Moterys norėtų kalbėti iš Signatarų namų balkono
Ly­gių ga­li­my­bių puo­se­lė­to­jų, su­ren­gu­sių spau­dos kon­fe­ren­ci­ją prie Sig­na­ta­rų na­mų, nuo­mo­ne, mo­te­rys vis dar yra nu­stum­tos į is­to­ri­jos, po­li­ti­kos ir kul­tū­ros par­aš­tes. Per pa­sta­rą­jį šimt­me­tį si­tua­ci­ja iš es­mės ne­pa­ge­rė­jo. Ly­gių ga­li­my­bių plė­tros cen­tro eks­per­tės Mar­ga­ri­tos Jan­kaus­kai­tės tei­gi­mu, mo­te­rys iki šiol mar­gi­na­li­zuo­ja­mos.

Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos iš­va­ka­rė­se ly­gių ga­li­my­bių plė­tros ak­ty­vis­tės spau­dos kon­fe­ren­ci­ją su­ren­gė prie Sig­na­ta­rų na­mų Vil­niu­je. Per ren­gi­nį, pa­va­din­tą „E­te­rio oku­pa­vi­mas ar is­to­ri­jos cen­zū­ra? Mo­te­rys vie­šo dis­kur­so la­bi­rin­tuo­se“, bu­vo kal­ba­ma apie iki šiol eg­zis­tuo­jan­čią pra­ra­ją tarp vy­rų ir mo­te­rų, kad klo­jant de­mo­kra­ti­jos pa­grin­dus mo­te­rys vis dar yra nu­ša­lin­tos.

„Nes­var­bu, kad jau šim­tą me­tų mo­te­rys yra iš­si­ko­vo­ju­sios bal­sa­vi­mo tei­sę. Kai žiū­ri­me į tai, kaip vie­ša­ja­me dis­kur­se for­muo­ja­ma mū­sų is­to­ri­ja, di­de­lio pro­ver­žio ne­ma­ty­ti, – kal­bė­jo Ly­gių ga­li­my­bių plė­tros cen­tro eks­per­tė M. Jan­kaus­kai­tė. – Ir šian­dien esa­me ne Sig­na­ta­rų na­muo­se, o ša­lia jų. No­ri­me už­duo­ti re­to­ri­nį klau­si­mą: kiek dar lai­ko rei­kės lauk­ti mo­te­rims, kol jos ga­lės kal­bė­ti iš šio bal­ko­no?“ Ji pri­mi­nė, kad kai mi­ni­mos svar­bios vals­ty­bės da­tos, žmo­nės bū­na svei­ki­na­mi bū­tent iš Sig­na­ta­rų na­mų bal­ko­no.

Per renginį, pavadintą „Eterio okupavimas ar istorijos cenzūra? Moterys viešo diskurso labirintuose“, buvo kalbama apie iki šiol egzistuojančią prarają tarp vyrų ir moterų, kad klojant demokratijos pagrindus moterys vis dar yra nušalintos. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Sol­vei­ga Dau­gir­dai­tė pri­mi­nė, kad Va­sa­rio 16-osios Ak­to ne­pa­si­ra­šė nė vie­na mo­te­ris. Ta­čiau net 1918-ai­siais to­kia pa­dė­tis daug kam ne­atro­dė tei­sin­ga. „Is­to­ri­ja sim­bo­liš­ka ir ją ver­ta pri­si­min­ti, – pa­žy­mė­jo S. Dau­gir­dai­tė. – XX am­žiaus pra­džio­je lie­tu­vės, kaip Eu­ro­pos ir Šiau­rės Ame­ri­kos mo­te­rys, jau ko­vo­jo dėl sa­vo tei­sių.“

Moks­li­nin­kė mi­nė­jo ne vie­ną to­kį fak­tą, taip pat pa­sa­ko­jo, kad Ne­prik­lau­so­my­bės ak­tas bu­vo pa­si­ra­šy­tas Vil­niu­je, o jau ki­tą die­ną, 1918 va­sa­rio 17-ąją, Kau­ne mo­te­rys su­si­rin­ko į mi­tin­gą ir su­rin­ko 20 tūkst. par­ašų po pe­ti­ci­ja, rei­ka­lau­da­mos, kad Lie­tu­vos Ta­ry­ba koop­tuo­tų mo­te­ris.

"Po šimto metų čia susirinkusios kitos feministės kalbės apie XXI amžių ir sakys, kad beveik niekas nepasikeitė", - teigė menotyrininkė Laima Kreivytė (dešinėje). / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Me­no­ty­ri­nin­kė Lai­ma Krei­vy­tė nu­švie­tė si­tua­ci­ją kul­tū­ros sri­ty­je. Ji ak­cen­ta­vo: kad ir kur žiū­rė­tum – į Na­cio­na­li­nių pre­mi­jų lau­rea­tų, Ve­ne­ci­jos bie­na­lės da­ly­vių są­ra­šus ir taip to­liau, vi­sur do­mi­nuo­ja vy­rai. Pa­sak L. Krei­vy­tės, kai Na­cio­na­li­nė pre­mi­ja ski­ria­ma dau­giau nei ke­tu­riems vy­rams, yra ti­ki­my­bė, kad ją gaus ir vie­na mo­te­ris. Ži­nant to­kius sta­tis­ti­nius duo­me­nis, esą aki­vaiz­du, jog per pa­sta­rą­jį šimt­me­tį si­tua­ci­ja mo­te­rims ne­pa­si­da­rė pa­lan­kes­nė. L. Krei­vy­tė mi­nė­jo, kad Sei­me mo­te­rų taip pat yra juo­kin­gai ma­žas pro­cen­tas.

„Gal ma­te­ma­ti­ka ne vi­sa­da pa­si­tei­si­na, bet kai ku­riais at­ve­jais rei­kė­tų im­ti pa­vyz­dį iš Skan­di­na­vi­jos ša­lių, – tei­gė ji. – Ten, kai pri­ima­mi vie­ši spren­di­mai, 50 proc. da­ly­vių tu­ri bū­ti mo­te­rys. Tu­ri bū­ti ly­čių ly­gy­bė.“ Me­no­ty­ri­nin­kės nuo­mo­ne, tai yra ge­ras pa­vyz­dys, kaip keis­ti si­tua­ci­ją. „O jei to­liau gy­ven­si­me ne­skai­čiuo­da­mi ir už­si­mer­kę, da­bar­ti­niai pro­cen­tai liks tie pa­tys. Po šim­to me­tų čia su­si­rin­ku­sios ki­tos fe­mi­nis­tės kal­bės apie XXI am­žių ir sa­kys, kad be­veik nie­kas ne­pa­si­kei­tė“, – tei­gė L. Krei­vy­tė.

Humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė (kairėje) priminė, kad Vasario 16-osios Akto nepasirašė nė viena moteris. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Kaip pa­sa­ko­jo M. Jan­kaus­kai­tė, Ly­gių ga­li­my­bių plė­tros cen­tro ini­cia­ty­va at­lik­ta LRT trans­liuo­tų lai­dų cik­lo „Mū­sų lais­vės me­tai“ ana­li­zė ly­čių rep­re­zen­ta­ci­jos po­žiū­riu par­odė, kad Lie­tu­vo­je ga­jos pa­triar­cha­liš­kos nuo­sta­tos, tad mo­te­rų in­dė­lis į ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­vu­sios vals­ty­bės kū­ri­mą yra ig­no­ruo­ja­mas. Mo­te­rys su­da­rė vos ket­vir­ta­da­lį lai­do­je kal­bin­tų pa­šne­ko­vų, joms vi­du­ti­niš­kai te­ko 10,5 proc. ma­žiau ete­rio lai­ko nei vy­rams ir at­sto­va­vo jos „žmo­nių iš gat­vės“, o ne eks­per­tų nuo­mo­nę, nors su­da­ro 65 proc. vi­sų aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą Lie­tu­vo­je tu­rin­čių žmo­nių.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė (kairėje) pristatė televizijos laidų analizę. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

M. Jan­kaus­kai­tė ste­bė­jo­si, kad ne­bu­vo lai­dos, ku­rio­je bū­tų pa­sa­ko­ja­ma apie si­tua­ci­ją at­kū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, kai slė­gė eko­no­mi­niai su­nku­mai, su inf­ras­truk­tū­ra bu­vo prob­le­mų, par­duo­tu­vių len­ty­nos vi­sai iš­tuš­tė­jo, o tuo me­tu mo­te­rys rū­pi­no­si na­mais ir šei­ma.

L. Krei­vy­tė juo­kė­si, kad rei­kė­tų im­ti vir­ves bei ko­pė­čias ir ropš­tis į Sig­na­ta­rų na­mų bal­ko­ną. Po to rim­tai pri­dū­rė, jog bū­ti­na kreip­ti dė­me­sį į vie­šą dis­kur­są, nes nie­kas kvie­ti­mų ne­at­siųs – mo­te­rys pa­čios tu­ri siek­ti ly­gių ga­li­my­bių. „Ir pra­dė­ti rei­kia jau šian­dien“, – pa­žy­mė­jo ji.

Po spau­dos kon­fe­ren­ci­jos Ly­gių ga­li­my­bių plė­tros cen­tro at­sto­vės pa­kvie­tė da­ly­vau­ti Ko­vo 8-osios ei­ty­nė­se, ku­rios pra­si­dės 13 va­lan­dą sos­ti­nės Ka­ted­ros aikš­tė­je ir baig­sis prie Sei­mo rū­mų.