Moterų teisių gynėjos ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją
Vil­niaus mo­te­rų na­mų va­do­vė sek­ma­die­nį par­agi­no ša­lies po­li­ti­kus ra­ti­fi­kuo­ti va­di­na­mą­ją Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją dėl smur­to prieš mo­te­ris ir tei­gė, kad ji pa­dė­tų ko­vo­ti su sek­sua­li­niu prie­ka­bia­vi­mu.

Pasak Lilijos Henrikos Vasiliauskienės, šios tarptautinės sutarties ratifikavimas detaliai apibrėžtų seksualinius nusikaltimus ir užtikrintų platesnes nukentėjusiųjų teises.

„Jeigu konvencija būtų ratifikuota, būtų aiškiai pasakyta, kad tai (seksualinis priekabiavimas – BNS) nėra jokia socialinė problema, tai yra žmogaus teisių pažeidimo problema“, – žurnalistams Vilniaus centre sakė moterų atstovė.

Ji ir dar kelios aktyvistės įsikūrė palapinėje netoli Vyriausybės, kur praeiviams pasakoja apie moterų teisių pažeidimus.

„Tai yra vyrų smurtas prie moteris, tai yra jėgos ir galios disbalansas mūsų visuomenėje. Tai yra struktūrinės priežastys ir problema, kurią reikia spręsti“, – kalbėjo L. H. Vasiliauskienė.

Ratifikavimas užstrigo

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė dar 2013 metais.

Šiuo metu jo vadovaujama ministerija yra iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra perėmusi ratifikavimo dokumentų rengimą ir jų derinimą su kitomis institucijomis.

Pasak L. Linkevičiaus, šias užduotis vykdant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai procesas buvo užstrigęs.

„Mes šitą iniciatyvą perėmėme iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes labai užstrigo procesas. Šita ratifikacija turi įvykti“, – BNS sekmadienį sakė ministras.

Stambulo konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę.

Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.

Šio dokumento ratifikavimo šalininkai sako, kad tai yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu šeimoje bei prieš moteris.

Tačiau Lietuvoje diskusijas kelia lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas ir įsipareigojimas mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. Kritikai nuogąstauja, kad ratifikavus konvenciją Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Ugdymo programų nekeis

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, sutarties ratifikavimo procesas Užsienio reikalų ministerijai perduotas, kai jo vadovaujamos ministerijos specialistai išvertė konvencijos tekstą į lietuvių kalbą.

Visgi jis BNS nurodė, kad išvertus tekstą „problema dėl lyties apibrėžimo išliko“.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pabrėžė, kad ratifikavus konvenciją Lietuvoje neplanuojama keisti šeimos apibrėžimo ar ugdymo programų. Jo teigimu, Lietuva susiduria su didžiulėmis siekdama pažaboti smurtą, o Stambulo konvencijos laikymąsis galėtų padėti tai padaryti.

„Tie, kurie mano, kad mes kažkur skubame, švelniai tariant, yra neteisūs. (...) Tikrai neketiname daryti to, kuo mus kaltina oponentai“, – sakė ministras.

Vilniaus moterų namų vadovė tvirtino, jog konvencijos ratifikavimo nenorinčios interesų grupės bijo, kad „visa tai, kas yra ten paslėpta už uždarų durų, teatrų užkulisiuose, aukštųjų mokyklų auditorijose, kad tai išeis į viešumą“.

„Galia piktnaudžiauja visi, kas gali, visi vyrai. Ar tai būtų režisierius, kuris tau sako, kad tu bloga aktorė, arba (...) dėstytojas, nuo kurio tu taip pat priklausai“, – sakė L. H. Vasiliauskienė.

Pastaruoju metu kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, studentų žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė dabar jau buvę Vilniaus dailės akademijos dėstytojai – nacionalinės premijos laureatai tapytojas Jonas Gasiūnas bei fotografas Gintautas Trimakas, psichologas Arvydas Liepuonius, taip pat teatro režisierius, nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus.

Lietuvą ratifikuoti Stambulo konvenciją pernai balandį paragino Vilniuje viešėjęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas.