N. Savčenko tikisi aplankyti Lietuvą
Iš Ru­si­jos ka­lė­ji­mo pa­leis­ta 35 me­tų Ukrai­nos ka­ro la­kū­nė Na­di­ja Sav­čen­ko ti­ki­si ap­lan­ky­ti Lie­tu­vą ir ki­tas kai­my­ni­nes ša­lis, kai tik tu­rės lai­ko.

„Aš la­bai no­rė­čiau at­va­žiuo­ti į kiek­vie­ną kai­my­ni­nę ša­lį. Ti­kiuo­si, kad at­va­žiuo­siu ir pas jus į sve­čius, ta­čiau ne vis­ką spė­siu pa­da­ry­ti per pir­mą bu­vi­mo lais­vė­je mė­ne­sį, per pir­mą die­ną. Ta­čiau at­va­žiuo­siu“, – BNS te­le­fo­nu iš Ki­je­vo sa­kė N.Sav­čen­ko.

Ukrai­nie­tė šią sa­vai­tę grą­žin­ta į Ki­je­vą pre­zi­den­to Pe­tro Po­ro­šen­kos lėk­tu­vu, pra­ėjus dviem mė­ne­siams nuo jos nu­tei­si­mo Ru­si­jo­je.

N.Sav­čen­ko iš­keis­ta į du Ru­si­jos ka­rius Alek­sand­rą Alek­sand­ro­vą ir Jev­ge­ni­jų Je­ro­fe­je­vą, ku­rie Ukrai­no­je bu­vo nu­teis­ti už da­ly­va­vi­mą ko­vos veiks­muo­se ry­ti­nė­je šios ša­lies da­ly­je.

Ka­ri­nin­kė dė­ko­jo Lie­tu­vai už pa­lai­ky­mą jos ka­li­ni­mo Ru­si­jo­je me­tu.

„A­čiū jums už vis­ką. Kiek kar­tų be­sa­ky­čiau žo­dį „a­čiū“, to ne­už­tek­tų. Esu dė­kin­ga kiek­vie­nam Lie­tu­vos žmo­gui už nuo­la­ti­nes ša­lies pa­stan­gas man pa­dė­ti“, – kal­bė­jo N.Sav­čen­ko.

„A­čiū, kad jūs pa­da­rė­te vis­ką, kad tai su­veik­tų, kad ma­ne pa­leis­tų. Aš mo­ky­siuo­si iš jū­sų ir mes to­liau tę­si­me tai kar­tu dėl tų ukrai­nie­čių, ku­rie li­ko ne­tei­sė­tai įka­lin­ti Ru­si­jo­je“, – pri­dū­rė ji.

Jei­gu žmo­nėms rei­kės, bū­siu ir prezidente

2014 me­tais N.Sav­čen­ko bu­vo iš­rink­ta į Ukrai­nos par­la­men­tą.

„Aš ne­ži­nau po­li­ti­kos, ten ne­dir­bau, ta­čiau aš grei­tai mo­kau­si. Ka­da iš­mok­siu ir ga­lė­siu dau­giau kal­bė­ti apie po­li­ti­ką, ta­da ga­lė­si­me iš­sa­miau tai ap­tar­ti“, – tei­gė ka­ro la­kū­nė.

„Ne­tu­riu am­bi­ci­jos dėl am­bi­ci­jos, ne­no­riu val­džios dėl val­džios. No­riu, kad val­džia bū­tų kons­truk­ty­vi ir ge­ra. Da­ry­siu vis­ką, kad Ukrai­nos tau­ta gy­ven­tų ge­rai, ta­čiau kol kas ne­tu­riu sau at­sa­ky­mo, kaip tai pa­da­ry­ti“, – kal­bė­jo ji.

Pa­klaus­ta, ar tu­ri pla­nų at­ei­ty­je da­ly­vau­ti Ukrai­nos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, N.Sav­čen­ko sa­kė: „Ne­tu­riu am­bi­ci­jos tap­ti pre­zi­den­te, ta­čiau jei­gu Ukrai­nos tau­ta pa­sa­kys man te­nai ei­ti, aš ei­siu“.

„Man ne­svar­bu, kur ir kaip, ta­čiau man svar­bu, kad vis­kas bū­tų ma­no ša­lies nau­dai“, – pri­dū­rė ka­ri­nin­kė.

V.Pu­ti­nas ne­ver­tas pasitikėjimo

N.Sav­čen­ko bu­vo su­lai­ky­ta 2014 me­tų va­sa­rą. Ją Ru­si­jos tei­sė­sau­ga ap­kal­ti­no pri­si­dė­jus prie dvie­jų ru­sų žur­na­lis­tų žū­ties, ko­re­ga­vus ar­ti­le­ri­jos ug­nį Ry­tų Ukrai­no­je, kur ko­vė­si Mask­vos re­mia­mi se­pa­ra­tis­tai ir vy­riau­sy­bi­nės Ukrai­nos pa­jė­gos.

2016-ųjų ko­vą N.Sav­čen­ko nu­teis­ta ka­lė­ti 22 me­tus. Tiek teis­mo pro­ce­so me­tu, tiek ka­lė­da­ma ji nuo­la­tos or­ga­ni­za­vo ba­do strei­kus, ne­igė kal­tę.

„Aš dar ne­ži­nau, kas man yra, ne­bu­vau pas gy­dy­to­ją ir ne­iš­gir­dau jo­kios diag­no­zės, bet jau­čiuo­si ge­rai. Jė­gų man už­ten­ka“, – sa­kė N.Sav­čen­ko, pa­klaus­ta, ar ba­da­vi­mai ir ka­lė­ji­mas pa­da­rė įta­kos jos svei­ka­tai.

Ji tei­gė vi­są­laik ti­kė­ju­si, kad jai ne­rei­kės Ru­si­jo­je at­lik­ti vi­sos pa­skir­tos baus­mės.

„Aš ne­pla­na­vau ten (į Ru­si­ją) va­žiuo­ti nei 20-iai me­tų, nei aps­kri­tai pla­na­vau ten va­žiuo­ti. To­dėl aš ti­kė­jau. Taip, aš ti­kė­jau, kad ma­ne ga­li pa­leis­ti. (...) Min­tys apie mir­tį ma­ne ten lan­kė kiek­vie­ną die­ną, ta­čiau aš mal­da­vau, kad tai ne­at­si­liep­tų ne­igia­mai pa­čiai Ukrai­nai. O man bu­vo svar­bi lais­vė ir to­mis są­ly­go­mis mir­tis taip pat bu­vo lais­vės ga­li­my­bė“, – kal­bė­jo N.Sav­čen­ko.

„Ka­da man dėl ap­si­kei­ti­mo ka­li­niais pa­skam­bi­no pre­zi­den­tas Po­ro­šen­ko, vis tiek ne­ti­kė­jau iki ga­lo, nes da­lis spren­di­mo bu­vo Ru­si­jos pre­zi­den­to pu­sė­je, o ši­tas žmo­gus ne­ver­tas pa­si­ti­kė­ji­mo, tai jau ti­krai“, – sa­kė ji.

„Vis dėl­to ne­tu­riu tei­sės kaž­ką teis­ti ir sa­ky­ti, kad kaž­kas kaž­ko ne­pa­da­rė pa­kan­ka­mai, kad ma­ne iš­lais­vin­tų. Aš juk lais­va ir man vis­kas ge­rai. Vi­siems ga­liu tik pa­dė­ko­ti“, – tei­gė Ukrai­nos ka­ro la­kū­nė.

Lie­tu­va bu­vo pir­mą­ja ša­li­mi Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ku­ri po N.Sav­čen­ko nu­tei­si­mo pa­skel­bė va­di­na­mą­jį „Sav­čen­ko są­ra­šą“. Tuo­met ne­pa­gei­dau­ja­mais as­me­ni­mis Lie­tu­vo­je pri­pa­žin­ti Ru­si­jos par­ei­gū­nai, pri­si­dė­ję prie jos įka­li­ni­mo.

Be to, Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas Ru­si­jo­je bu­vo vie­nas iš ke­lio­li­kos vals­ty­bių at­sto­vų, tie­sio­giai ste­bė­jęs N.Sav­čen­ko teis­mo pro­ce­są.

„Jūs nuo­sta­bus žmo­nės ir la­bai man pa­dė­jo­te. Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­va yra ar­ti­ma Ukrai­nos kai­my­nė ir drau­gė“, – sa­kė ukrai­nie­tė.