Monkės biznis: „Lietuvos energiją“ veža taksistai
Su fi­nan­si­niais su­nku­mais su­si­du­rian­ti „Smart ta­xi“ val­dan­ti įmo­nė pri­da­rė nuo­sto­lių jai au­to­mo­bi­lius nuo­mo­jan­čiai „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ įmo­nių gru­pei pri­klau­san­čiai bend­ro­vei. Pra­dels­ta sko­la ne­da­ro es­mi­nės įta­kos ša­lies ener­ge­ti­kos mil­ži­nei, ta­čiau įžvel­gia­ma ki­ta prob­le­ma – ar de­ra vals­ty­bės val­do­moms įmo­nėms kon­ku­ruo­ti ko­mer­ci­nių pa­slau­gų rin­ko­je.

Da­lis su „Smart ta­xi“ ženk­lu ke­lei­vius ve­žio­jan­čių au­to­mo­bi­lių nuo­mo­ja­mi iš „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ įmo­nių gru­pei pri­klau­san­čios UAB „NT Val­dos“, už­sii­man­čios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to val­dy­mu ir tei­kian­čios trans­por­to pa­slau­gas.

Nuo šių me­tų ba­lan­džio „Smart ta­xi“ ro­dik­liai nuo­sek­liai blo­gė­ja – ją val­dan­čios UAB „Pas­sen­ger Ground Ser­vi­ces“ (PGS) sko­la „Sod­rai“ rugp­jū­čio 8-ąją bu­vo be­veik 112,6 tūkst. eu­rų. Tai ro­do rek­vi­zi­tai.lt skel­bia­mi duo­me­nys. Ten pat nu­ro­do­ma, kad PGS tu­ri 18 dar­buo­to­jų ir 53 iš­per­ka­mus ar­ba nuo­mo­ja­mus au­to­mo­bi­lius.

PGS va­do­vas Vy­tau­tas Rei­sas „Lie­tu­vos ži­nias“ in­for­ma­vo, kad su UAB „NT Val­dos“ pra­dė­ta bend­ra­dar­biau­ti maž­daug prieš tre­jus me­tus, kai rei­kė­jo spar­čiai plės­ti au­to­mo­bi­lių par­ką. Da­lis jų nuo­mo­ja­ma iki šiol, pa­gal anuo­met pa­si­ra­šy­tas su­tar­tis. „Smart ta­xi“ da­lį au­to­mo­bi­lių nuo­mo­ja, da­lį yra įsi­gi­ju­si li­zin­gu. Ji tu­ri sko­lų ne tik „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pės įmo­nei, bet ir ki­toms bend­ro­vėms, ku­rių ne­įvar­di­ja. „In­for­ma­ci­jos de­ta­li­zuo­ti ne­no­rė­tu­me dėl kon­fi­den­cia­lu­mo ir kon­ku­ren­ci­nių prie­žas­čių“, – pa­žy­mi­ma V. Rei­so at­siųs­ta­me ko­men­ta­re. Anot jo, sko­lų grą­ži­ni­mas yra už­ti­krin­tas pa­pil­do­mo­mis ga­ran­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis ir tur­ti­niais lai­da­vi­mais.

UAB „NT Val­dos“ bend­ro­vei PGS yra iš­nuo­mo­ju­si 23 au­to­mo­bi­lius. Pra­dels­ta sko­la už juos „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pei pri­klau­san­čiai įmo­nei lie­pos pa­bai­go­je bu­vo be­veik 42 tūkst. eu­rų, bet ener­ge­ti­kams ji rū­pes­čių ne­kė­lė. Kad pra­dels­ta sko­la yra vi­siš­kai pa­deng­ta ki­to­mis už­ti­kri­ni­mo prie­mo­nė­mis, nu­ro­do­ma „Lie­tu­vos ži­nioms“ at­siųs­ta­me „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ pa­aiš­ki­ni­me. Taip pat pa­brė­žia­ma, kad „NT Val­dos“ – ko­mer­ci­nę veik­lą vyk­dan­ti bend­ro­vė – „dau­ge­lį me­tų dir­ba pel­nin­gai, jos ko­mer­ci­niai san­ty­kiai su ki­tais ūkio su­bjek­tais ne­tu­ri jo­kios įta­kos ener­gi­jos iš­tek­lių var­to­to­jams, nes ši veik­la yra at­skir­ta nuo pa­grin­di­nės „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pės veik­los ener­ge­ti­ko­je“.

Vals­ty­bei de­rė­tų apsispręsti

Tai, kad „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pės bend­ro­vė šiuo me­tu pa­ti­ria nuo­sto­lių dėl ko­mer­ci­nių san­ty­kių su fi­nan­si­nių prob­le­mų tu­rin­čia įmo­ne, – tik vie­na me­da­lio pu­sė. Kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je tai bū­tų įpras­ta ri­zi­ka, su ku­ria kas­dien su­si­du­ria vers­las. „Smart ta­xi“ bė­da pri­mi­nė ki­tą prob­le­mą – vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės ak­ty­viai da­ly­vau­ja rin­ko­je, teik­da­mos tas pa­čias pa­slau­gas, kaip ir pri­va­čios įmo­nės.

Į tai sa­vo re­ko­men­da­ci­jo­se at­krei­pia dė­me­sį ir Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO), ku­rio­je na­rys­tės sie­kia Lie­tu­va. Pa­va­sa­rį pa­skelb­to­je Vals­ty­bės kon­tro­lės at­lik­to vals­ty­bi­nio au­di­to at­as­kai­to­je taip pat nu­ro­do­ma, kad „trūks­ta vals­ty­bi­nio po­žiū­rio, ko­kias vie­šą­sias pa­slau­gas ga­li teik­ti tik vals­ty­bė, o ko­kias ga­lė­tų per­duo­ti rin­kai“.

Deividas Gabulas: „Nesvarbu, kas yra akcininkas – valstybė ar privatus asmuo. Jeigu veikiama vienodomis sąlygomis, nėra nei gerai, nei blogai."

Ly­gy­bė tik teorinė

VšĮ Ste­bė­se­nos ir prog­no­zių agen­tū­ros (SI­PA) ana­li­ti­kas, lai­ki­na­sis di­rek­to­rius Dei­vi­das Ga­bu­las „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­aiš­ki­no, jog svar­biau­sia, kad kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je vei­kian­čios vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės (VVĮ) ne­tu­rė­tų iš­skir­ti­nių są­ly­gų. Tai, anot jo, ak­cen­tuo­ja ir EB­PO. „Nes­var­bu, kas yra ak­ci­nin­kas – vals­ty­bė ar pri­va­tus as­muo. Jei vei­kia vie­no­do­mis są­ly­go­mis, nė­ra nei ge­rai, nei blo­gai“, – sa­kė D. Ga­bu­las. Jo va­do­vau­ja­ma agen­tū­ra lie­pos mė­ne­sį pe­rė­mė Val­dy­mo koor­di­na­vi­mo cen­tro funk­ci­ją – ste­bė­ti ir ana­li­zuo­ti, kaip įgy­ven­di­na­ma vals­ty­bės po­li­ti­ka VVĮ sri­ty­je.

Lie­tu­vos au­to­vers­li­nin­kų aso­cia­ci­jos (LAA) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Kny­va su­tik­tų su D. Ga­bu­lo nuo­mo­ne, ta­čiau tik iš da­lies. Tiks­liau, tuo­met, kai apie to­kią vals­ty­bės ir pri­va­taus vers­lo kon­ku­ren­ci­ją kal­ba­ma teo­riš­kai. „Ti­kra­me gy­ve­ni­me at­si­ran­da daug niuan­sų, to­dėl yra pa­pras­čiau bei skaid­riau, kai tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja tos pa­čios pri­gim­ties ka­pi­ta­las – ar­ba vals­ty­bi­nis, ar­ba pri­va­tus“, – tei­gė R. Kny­va.

Kai vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė tei­kia tas pa­čias pa­slau­gas tiek sa­vo vi­daus po­rei­kiams (kaip jas tei­kia „NT Val­dos“ „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pei), tiek iš­orės rin­kai, su­nku aiš­kiai nu­ro­dy­ti, kaip at­ski­ria­mos veik­los są­nau­dos. LAA va­do­vas svars­tė, kad rin­kai skir­tos veik­los są­nau­dų da­lis gal­būt per­ke­lia­ma į veik­lą, ku­ri yra skir­ta vi­daus po­rei­kiams ten­kin­ti. Pa­vyz­džiui, kaip aps­kai­čiuo­ti, kiek lai­ko tas pats dar­buo­to­jas dir­ba vyk­dy­da­mas gru­pės už­duo­tis, o kiek lai­ko – ap­tar­nau­da­mas iš­orės klien­tus.

„To­kiu bū­du „NT Val­dos“ da­lį pa­slau­gų ga­li teik­ti ma­žes­nė­mis kai­no­mis. Tai jau nė­ra ge­rai au­to­mo­bi­lių vers­lui“, – pa­brė­žė R. Kny­va.

Pirk­ti pa­slau­gas bū­tų pigiau

Anot jo, „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ir vals­ty­bės po­žiū­riu yra ge­rai, kad bend­ro­vė ra­cio­na­liai nau­do­ja tu­ri­mus iš­tek­lius, o kon­kre­čiai šiuo at­ve­ju – spau­džia di­džiau­sią nau­dą iš val­do­mo trans­por­to par­ko.

„Ta­čiau ar ne ra­cio­na­liau „Lie­tu­vos ener­gi­jai“ tas pa­slau­gas pirk­ti iš ša­lies? At­vi­ra rin­ka vi­sa­da duos dau­giau nau­dos nei ver­ti­ka­liai in­teg­ruo­ta bend­ro­vė“, – kal­bė­jo R. Kny­va.

Ne­leng­va apib­rėž­ti, kiek vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės ga­li už­siim­ti ko­mer­ci­ne veik­la, o ka­da ta ri­ba jau per­žen­gia­ma. D. Ga­bu­las at­krei­pė dė­me­sį, jog EB­PO re­ko­men­da­ci­jo­se kal­ba­ma ir apie tai, kad at­si­sa­ky­da­ma ne­bū­din­gos veik­los vals­ty­bė at­siim­tų grą­žą.

Su­sit­var­kiu­si sa­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ūkį „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ pa­vel­dė­jo daug ne­nau­do­ja­mo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to. „Ar įmo­nei ge­riau jį su­tvar­ky­ti, par­duo­ti rin­ko­je ir gau­ti grą­žą, ar ge­riau iš­syk par­duo­ti į rin­ką, kad kaž­kas ki­tas jį pe­rim­tų, su­tvar­ky­tų, par­duo­tų ir iš to už­dirb­tų?“ – klau­sė D. Ga­bu­las.

„Lie­tu­vos ener­gi­ja“ dek­la­ruo­ja, kad „NT Val­dos“ vei­kia lai­ki­nai, įmo­nė bus lik­vi­duo­ta bend­ro­vei su­tvar­kius ir par­da­vus ne­rei­ka­lin­gą tur­tą.

Rokas Knyva: „NT Valdos“ dalį sąnaudų gali priskirti kitai veiklai, atitinkamai paslaugas teikti mažesnėmis kainomis."

Įver­tins ir atsisakys

Ki­ta prie­žas­tis, ska­ti­nan­ti vals­ty­bės val­do­mas bend­ro­ves im­tis pa­pil­do­mos ko­mer­ci­nės veik­los, – joms ke­lia­mi pel­nin­gu­mo tiks­lai. Vals­ty­bė iš jų rei­ka­lau­ja di­vi­den­dų, to­dėl įmo­nės ne­at­si­sa­ko sau ne­bū­din­gos, bet pel­nin­gos veik­los.

D. Ga­bu­las pa­sa­ko­jo, kad Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė da­bar ver­ti­na vals­ty­bės val­do­mas ak­ci­nes bei už­da­rą­sias ak­ci­nes bend­ro­ves ir ne­tru­kus teiks re­ko­men­da­ci­jas Vy­riau­sy­bei, ko­kias funk­ci­jas šios įmo­nės tu­ri vyk­dy­ti. Il­gai­niui dau­gu­mos šių įmo­nių vals­ty­bei ne­be­rei­kės.

„Tai bend­ro­vės, ku­rios vei­kia vi­siš­kai kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je, ku­rios ne­at­lie­ka su vals­ty­be su­si­ju­sių funk­ci­jų, nė­ra na­tū­ra­lios mo­no­po­li­jos ar nė­ra vei­kian­čios oli­go­po­li­jos są­ly­go­mis, kai vals­ty­bei bū­ti­na da­ly­vau­ti, kad ne­bū­tų iš­kreip­ta rin­ka“, – pa­aiš­ki­no SI­PA va­do­vas.

Ta­čiau kol kas ver­ti­na­mos tik pa­grin­di­nės įmo­nės, o dėl jų an­tri­nių bend­ro­vių, to­kių kaip „NT Val­dos“, tei­kia­mos tik re­ko­men­da­ci­jos. Jų es­mė, kad pa­grin­di­nėms VVĮ ne­de­rė­tų tu­rė­ti įsteig­tų įmo­nių, ku­rios už­siim­tų ne­bū­din­ga veik­la ir kiš­tų­si į rin­kos san­ty­kius.

Po vals­ty­bės sparnu

Vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės (VVĮ) su­ku­ria apie 3 proc. ša­lies bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, šia­me sek­to­riu­je įdar­bin­ta apie 41 tūkst. žmo­nių.

2017-ųjų pir­mo­jo ket­vir­čio duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos vals­ty­bė bu­vo 118 VVĮ sa­vi­nin­kė ar­ba pa­grin­di­nė ak­ci­nin­kė, o jos nau­do­ja­mo tur­to aps­kai­ti­nė ver­tė sie­kė 9,3 mlrd. eu­rų. Pa­gal tei­si­nę for­mą vi­sos VVĮ skirs­to­mos į vals­ty­bės įmo­nes ir vals­ty­bės val­do­mas bend­ro­ves – ak­ci­nes bend­ro­ves ir už­da­rą­sias ak­ci­nes bend­ro­ves.

Šal­ti­nis: Vals­ty­bės kontrolė

Apie „NT Valdos“

„NT Val­dos“ yra vie­na di­džiau­sių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to val­dy­mo bei trans­por­to pa­slau­gų bend­ro­vių Lie­tu­vo­je. Įmo­nė val­do dau­giau kaip 244 tūkst. kvad­ra­ti­nių me­trų plo­to įvai­rios pa­skir­ties pa­sta­tų ir ne­ma­žai ga­my­bi­nės-ko­mer­ci­nės pa­skir­ties te­ri­to­ri­jų. Au­to­mo­bi­lių par­ką su­da­ro dau­giau kaip 2100 trans­por­to prie­mo­nių: įvai­rios kla­sės leng­vie­ji ir ko­mer­ci­niai au­to­mo­bi­liai bei spe­cia­lio­sios pa­skir­ties tech­ni­ka. 2016 me­tų gruo­džio 31 die­ną „NT Val­dos“ tu­rė­jo 226 dar­buo­to­jus. Bend­ro­vės pa­ja­mos per­nai su­da­rė 21,7 mln. eu­rų, gry­na­sis pel­nas – 3,5 mln. eu­rų, vi­sas tur­tas bu­vo įver­tin­tas 129,2 mln. eu­rų.

Šal­ti­nis: „Lie­tu­vos energija“

Vy­tau­tas Rei­sas: „Smart ta­xi“ su­nku­mai yra laikini

„Jie su­si­da­rė dėl po­ky­čių tak­si vers­le bei dėl Vil­niaus oro uos­to už­da­ry­mo re­mon­tui. Nuo 2016 me­tų sau­sio Vil­niu­je star­ta­vo UBER ap­li­ka­ci­ja, ku­ri iš es­mės su­tei­kė pre­ce­den­tą vi­siš­kai nau­jai tak­si vers­lo mo­de­lio trans­for­ma­ci­jai. Nuo 2016 me­tų rug­sė­jo Sei­mui įtei­si­nus pa­vė­žė­ji­mo są­vo­ką ir tik nuo 2017 me­tų įsi­ga­lio­jus nau­ja­jam Trans­por­to ko­dek­sui, lei­du­siam šią veik­lą, ėmė­mės op­ti­mi­za­vi­mo prie­mo­nių bei in­ves­ta­vo­me į IT sis­te­mas, kad ga­lė­tu­me to­liau sėk­min­gai kon­ku­ruo­ti rin­ko­je, už­ti­krin­da­mi rep­re­zen­ta­ty­vias pre­mium seg­men­to per­ve­ži­mo pa­slau­gas. Iš da­lies sko­la su­si­da­rė dėl šios prie­žas­ties, ją ma­žin­si­me ar­ti­mu me­tu.

Dėl Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to už­da­ry­mo pa­ja­mos mū­sų pa­slau­gų sek­to­riu­je kri­to ke­lis kar­tus. Oro uos­tas – svar­bi tu­riz­mo sek­to­riaus gran­dis tiek sos­ti­nė­je, tiek vi­so­je Lie­tu­vo­je. Skry­džiams per­si­kė­lus į Kau­ną, ati­tin­ka­mai su­ma­žė­jo tiek vieš­bu­čių užim­tu­mas, ku­riuos ap­tar­nau­ja­me, tiek vers­lo ke­lio­nių ir pa­si­ti­ki­mų kie­kis.

Nuo rugp­jū­čio 18 die­nos at­nau­ji­nus skry­džius Vil­niaus oro uos­te, at­nau­jin­si­me veik­lą sos­ti­nė­je vėl vi­su pa­jė­gu­mu.“