Mušti vaikus – Lietuvos tradicija
Mū­sų ša­lis – ve­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos vals­ty­bių, iki šiol įsta­ty­mu ne­užd­rau­du­si muš­ti vai­kų. Nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas grįž­ta prie fi­zi­nį ir emo­ci­nį smur­tą prieš vai­kus drau­džian­čių pa­tai­sų, ta­čiau dau­giau kaip de­šimt­me­tį dėl jų dis­ku­tuo­jan­tys po­li­ti­kai nė­ra ti­kri, ar pa­vyks grei­tai pa­tvir­tin­ti šias nuo­sta­tas.

„Lie­tu­vos ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai 20 me­tų ban­do pa­siek­ti, kad Sei­mas įtvir­tin­tų aiš­kų smur­to prieš vai­kus ir jo for­mų apib­rė­ži­mą. Pir­miau­siai tu­rė­tų bū­ti la­bai aiš­kiai įvar­dy­ta, kad drau­džia­mas bet koks smur­tas prieš vai­kus, įskai­tant fi­zi­nes baus­mes, nes mū­sų ša­ly­je tai dau­ge­liui dar ne­aiš­ku. De­ja, iki šiol to pa­siek­ti ne­pa­vy­ko“, – va­kar „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė ži­no­ma ko­vo­to­ja už žmo­gaus tei­ses, Sei­mo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rė Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Sei­mas po pa­tei­ki­mo bend­ru su­ta­ri­mu pri­ta­rė jos ir Sei­mo Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­jos na­rio My­ko­lo Ma­jaus­ko par­eng­toms Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­soms, ku­rio­mis sie­kia­ma užd­raus­ti bet ko­kių for­mų smur­tą prieš vai­kus, taip pat fi­zi­nes baus­mes. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad muš­ti ar ki­taip skriaus­ti ma­žuo­sius bus užd­raus­ta jau ne­tru­kus – to­les­nį pa­tai­sų svars­ty­mą Sei­mas nu­kė­lė į pa­va­sa­rio se­si­ją.

„A­tro­do, kad Sei­me vis dar nė­ra su­pra­ti­mo, jog smur­tą prieš vai­kus rei­kia užd­raus­ti ne­del­siant. Da­bar­ti­nė tvar­ka Lie­tu­vai kai­nuo­ja maž­daug po dvi vai­kų gy­vy­bes kas mė­ne­sį. Jei pa­tai­sų pri­ėmi­mą ati­dė­si­me pus­me­čiui, kiek au­kų dar bus?“ – pik­ti­no­si D. Ša­ka­lie­nė.

Draus­mi­na kaip nori

Šiuo me­tu fi­zi­nių baus­mių tai­ky­mą vai­kams bet ko­kio­je ap­lin­ko­je, taip pat ir na­muo­se, yra užd­rau­du­si 51 vals­ty­bė, pri­si­jun­gu­si prie Jung­ti­nių Tau­tų (JT) vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos. Lie­tu­va šią kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo dar 1995 me­tais, ta­čiau fi­zi­nės baus­mės ma­žie­siems mū­sų ša­ly­je nė­ra griež­tai drau­džia­mos. 1996-ai­siais pri­im­ta­me ir iki šiol ga­lio­jan­čia­me Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad vai­ką, ven­gian­tį at­lik­ti sa­vo par­ei­gas, už draus­mės pa­žei­di­mus tė­vai ar ki­ti tei­sė­ti jo at­sto­vai ga­li draus­min­ti sa­vo nuo­žiū­ra, „išs­ky­rus fi­zi­nį ar psi­chi­nį kan­ki­ni­mą, ki­to­kį žiau­rų el­ge­sį, vai­ko gar­bės ir oru­mo že­mi­ni­mą“.

Dar 2001 me­tais JT Vai­ko tei­sių ko­mi­te­tas iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą, kad Lie­tu­vos šei­mo­se ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se pla­čiai pa­pli­tęs fi­zi­nių baus­mių vai­kams tai­ky­mas, o vi­suo­me­nė tai to­le­ruo­ja. 2013-ai­siais šios or­ga­ni­za­ci­jos to­nas ta­po griež­tes­nis – Lie­tu­vai re­ko­men­duo­ta įsta­ty­mais užd­raus­ti tai­ky­ti vi­sų for­mų fi­zi­nes baus­mes vai­kams bet ko­kio­je ap­lin­ko­je, ypač na­muo­se ir al­ter­na­ty­vios prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jo­se.

„Ly­gi­nant 2014 ir 2015 me­tus, smur­to prieš vai­kus at­ve­jų pa­dau­gė­jo net 35 proc., psi­cho­lo­gi­nio smur­to – 58 pro­cen­tais. Tai yra dra­ma­tiš­ki skai­čiai. Tu­ri­me tęs­ti­nę prob­le­mą, nes vai­kai, pa­ty­rę smur­tą, vė­liau smur­tau­ja prieš ki­tus vai­kus, o užau­gę – šei­mo­je prieš žmo­ną, prieš vy­rą, pa­ke­lia ran­ką prieš sa­vo vai­kus. To­kio el­ge­sio pa­sek­mės – pa­ty­čios, sky­ry­bos, sa­vi­žu­dy­bės. Pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me ne­nu­ga­li­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­riai“, – tei­gė M. Ma­jaus­kas.

Anot D. Ša­ka­lie­nės, jei Sei­mas pri­tar­tų pa­teik­toms įsta­ty­mo pa­tai­soms, bū­tų pa­dė­ti pa­ma­tai vi­sos vai­ko tei­sių ap­sau­gos sis­te­mos re­for­mai. „Rea­liai šios pa­tai­sos – ker­ti­nis ak­muo, be ku­rio re­for­ma ne­ga­li pra­si­dė­ti. Jas pri­ėmus, ne­be­liks dis­ku­si­jų, kas yra smur­tas prieš vai­ką ir ka­da tar­ny­bos tu­ri įsi­kiš­ti. Kai ne­be­kils dis­ku­si­jų, kiek vai­ką ga­li­ma muš­ti, nes bus aiš­ku, kad jo aps­kri­tai ne­ga­li­ma muš­ti, taip pat – ne­ga­li­ma kiš­ti į tam­sų rū­sį, ne­ga­li­ma klup­dy­ti ant žir­nių, ne­duo­ti val­gy­ti už tai, kad ne­at­li­ko na­mų dar­bų, ta­da gal­būt bus pra­dė­ta rem­tis ra­cio­na­liais spren­di­mais“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­rė.

Sau­go pri­va­tu­mą, ne vaiką

Šiuo me­tu po­li­ti­kų dė­me­sio lau­kia dve­jus me­tus So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) bei ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų reng­tas ir 2015-ai­siais re­gis­truo­tas Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me taip pat siū­lo­ma užd­raus­ti tai­ky­ti fi­zi­nes baus­mes vai­kams. Šio pro­jek­to svars­ty­mas įstri­go anks­tes­nės ka­den­ci­jos Sei­me, tuo­me­tės de­ši­nio­sios opo­zi­ci­jos at­sto­vams užp­ro­tes­ta­vus, jog tei­kia­mi pa­siū­ly­mai yra ki­ši­ma­sis į pri­va­čius šei­mos rei­ka­lus.

Pa­na­šiai – kaip ne­apib­rėž­tos, ri­bo­jan­čios žmo­gaus tei­ses ir lais­ves bei at­ve­rian­čios ga­li­my­bę ins­ti­tu­ci­joms kiš­tis į šei­mos gy­ve­ni­mą – 2013 me­tais kai ku­rių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, pir­miau­siai prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mos Mil­dos Bar­ta­šiū­nai­tės su­bur­to vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Ne­lei­si­me val­džiai grob­ti mū­sų vai­kų“, bu­vo įver­tin­tos užd­raus­ti smur­tą prieš vai­kus įpa­rei­go­jan­čios par­la­men­ta­rių so­cial­de­mo­kra­tės Ri­man­tės Ša­la­še­vi­čiū­tės bei „tvar­kie­tės“ Onos Va­liu­ke­vi­čū­tės pa­teik­tos pa­tai­sos, nors vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai jas su­ti­ko la­bai pa­lan­kiai.

Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė R. Ša­la­še­vi­čiū­tė, prieš tre­jus me­tus jos par­eng­tas pro­jek­tas, ku­rio di­džio­ji da­lis nuo­sta­tų at­si­dū­rė per­nai pa­teik­ta­me SADM pro­jek­te, taip pat kar­to­ja­mos ir M. Ma­jaus­ko bei D. Ša­ka­lie­nės nau­jau­sio­se pa­tai­so­se, ne­tru­kus ga­li iš­vys­ti die­nos švie­są Sei­me kaip re­zer­vi­nis. Vis dėl­to par­la­men­ta­rė nuo­gąs­ta­vo, pa­tai­sos ga­li vėl įstrig­ti.

„Sei­mo na­riai ne­tu­ri bend­ros nuo­mo­nės dėl vai­kų prie­žiū­ros, auk­lė­ji­mo, san­ty­kio su šei­ma. Kai ku­rie bent anks­tes­nės ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai ma­nė, kad vai­kas – ne žmo­gus su sa­vo tei­sė­mis bei par­ei­go­mis, bet šei­mos pri­klau­si­nys, daik­tas, su ku­riuo da­ro­ma kas šau­na į gal­vą. Tai­gi toks po­zi­ci­jų iš­sis­ky­ri­mas, prieš­in­gos nuo­mo­nės truk­dė ir truk­do pri­im­ti tei­sės ak­tus, ku­rie tie­siog bū­ti­ni mū­sų vai­kams ap­sau­go­ti“, – aiš­ki­no po­li­ti­kė.

„Kul­tū­ri­nis paveldas“

Lie­tu­vos po­li­ti­kų po­žiū­ris į fi­zi­nių baus­mių vai­kams tai­ky­mą at­sisk­lei­dė prieš še­še­rius me­tus, Sei­mui pri­ar­tė­jus prie ati­tin­ka­mus ri­bo­ji­mus nu­ma­tan­čių tei­sės ak­tų pri­ėmi­mo. Tuo me­tu už O. Va­liu­ke­vi­čiū­tės pa­teik­tą pro­jek­tą, ku­riuo siū­ly­ta užd­raus­ti bet ko­kį smur­tą prieš vai­kus, bal­sa­vo vos 47 po­li­ti­kai, prieš bu­vo ar­ba su­si­lai­kė 58 par­la­men­ta­rai.

Pa­trauk­les­nė tuo­me­čiam Sei­mui pa­si­ro­dė kai ku­rių ne­vy­riau­sy­bi­nin­kų, pra­šiu­sių pa­lik­ti įsta­ty­me ga­li­my­bę tai­ky­ti tam ti­kras fi­zi­nes baus­me, ku­rios esan­čios „kul­tū­ri­nis pa­vel­das“, po­zi­ci­ja. „Tvar­kie­čių“ frak­ci­jos na­rys Pe­tras Gra­žu­lis tuo­met iš­ta­rė chres­to­ma­ti­ne ta­pu­sią fra­zę: „Pats au­gau gau­sio­je šei­mo­je, ku­rio­je bu­vo 15 vai­kų. Bu­vau dė­kin­gas tė­vams, kad kar­tais au­sį pa­su­ko, į kam­pą pa­sta­tė ar net rykš­tę pa­ėmė. Šv. Raš­te par­ašy­ta, kad nė­ra smur­ta­vi­mas, jei vai­kui nu­suk­si au­sį, pa­sta­ty­si į kam­pą ar ki­taip par­ei­ka­lau­si, kad jis vyk­dy­tų sa­vo par­ei­gas.“

Or­ga­ni­za­ci­jos „Gel­bė­kit vai­kus“ ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­rės Ra­sos Dič­pe­trie­nės tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je at­lik­tų apk­lau­sų duo­me­ni­mis, apie 50 proc. tė­vų pri­ta­ria fi­zi­nių baus­mių nau­do­ji­mui ir jas nau­do­ja. Be to, fi­ziš­kai vai­kai bau­džia­mi ne tik so­cia­liai glo­bo­ti­no­se šei­mo­se. „Vai­kų mu­ši­mas Lie­tu­vo­je – dar ga­na pa­pli­tęs „auk­lė­ji­mo“ bū­das. Eu­ro­po­je esa­me tarp vos ke­lių ša­lių, ku­rio­se dar ne­užd­raus­tos fi­zi­nės baus­mės, ypač na­mų ap­lin­ko­je“, – sa­kė ji.