Mokytojų pėdomis seks ir ugniagesiai, bet ministerijos okupuoti nežada
Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga (UGPS) pir­ma­die­nį pra­dės tre­čią ir pa­sku­ti­nį de­ry­bų ra­tą Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo ap­sau­gos de­par­ta­men­te (PGAD) dėl al­gų kė­li­mo ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams. Kar­tu or­ga­ni­zuo­ja­mas ir pla­nas B – su­si­ti­ki­mas Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, jei­gu de­par­ta­men­te de­ry­bos vėl baig­tų­si be re­zul­ta­tų. Yra ir pla­nas C – ap­tar­tas ir pro­tes­to ak­ci­jos sce­na­ri­jus, jei­gu ne­pa­vyk­tų de­ry­bų bū­du iš­si­rei­ka­lau­ti ža­dė­to al­gų kė­li­mo.

Algos turi kilti visiems ugniagesiams po 100 eurų

UGPS nesugeba susitarti su Priešgaisrinės gelbėjimo apsaugos departamentu dėl atlyginimų didinimo būdo. Profesinė sąjunga siekia, kad praėjusiais metais Vyriausybės skirti 3,5 mln eurų visiems ugniagesiams būtų paskirstyti tolygiai, nepriklausomai nuo darbo stažo ir turimo koeficiento. Visiems ugniagesiams šiuo atveju atlyginimas didėtų 100 eurų į rankas.

Tačiau departamento toks skaičiavimo būdas netenkina. Siekiama skirtus 3,5 mln. eurų visiems ugniagesiams paskirstyti taikant vieną nekintamą koeficientą ir algas didinti apie 30 proc. Tokiu atveju ugniagesiams algos didėtų skirtingai ir liktų nuskriausti šiuo metu mažiausias pajamas turintys darbuotojai.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko Sauliaus Džiauto, šis būdas departamentui yra patogus dėl to, kad taip tiesiog yra paprasčiau apskaičiuoti algas, tačiau jis iš esmės prieštarauja su Vyriausybe pasirašytam susitarimui.

„Labai paprasta yra nustatyti vieną skaičių ir padauginti iš jo. Nereikia individualiai kiekvienam algos skaičiuoti. Galvos skausmas mažesnis ir jiems nesvarbu, kad vienam kils alga daugiau, kitam mažiau. Tačiau tokiu atveju mažiausiai uždirbančiam tarnautojui atlyginimas pakiltų apie 70 eurų į rankas. Bet Vyriausybėje pasiekto susitarimo esmė, kurio pagrindu buvo skirti 3,5 mln. eurų, – kad kiekvienam pareigūnui, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar stažo, alga kiltų 100 eurų į rankas. Tokia buvo tiek mūsų, tiek Vyriausybės principinė pozicija ir Seimas pritarė lėšas skirti tokiam tikslui“, – profesinės sąjungos poziciją dėstė S. Džiautas.

Mes turime 600 narių, o iš bendruomenės rezoliuciją pasirašė 1,8 tūkst. žmonių. Aš manyčiau, jeigu neišvengiamai reikėtų rengti protestą, į jį ateis ir profesinės sąjungos nariai, ir pasirašiusieji rezoliuciją.

Į gatves išeitų apie 2 tūkst. ugniagesių

UGPS į departamentą derėtis dėl algų didinimo pirmadienį eina paskutinį kartą. Tuo pačiu metu jau yra suplanuotas vizitas į Vidaus reikalų ministeriją, kuri, profesinės sąjungos pirmininko nuomone, gali paspausti departamentą laikytis rudenį pasiekto susitarimo.

„Dar lieka Vyriausybė. Prašysiuosi pas premjerą. Norėdamas išvengti protesto tikrai keliausiu ten. Mes linkę iki paskutiniųjų derėtis, nes manome, kad derybos yra geresnis dalykas negu protestas. Visgi jeigu nepavyktų derybų būdu susitarti, būsime priversti organizuoti protestą. Veiksmai jau yra aptarti valdyboje. Mes turime 600 narių, o iš bendruomenės rezoliuciją pasirašė 1,8 tūkst. žmonių. Aš manyčiau, jeigu neišvengiamai reikėtų rengti protestą, į jį ateis ir profesinės sąjungos nariai, ir pasirašiusieji rezoliuciją. Tokių drastiškų dalykų (kaip mokytojai, kurie protesto metu užėmė Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas) nedarytume, įstatymų mes laikytumėmės. Esame pareigūnai“, – sakė S. Džiautas.

Vidaus reikalų ministerijos Ryšių su žiniasklaida specialistė Ieva Dirmaitė patvirtino, kad pirmadienį yra numatytas ministro susitikimas su ugniagesių profesine sąjungos atstovais.

„Šio susitikimo metu bus aptariamas klausimas dėl pinigų pareigūnų darbo užmokesčiui paskirstymo. Detaliau apie tai bus galima kalbėti po pirmadieninio susitikimo. Jo metu bus išklausyti profesinės sąjungos atstovai, kokių jie turi pasiūlymų, tada susitarimo būdu bus ieškoma galimybės, kaip išspręsti šį klausimą, kad nereikėtų prieiti iki kraštutinumų“, – sakė I. Dirmaitė.

Ryšių su žiniasklaida specialistė patvirtino, kad ministerija palaiko profesinės sąjungos siūlomą lėšų paskirstymo būdą.

Gaisrininkai ieško geriau apmokamo darbo

Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 3,3 tūkst. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo pareigūnų. Šiuo metu ugniagesių gelbėtojų atlyginimai yra vieni mažiausių vidaus reikalų sistemoje. Ką tik pradėjęs dirbti ugniagesys gelbėtojas, neturintis stažo, į rankas gauna kiek mažiau nei 600 eurų. Tokia maža alga ne tik kad nepritraukia naujų tarnautojų, tačiau iš darbo stumia jau esančius.

Pasak UGPS pirmininko S. Džiauto, šiuo metu sistemoje yra beveik 600 laisvų etatų. Gaisrininkai gelbėtojai vis dažniau susižavi geriau apmokamomis profesijomis: tampa tolimųjų reisų vairuotojais, įsidarbina statybų sektoriuje, išvyksta uždarbiauti į užsienį. Dėl to gesinti gaisro ir gelbėti žmonių gyvybių kai kuriose vietovėse vietoje 5–6 ugniagesių ekipažų išvyksta tik tik 4, o kartais – tik 2.

Dar parėjusiais metais buvo rašyta apie apverktinas gaisrininkų gelbėtojų darbo sąlygas. Su ugnimi kovojantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai turi nudėvėtas uniformas, nekalbant apie pakaitines, kurių nėra. Daugelis jaunų ugniagesių turi tik vieną porą tarnybinių batų, vieną kepurę ir vieną kostiumą. Telšiuose užfiksuota kuriozinė situacija, kai 40 ugniagesių teturėjo 10 šalmų.