo­je su­var­to­ja­mos elek­tros ener­gi­jos. Ta­čiau pa­sta­ra­sis ro­dik­lis bū­tų įgy­ven­di­na­mas tik tuo­met, jei­gu ne­bū­tų pa­sta­ty­ta Vi­sa­gi­no AE.

„At­si­nau­ji­nan­tiems tai yra re­ve­ran­sas šiek tiek su avan­su, nes nė­ra spren­di­mų, kaip kaup­ti at­si­nau­ji­nan­čią ener­gi­ją“, – tei­gė R.Ma­siu­lis. Anot jo, eks­per­tų ver­ti­ni­mu, 2050 me­tais tu­rė­tų bū­ti at­ras­ti efek­ty­vūs elek­tros kau­pi­mo bū­dai, kas pa­di­din­tų at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos plė­trą.

Stra­te­gi­jo­je nu­ma­ty­ti pa­grin­di­niai ener­ge­ti­kos tiks­lai bei jų įgy­ven­di­ni­mo kryp­tys iki 2020 me­tų ir plė­tros gai­rės iki 2030 ir 2050 me­tų. Per de­šimt­me­tį pla­nuo­ja­mos 6,4–7,8 mlrd. eu­rų ver­tės vals­ty­bės, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jos kas­met leis su­tau­py­ti apie 1 mlrd. eu­rų, iš­lei­džia­mų ener­gi­jos iš­tek­lių im­por­tui.

Ti­ki­ma­si, kad nau­ją ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją pri­ims pir­ma­die­nį pri­sie­kęs nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas.