Nacionalinės premijos laureatų praeitis: ar reiktų ja domėtis?
Sau­lius Son­dec­kis ir Do­na­tas Ba­nio­nis yra Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tai, bet prieš jas įtei­kiant ne­bu­vo pa­si­do­mė­ta, kad šių gar­sių kul­tū­ri­nin­kų pa­var­dės yra ir KGB agen­tų by­lų re­gis­tra­ci­jos są­ra­še. 

Paaiškėjus, kad aktoriaus D. Banionio ir dirigento S. Sondeckio pavardės yra KGB agentų sąraše kilo sujudimas, atsirado papildomų klausimų.

Mes, besikapstydami šioje informacijoje susidarome vienokį požiūrį, bet visuomenė reaguoja gana keistai.

S. Sondeckis premiją gavo 1999 metais, o D. Banionis – 2013 metais, kuomet agentų bylų registracijos sąrašas jau buvo Lietuvos Genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikų rankose. Istorikai ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai žinojo šiuos, galimai kompromituojančius kultūros žmonių gyvenimo faktus, bet pasidalinti savo žiniomis jų nebuvo paprašyta.

Pasak istoriko prof. Alfredo Bumblausko, kuris vadovavo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai 2013 metais, kuomet ir buvo įteikta premija aktoriui D. Banioniui, jų komisija dėl papildomos informacijos nesikreipė, esą to ir nereikėjo.

„Ne, kreiptasi nebuvo, net reglamento tokio niekas nebuvo numatęs“, – sakė istorikas A. Bumblauskas.

Kultūros ministerijos atstovai tvirtina, kad esant reikalui „komisijos nariai visada gali išsakyti jiems žinomą informaciją, kuri gali kelti abejonę dėl pretendento tinkamumo premijai gauti. Atsiradus abejonei, siekiant gauti tikslią informaciją, gali būti atliekamos perklausimo, tikslinimo procedūros.“

Tiesa, pagal premijos teikimo nuostatus privalomo kreipimosi nėra numatyta. Kultūros ministerijos žiniomis papildomų klausimų dėl kandidatų gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją 2013 metais nekilo.

Lietuvos Genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Birutė Teresė Burauskaitė sako, kad agentų bylų registracijos sąrašas, kuriame yra ir S. Sondeckio bei D. Banionio pavardės Lietuvos ypatingajame archyve atsidūrė 2011 metais, būtent tuomet jį tyrinėti ėmėsi Centro istorikai. Nuo tada daliai istorikų buvo žinomos pavardės, esančios tame sąraše.

„Iki 2011 metų šis sąrašas buvo VSD. Tie, kurie siūlo (Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija – J.V. past.) duomenis tikrina. Aš noriu pasikartoti, kad tas žurnalas dar nėra įrodymas, kad jis (D.Banionis– J.V past.) buvo agentas. Tiesiog yra duomenų, kad jis turėjo kažkokį kontaktą, buvo verčiamas kažką daryti. Mes, besikapstydami šioje informacijoje susidarome vienokį požiūrį, bet visuomenė reaguoja gana keistai, ypač jei gaunama žinia, kad buvo kažkoks kontaktas, prie žmonių buvo kimbama, bandoma juos pajungti saviems tikslams“, – sakė centro direktorė.

Ji patvirtino, kad jei kyla klausimų dėl kandidatų praeities į centrą tikrai yra kreipiamasi. „Yra tikrinama, kartais kreipiasi į mus, kartais į VSD, nes jie taip pat turi duomenų bazę. Dėl šio konkretaus atvejo tikrai neprisimenu ar pas mus buvo kreiptasi. Paprastai kreipiasi tie, kurie siūlo apdovanojimui prieš siūlant, nes tas, kuris siūlo nori įsitikinti ar tinkamą kandidatą siūlo“, – pasakoja B. T. Burauskaitė.

Pagal susiklosčiusią tradiciją, Nacionalines kultūros ir meno premijas vasario 16-osios proga įteikia prezidentė. Respublikos Prezidento kanceliarija papildomos nacionalinių premijų laureatų patikros nevykdo.