Mums brangus Vydūnas pageidautinas ne visur
Ki­tą sa­vai­tę bus mi­ni­mos fi­lo­so­fo ir ra­šy­to­jo Vy­dū­no 150-osios gi­mi­mo me­ti­nės. Ren­gi­niai nu­ma­ty­ti ne tik mū­sų ša­ly­je, bet ir Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Pa­grin­di­nis ten vyk­sian­čių mi­nė­ji­mų or­ga­ni­za­to­rius – Lie­tu­vos kon­su­la­tas So­vets­ke, mat vie­tos gy­ven­to­jų ini­cia­ty­vas rū­pin­tis šio kraš­to kul­tū­ros pa­vel­du stab­do sri­ties val­džios rei­ka­la­vi­mai.

Kaip pasakojo Lietuvos konsulatui Sovetske laikinai vadovaujantis Bronius Stasys Makauskas, Turizmo informacijos centre bus pristatytas Vydūno (Vilhelmo Storostos) atminimui skirtas medalis ir ženkliukas. Konsulatas planavo surengti kilnojamąją šiuolaikinę parodą apie Vydūną, tačiau Seimas tam nepritarė, todėl ją teko keisti kita. Iš Maironio literatūros muziejaus bus perkelta klaipėdiečio fotomenininko Virgilijaus Jankausko darbų paroda, pasakojanti apie Vydūno asmenybę, jo darbų reikšmę šiandien ir ateityje.

B. S. Makauskas minėjo, kad vietos muziejui norima padovanoti Vydūno bronzinį biustą. Maketas jau parengtas, dabar ieškoma pinigų skulptūrai pagaminti. Lėšų reikėtų mažiau, jei būtų apsispręsta padaryti biusto, kuris stovi Vokietijos mieste Detmolde, prie Vydūno buvusio gyvenamojo namo, kopiją.

Konsulato vadovo teigimu, šiuo metu svarstoma, ar ne geriau Karaliaučiaus krašto kultūrinį paveldą labiau akcentuoti Lietuvoje, nes ten, kur žymūs veikėjai gyveno ir dirbo, labai sunku gauti įvairius leidimus, kyla problemų dėl įstatymų, o valdžios požiūris į Lietuvai brangias asmenybes kitoks nei mūsų šalyje. „Viena Vydūnui skirta konferencija vyks gegužę. Joje dalyvauti pažadėjo ir rusų mokslininkai. Gal po truputį keisis požiūris į Vydūną“, – vylėsi B. S. Makauskas.

Biurokratinės kliūtys

Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad ne vien Sovetske ketinama paminėti Vydūno jubiliejų. Nemažai renginių vyks ir Lietuvoje. Iškilmingas minėjimas kovo 20-ąją organizuojamas Vilniaus rotušėje, kitą dieną – konferencija Seime. Kaune, sodelyje prie Karo muziejaus, bus atidengtas Vydūnui skirtas paminklas. Mokslinės konferencijos rengiamos Vilniuje ir Klaipėdoje.

Uostamiestyje Vydūno atminimas turėtų būti įamžintas paminklu – jį planuojama pastatyti šiemet. Renginiai, skirti sukakčiai, vyks ir Detmolde, kuriame rašytojas įsikūrė baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir gyveno iki pat mirties 1953 metais.

„Vydūnas svarbus ne tik Lietuvai. Tai įrodė jo kūrybos tyrinėtojai iš Vokietijos, neseniai išleidę keletą knygų“, – kalbėjo T. Stanikas. Jis apgailestavo, kad Vydūno draugija negali plėtoti savo veiklos Karaliaučiaus krašte, nors būtent ten Vydūnas paliko ryškių pėdsakų. „Kol geopolitinė situacija buvo kitokia, dar galėjome tikėtis, jog srityje bus pritarta kai kurioms mūsų iniciatyvoms, tačiau dabar bendradarbiavimas labai apsunkintas. Vydūnas ten nepageidaujamas“, – pažymėjo T. Stanikas.

Lietuvos konsulatui Sovetske laikinai vadovaujantis B. S. Makauskas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad vietos lietuviams iš tiesų jau ne vienus metus nepavyksta įregistruoti Vydūno draugijos. Kadaise ji buvo susibūrusi, bet vėliau suskilo į dvi organizacijas. Nors yra entuziastų iš naujo suburti draugiją, jie susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.

Savivaldos lygmeniu

Karaliaučiaus krašte siekiama įamžinti ne tik Vydūno, bet ir kitų lietuvių raštijai nusipelniusių žmonių – Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Danieliaus Kleino – atminimą, juolab kad jie nemažai prisidėjo prie reformacijos idėjų sklaidos.

„Norime pastatyti paminklą mūsų raštijos pradininkams šalia Nemano bažnyčios. Jei valstybė nesugebėjo to padaryti, gal savivaldybei pavyks“, – teigė Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Paminklo maketas jau parengtas, beliko sulaukti Nemano valdžios leidimo.

„Kai geopolitinė situacija nelabai palanki bendradarbiauti valstybių lygiu, iniciatyvą rodo savivaldybės, nes jos turi daugiau galimybių bendrauti su šio krašto savivaldybėmis. Todėl joms reikėtų suteikti didesnę laisvę“, – sakė Lietuvos konsulato laikinasis vadovas B. S. Makauskas.

Lietuva, anot jo, galėtų sekti kaimynės Lenkijos pavyzdžiu. Lenkijos savivaldybės į Karaliaučiaus kraštą siunčia ekspedicijas, jų atstovai, mokslininkai skaito paskaitas apie krašto praeitį, pateikia kiek kitokį požiūrį, nei diegia vietos valdžios.

2018-ieji Lietuvoje paskelbti Vydūno metais.