NATO ar ES gynybos planai: su kuo pakeliui Lietuvai?
Eu­ro­pa pa­ga­liau su­pra­to, kad pik­ta­va­liai ne­la­bai krei­pia dė­me­sį į ban­dy­mą su­stab­dy­ti smur­tą krei­du­tė­mis ar „gi­lų su­si­rū­pi­ni­mą“. Pra­ėju­sią sa­vai­tę įvy­ku­sia­me ES vir­šū­nių ta­ry­bos su­si­ti­ki­me su­tar­ta dėl gi­les­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo gy­ny­bos sri­ty­je (PES­CO) ir pri­tar­ta Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do įkū­ri­mui. Kaip tai pa­veiks ki­tą sau­gu­mo struk­tū­rą Eu­ro­po­je – NA­TO?

„Tai is­to­ri­nis žings­nis ir są­ly­gos gi­les­nę Eu­ro­pos gy­ny­bos in­teg­ra­ci­ją. Kiek­vie­na ES ša­lis kvie­čia­ma pri­si­dė­ti“, – pom­pas­tiš­kai par­eiš­kė Eu­ro­pos Ta­ry­bos va­do­vas Do­nal­das Tus­kas ket­vir­ta­die­nį po su­si­ti­ki­mo su ES ly­de­riais.

„Mie­gan­čio­ji gra­žuo­lė“ pa­ža­di­no JAV ir bri­tai

ES gy­ny­bi­nių pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mas – nė­ra nau­ja idė­ja. Apie tai kal­bė­ta nuo vie­nin­gos Eu­ro­pos pro­jek­to pra­džios. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Jea­nas-Clau­de­’as Junc­ke­ris PES­CO pa­va­di­no Li­sa­bo­nos star­ties „mie­gan­čią­ja gra­žuo­le“, t.y. PES­CO bu­vo įtvir­tin­ta šio­je, dar 2007 m. pa­si­ra­šy­to­je su­tar­ty­je.

Eu­ro­pa ne­iš­ven­gia­mai tu­ri im­tis di­des­nės at­sa­ko­my­bės, nes pa­sau­lis, skir­tin­gai nei kai ku­rie eks­per­tai prog­no­za­vo, ne­tam­pa ra­mes­nis ir gra­žes­nis.

„Dis­ku­si­jos, kad rei­kia ju­dė­ti gy­ny­bos sri­ty­je, vy­ko dar svars­tant Li­sa­bo­nos su­tar­tį ir PES­CO yra įtvir­tin­ta Li­sa­bo­nos su­tar­ty­je. Dis­ku­si­ja vy­ko ir Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu (2013 m.)“, – LŽ tei­gė Lie­tu­vos at­sto­vė prie ES am­ba­sa­do­rė Jo­vi­ta Ne­liup­šie­nė.

„Gra­žuo­lė“ bu­vo pa­ža­din­ta iš mie­go dėl dvie­jų es­mi­nių prie­žas­čių. Pir­ma, tai nau­jo­ji JAV ad­mi­nis­tra­ci­ja su pre­zi­den­tu Do­nal­du Trum­pu, ku­ris ne­vy­nio­ja žo­džių į va­tą ir pri­ver­tė su­abe­jo­ti Ame­ri­kos pa­si­ry­ži­mu gin­ti Eu­ro­pą, jei ši ne­vyk­dys fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų NA­TO. Be to, JAV tu­ri ki­tų gal­vos skaus­mų – nuo ne­ra­mu­mų Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se iki Ki­ni­jos iš­šū­kio Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, ku­ris lai­ko­mas gy­vy­biš­kai svar­bus Ame­ri­kos do­mi­na­vi­mui.

„Eu­ro­pa ne­iš­ven­gia­mai tu­ri im­tis di­des­nės at­sa­ko­my­bės, nes pa­sau­lis, skir­tin­gai nei kai ku­rie eks­per­tai prog­no­za­vo, ne­tam­pa ra­mes­nis ir gra­žes­nis“, – kal­bė­jo NA­TO būs­ti­nė­je Briu­se­ly­je dir­ban­tis ka­riš­kis.

An­tro­ji prie­žas­tis – „Bre­xit“. Bri­tai vi­sa­da la­bai at­sar­giai ver­ti­no ES ka­ri­nių struk­tū­rų kū­ri­mą, nes jau vei­kia NA­TO.

„Sa­ky­čiau, kad vie­na iš pa­ska­tų bu­vo ne tiek rin­ki­mai Ame­ri­ko­je, kiek bri­tų re­fe­ren­du­mas, nes bri­tai bu­vo ga­na skep­tiš­ki šiuo klau­si­mu. Jų nuo­mo­ne, tai dub­liuo­tų NA­TO“, – kal­bė­jo J.Ne­liup­šie­nė.

Lie­tu­va pa­lai­ko, bet...

Dub­lia­vi­mas ka­ri­nių struk­tū­rų bū­tų bran­gus ir ne­efek­ty­vus. Ši bai­mė nė­ra sve­ti­ma dau­ge­liui. Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Al­gir­das Sau­dar­gas žur­na­lis­tų gru­pei iš Lie­tu­vos už­si­mi­nė: „Kal­bant apie Eu­ro­pos gy­ny­bos ini­cia­ty­vą – svar­biau­sia, kad ji ne­truk­dy­tų NA­TO.“

Jo ko­le­ga Pe­tras Auš­tre­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad taip nė­ra: „Aš ne­ma­tau jo­kio in­te­re­sų su­si­kir­ti­mo tarp Eu­ro­pos gy­ny­bi­nės są­jun­gos ir tran­sat­lan­ti­nio NA­TO bend­ra­dar­bia­vi­mo. D.Trum­pas aiš­kiai pa­sa­kė – be Eu­ro­pos pi­ni­gų ne­bus tran­sat­lan­ti­nio so­li­da­ru­mo. Tai la­bai kie­tas pa­sa­ky­mas. Nie­kas ne­lau­kė, kai kas su­py­ko. Ži­no­ma, yra prieš­ta­rau­jan­čių, nes sau­gu­mas su­pran­ta­mas la­bai skir­tin­gai. Kai ku­rios ES vals­ty­bės su iš­šū­kiais sau­gu­mui ne­su­si­du­ria, bet mums to ypa­tin­gai rei­kia.“

To­kios pat nuo­mo­nės lai­ko­si am­ba­sa­do­rė J. Ne­liup­šie­nė. Pa­sak jos, tai sa­vo­tiš­ka eu­ro zo­na gy­ny­bos sri­ty­je. Be to, ski­ria­si ES ir NA­TO iš­šū­kiai, ku­riems at­rem­ti plė­to­ja­ma PES­CO.

„Ma­no nuo­mo­ne, mes tu­rė­tu­me žiū­rė­ti į tai, kaip į du at­ski­rus vie­ne­tus, ku­rių vie­nas yra at­sa­kin­gas už gy­ny­bą, to­kia griež­tai kon­ser­va­ty­vią­ja pra­sme, o ki­tas at­sa­kin­gas už ap­sau­gą – sie­nų ap­sau­gą, gy­ven­to­jų ap­sau­gą, duo­me­nų ap­sau­gą ar kad ir ener­ge­ti­ką ar­ba net gi vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą“, – aiš­ki­no dip­lo­ma­tė.

Vis­kas bus da­ro­ma, kad ES pa­pil­dy­tų NA­TO ir pri­si­dė­tų prie tran­sat­lan­ti­nės par­ei­gos.

Briu­se­ly­je ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­sios pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, ES bū­ti­nas nau­jas po­žiū­ris į sa­vo sau­gu­mą ir gy­ny­bą. Iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me pa­žy­mi­ma, kad ne­slops­tan­ti Ru­si­jos ag­re­si­ja, ki­ber­ne­ti­nės ir in­for­ma­ci­nės at­akos, te­ro­riz­mo grės­mės rei­ka­lau­ja nau­jos Eu­ro­pos ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo ko­ky­bės – ne­dub­liuo­jant NA­TO, stip­ri­nant ES ka­ri­nės pra­mo­nės efek­ty­vu­mą ir už­kam­šant sau­gu­mo spra­gas.

„Lie­tu­vos po­žiū­riu la­bai svar­bu su­de­rin­ti, kad or­ga­ni­za­ci­jos ne­si­dub­liuo­tų, o pa­pil­dy­tų vie­nas ki­tą.(...) Vis­kas bus da­ro­ma, kad ES pa­pil­dy­tų NA­TO ir pri­si­dė­tų prie tran­sat­lan­ti­nės par­ei­gos“, – LŽ kal­bė­jo ir am­ba­sa­do­rė J. Ne­liup­šie­nė.

Tie­sa, karš­tas PES­CO rė­mė­jas eu­ro­par­la­men­ta­ras P. Auš­tre­vi­čius ES vir­šū­nių ta­ry­bos iš­va­ka­rė­se tei­gė pa­si­ge­dęs Lie­tu­vos ak­ty­vu­mo.

„Aš ma­nau, kad mums rei­kia rem­ti šį da­ly­ką, bet aš iki ga­lo taip ir ne­su su­pra­tęs Lie­tu­vos po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu. Mes vie­nu me­tu lyg ir opo­na­vo­me, kal­bu Lie­tu­vos va­do­vų lyg­me­ny­je. Mes bend­ra­dar­biau­ja­me, bet be di­de­lio ape­ti­to, o tai nė­ra tei­sin­ga, vi­siš­kai ne­tei­sin­ga. Mums be jo­kios abe­jo­nės rei­kia kur­ti Eu­ro­pos gy­ny­bos pa­jė­gu­mų vie­no­vę. Vie­šuo­sius pir­ki­mus vyk­dy­ti kuo ga­li­ma pla­tes­niu lyg­me­niu – pi­giau nu­si­pirk­si­me. Gy­ny­ba yra bran­gus da­ly­kas ir tau­py­ti pi­ni­gus yra prie­vo­lė“, – Lie­tu­vos žur­na­lis­tams Eu­ro­pos Par­la­men­te tei­gė po­li­ti­kas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ES viršūnių susitikime / "Scanpix" nuotrauka

100 mlrd. eu­rų vė­jais

Pi­ni­gai – dar vie­nas aks­ti­nas ES plė­to­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą gy­ny­bos sri­ty­je.

„100 mlrd. eu­rų per me­tus – tiek kai­nuo­ja Eu­ro­pos ša­lių ne­bend­ra­dar­bia­vi­mas ka­ri­nė­je sri­ty­je“, – tvir­ti­no vie­nas NA­TO Par­la­men­ti­nės asamb­lė­jos ana­li­ti­kų.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas J.-C. Junc­ke­ris pri­sta­ty­da­mas ly­de­rių su­si­ta­ri­mą dėl Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do pa­žy­mė­jo: „Eu­ro­po­je mes tu­ri­me 130 rū­šių gink­luo­tės sis­te­mų, tuo me­tu JAV – 30. Eu­ro­po­je mes tu­ri­me 17 rū­šių tan­kų, JAV – 1. Mes iš­lei­džia­me pu­sę JAV ka­ri­nio biu­dže­to, bet mū­sų efek­ty­vu­mas tik 15 proc…. Tad yra vie­tos to­bu­lė­ti ir tai mes nu­spren­dė­me šian­dien.“

Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­das tu­rė­tų fi­nan­suo­ti moks­li­nius ty­ri­mus ir gink­luo­tės pa­vyz­džių kū­ri­mą. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­bė, kad 2020 m. Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do dy­dis sieks 1,5 mlrd. eu­rų.

Tai nė­ra bep­ro­tiš­kas Eu­ro­pos gink­la­vi­ma­sis, tai gy­ny­bi­nių pa­jė­gu­mų kar­tos kai­ta. At­ei­na „hi­tech“ kar­ta ir mums su­da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se yra bū­ti­na.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras P. Auš­tre­vi­čius čia įžvel­gia ir ga­li­my­bes Lie­tu­vos vers­lui: „Mes kol kas esa­me pir­kė­jai šio­je sri­ty­je, tu­ri­me la­bai ri­bo­tą na­cio­na­li­nę gy­ny­bos pra­mo­nę, bet gal­būt at­si­ras­tų ga­li­my­bė ir plė­to­ti šią sri­tį. Vi­sų pir­ma, tu­riu ome­ny aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas. Tai nė­ra bep­ro­tiš­kas Eu­ro­pos gink­la­vi­ma­sis, tai gy­ny­bi­nių pa­jė­gu­mų kar­tos kai­ta. At­ei­na „hi­tech“ kar­ta ir mums su­da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se yra bū­ti­na.“

Vokietijos kanclerei A.Merkel penktadienį buvo įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius / "Scanpix" nuotrauka

NA­TO šyp­so­si į ūsą

NA­TO kol kas ne tik ne­prieš­ta­rau­ja, bet ir pa­lai­ko eu­ro zo­nos gy­ny­bo­je ini­cia­ty­vą.

„O­fi­cia­liai NA­TO re­mia ES ini­cia­ty­vą, bet su są­ly­ga, jei tai pa­pil­dys, o ne dub­liuos NA­TO“, – kal­bė­jo dip­lo­ma­tas, dir­ban­tis NA­TO būs­ti­nė­je Briu­se­ly­je.

„Nuo 2014 m. NA­TO di­džiau­sią dė­me­sį ski­ria ko­lek­ty­vi­nei gy­ny­bai nuo kon­ven­ci­nių grės­mių, ku­rios ky­la iš po­ten­cia­lių prieš­ų Ry­tuo­se, o Eu­ro­pa su­si­du­ria su ki­to­mis grės­mė­mis – tar­kim, te­ro­riz­mas, mig­ra­ci­ja iš Pie­tų“, – pri­dū­rė jis.

Kar­tu NA­TO ko­ri­do­riuo­se iš da­lies su šyp­se­na žvel­gia­ma į am­bi­cin­gus ES pla­nus, nes spren­di­mai ES pri­ima­mi iš lė­to, iš lė­to jie ir įgy­ven­di­na­mi. Tuo la­biau, kad ne tik bri­tai, bet ir kai ku­rios ES ne­si­ruo­šian­čios pa­lik­ti ša­lys nė­ra la­bai en­tu­zias­tin­gos dėl PES­CO.

„Vi­sos Eu­ro­pos ini­cia­ty­vos iki įgy­ven­di­ni­mo trun­ka il­gai“, – su šyp­se­na api­bend­ri­no NA­TO dir­ban­tis dip­lo­ma­tas.

Eu­ro­pos ka­riuo­me­nė – dar to­li­ma sva­jo­nė ir NA­TO ra­miai ga­li kraus­ty­tis į nau­ją, ką tik pa­sta­ty­tą būs­ti­nę Briu­se­ly­je.

Ki­ta ver­tus, NA­TO Par­la­men­ti­nės asamb­lė­jos ana­li­ti­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ES gy­ny­bos in­teg­ra­ci­ja vis gi­lės. Prie­žas­tis – po „Bre­xit“ be kon­ku­ren­ci­jos li­kę ga­lin­giau­si ES vei­kė­jai: nau­ja­sis Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel.

„Mer­kel ir Mac­ro­nas eis link Eu­ro­pos bend­rų­jų pa­jė­gų“, – ti­ki­no jis.

Ne­at­mes­ti­na, kad bū­tent dėl to, ypač tu­rint ome­ny A. Mer­kel vaid­me­nį, ku­riai penk­ta­die­nį bu­vo įteik­tas Vy­tau­to Di­džio­jo or­di­no Di­dy­sis kry­žius, Lie­tu­va iš dve­jo­jan­čios ta­po ak­ty­via PES­CO rė­mė­ja.

Bet ko­kiu at­ve­ju, Eu­ro­pos ka­riuo­me­nė – dar to­li­ma sva­jo­nė ir NA­TO ra­miai ga­li kraus­ty­tis į nau­ją, ką tik pa­sta­ty­tą būs­ti­nę Briu­se­ly­je.