NATO batalionas Lietuvoje: svarbiausi klausimai ir atsakymai
NA­TO va­do­vai penk­ta­die­nį tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti pla­nus Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­ti tarp­tau­ti­nį ba­ta­lio­ną. BNS pa­tei­kia svar­biau­sius klau­si­mus ir at­sa­ky­mus:

Ko­kių ša­lių, kiek ka­rių ir ka­da at­vyks į Lie­tu­vą?

Ba­ta­lio­ną pa­pras­tai su­da­ro 600–1000 ka­rių, jie į Lie­tu­vą ga­lė­tų at­vyk­ti ki­tų me­tų pir­mai­siais mė­ne­siais. Ba­ta­lio­nui va­do­vaus vo­kie­čiai, prie jų ga­li pri­si­dė­ti Nor­ve­gi­ja, Be­ni­liuk­so ša­lys. Taip pat svars­to­ma apie Pra­ncū­zi­jos ir Vi­šeg­ra­do ša­lių in­dė­lį. Vo­kie­čiai ga­li at­vyk­ti su šar­vuo­čiais „Bo­xer“ ir trum­po­jo nuo­to­lio oro gy­ny­ba. Ka­rius svars­to­ma įkur­ti Ruk­lo­je ir Pa­bra­dė­je, Vo­kie­ti­jos ka­ri­nin­kai šiuo me­tu ana­li­zuo­ja įsi­kū­ri­mo są­ly­gas, jas ge­ri­nant lie­tu­viams ga­li tek­ti plės­ti inf­ras­truk­tū­rą. Ba­ta­lio­no bu­vi­mas ne­bus ap­ri­bo­tas lai­ke.

Ko­dėl ka­riai at­vyks­ta į Lie­tu­vą?

NA­TO tei­gia, kad ka­riai į Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją at­siun­čia­mi sie­kiant at­gra­sy­ti Ru­si­ją. Nors ba­ta­lio­no ka­rių ne­už­tek­tų at­rem­ti puo­li­mą, taip no­ri­ma par­ody­ti, kad prieš­as Bal­ti­jos ša­ly­se su­si­dur­tų su tarp­tau­ti­nė­mis pa­jė­go­mis. Su pra­šy­mu dis­lo­kuo­ti po ba­ta­lio­ną ka­rių Bal­ti­jos ša­lių ka­riuo­me­nių va­dai į NA­TO ka­ri­nę va­do­vy­bę krei­pė­si per­nai ge­gu­žę. Per­nai gruo­dį pa­skelb­ti apk­lau­sos re­zul­ta­tai ro­do, kad NA­TO są­jun­gi­nin­kų nuo­la­ti­niam bu­vi­mui Lie­tu­vo­je pri­ta­ria 82 proc. gy­ven­to­jų.

Ko­dėl ba­ta­lio­nui Lie­tu­vo­je va­do­vaus Vo­kie­ti­ja?

Vo­kie­ti­jos spren­di­mą ga­lė­jo lem­ti pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus su­in­ten­sy­vė­ję ka­ri­niai ry­šiai – Lie­tu­va iš Vo­kie­ti­jos ga­min­to­jų per­ka ka­ri­nės tech­ni­kos už šim­tus mi­li­jo­nų eu­rų, Vo­kie­ti­ja į pra­ty­bas kas­met siun­čia po dau­giau kaip 500 ka­rių ir daž­niau­siai iš vi­sų ša­lių da­ly­vau­ja Bal­ti­jos ša­lių oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je. Ta­čiau kai ku­rie ste­bė­to­jai ne­ri­mau­ja, ar Vo­kie­ti­jos po­žiū­ris ne­pa­si­keis, jei val­džio­je esan­čius krikš­čio­nis de­mo­kra­tus ki­tą­met pa­keis­tų so­cial­de­mo­kra­tai. Ba­ta­lio­nui Lat­vi­jo­je va­do­vaus Ka­na­da, Es­ti­jo­je – Bri­ta­ni­ja, Len­ki­jo­je – Jung­ti­nės Vals­ti­jos.

Kaip rea­guo­ja Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja?

Ru­si­ja NA­TO kal­ti­na pro­vo­ka­ci­ja prie jos va­ka­ri­nių sie­nų ir tei­gia, kad rea­guo­da­ma Ka­ra­liau­čiaus kraš­te ga­li dis­lo­kuo­ti „Is­kan­der“ ra­ke­tas. Lie­tu­vos ka­riš­kių tei­gi­mu, Ru­si­ja jau da­bar tu­ri pa­kan­ka­mų gink­lų tai­ki­niams Lie­tu­vo­je nai­kin­ti, bet „Is­kan­der“ ga­li bū­ti svar­bios trik­dant NA­TO są­jun­gi­nin­kų veiks­mus re­gio­ne. Apie ga­li­mą „Is­kan­der“ dis­lo­ka­vi­mą Ka­ra­liau­čiaus kraš­te kal­ba­ma nuo 2008 me­tų. Ru­si­ja taip pat pra­ne­šė su­kur­sian­ti tris di­vi­zi­jas piet­va­ka­rių re­gio­ne, bet nė­ra iki ga­lo aiš­ku, ar tai bū­tų nau­ji pa­jė­gu­mai, ar pert­var­ko­mi se­niau esan­tys da­li­niai. Bal­ta­ru­si­ja sa­ko, kad ne­pri­ta­ria NA­TO ba­ta­lio­nams, bet ne­lai­ko jų tie­sio­gi­ne grės­me.