Mokytojams neturėtų rūpėti mokslo metų trukmė
Ar bir­že­lį bū­tų pa­mo­kos, ar ne – mo­ky­to­jams tai yra dar­bo mė­nuo. Ka­dan­gi jie gau­na at­ly­gi­ni­mą, pri­va­lo jį už­si­dirb­ti. O pra­il­gi­nus moks­lo me­tus, tie­siog keis­tų­si dar­bo po­bū­dis, tei­gė vie­nos iš švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų va­do­vas Aud­rius Jur­ge­le­vi­čius. To­dėl mo­ky­to­jams ne­tu­rė­tų rū­pė­ti moks­lo me­tų truk­mė.

Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nė są­jun­ga (LŠPS) ne­pro­tes­tuo­ja dėl moks­lo me­tų il­gi­ni­mo, ki­taip sa­kant, dėl moks­lei­vių at­os­to­gų trum­pi­ni­mo. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad pa­lai­ko to­kią ini­cia­ty­vą.

„Mi­tin­guo­se ne­da­ly­vau­ja­me, triukš­mo ne­ke­lia­me, nes ma­no­me, kad toks žings­nis nė­ra ver­tas dė­me­sio, – LŽ sa­kė LŠPS pir­mi­nin­kas A. Jur­ge­le­vi­čius. – Pri­ta­ria­me, kad su­ma­ny­mas ne­sa­va­lai­kis. Ta­čiau prie pro­tes­tų prieš moks­lo me­tų il­gi­ni­mą ne­pri­si­jun­gia­me.“

LŠPS va­do­vo nuo­mo­ne, dėl moks­lo me­tų truk­mės sa­vo nuo­mo­nę ga­li reikš­ti mo­ki­nių, tė­vų, ma­mų or­ga­ni­za­ci­jos. Tai jie ir da­ro. „O jei ko­le­gos ma­no, kad juos rei­kia pa­lai­ky­ti, mes to ne­smer­kia­me, – pa­ti­ki­no A. Jur­ge­le­vi­čius. – Gy­ve­na­me lais­vo­je ša­ly­je.“

Dar­bo są­ly­gos neblogėtų

LŠPS va­do­vo nuo­mo­ne, su­ma­ny­mas pra­il­gin­ti ug­dy­mo truk­mę bū­tų ne­blo­gas, jei jį ly­dė­tų ki­ti spren­di­mai. Ta­čiau kol kas jų ne­ma­ty­ti. Ka­dan­gi švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė da­li­jo pa­ža­dus, kad spren­di­mų bus, LŠPS ke­ti­na pa­lauk­ti.

Pa­sak A. Jur­ge­le­vi­čiaus, jei moks­lo me­tai bū­tų pra­il­gin­ti, mo­ky­to­jų dar­bo są­ly­gos nuo to ne­pab­lo­gė­tų. „Pro­fe­si­nės są­jun­gos pa­gal įsta­ty­mą gi­na mo­ky­to­jų in­te­re­sus, – tei­gė jis. – O mo­ky­to­jų tei­sės ne­pa­žei­džia­mos. To­dėl mes ne­reiš­kia­me sa­vo nuo­mo­nės.“

Anot LŠPS pir­mi­nin­ko, bet ko­kiu at­ve­ju mo­ky­to­jams bir­že­lis yra dar­bo mė­nuo. Jie dir­ba ir gau­na at­ly­gi­ni­mą. „Jei pa­si­kei­čia dar­bo po­bū­dis, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad mo­ky­to­jo pa­dė­tis pa­blo­gė­jo“, – sa­kė A. Jur­ge­le­vi­čius. Ta­čiau jis gir­dė­jo kai ku­rių mo­ky­to­jų de­ja­vi­mus, dū­sa­vi­mus, kad pa­di­dė­tų psi­cho­lo­gi­nė įtam­pa.

At­ly­gi­ni­mą tu­ri užsidirbti

O dar­bo krū­vis tuo me­tu, kai nė­ra pa­mo­kų, pri­klau­so nuo dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo kon­kre­čio­je mo­kyk­lo­je, ma­no A. Jur­ge­le­vi­čius. Yra mo­kyk­lų, ku­rio­se, kai pa­si­bai­gia pa­mo­kos, pa­si­bai­gia ir veik­la. Ta­da mo­ky­to­jai pa­tys or­ga­ni­zuo­ja sau veik­los. Yra mo­kyk­lų, ku­rių va­do­vai nu­ro­do, ką mo­ky­to­jai tu­rės dirb­ti. „Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad bir­že­lio mė­ne­sį, kai nė­ra pa­mo­kų, mo­ky­to­jai dir­ba leng­viau ar su­dė­tin­giau, – tei­gė LŠPS va­do­vas. – Tai pri­klau­so nuo kon­kre­čios mo­kyk­los.“

A. Jur­ge­le­vi­čius pri­mi­nė, kad jei mo­ky­to­jai gau­na at­ly­gi­ni­mą, tu­ri jį už­si­dirb­ti.

Moksleiviai prie Švietimo ir mokslo ministerijos protestavo prieš ilgesnius mokslo metus. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Lyg na­mą nuo sto­go statyti

„Ki­ta ver­tus, pa­tys kaip mo­ky­to­jai su­pran­ta­me, kad me­cha­niš­kai pra­il­gi­nus moks­lo me­tus, nie­kas ne­pa­si­keis, – sa­kė LŠPS pir­mi­nin­kas. – Tie­siog ne­la­bai ko­ky­biš­kas ug­dy­mo pro­ce­sas už­si­tęs kiek il­giau.“

A. Jur­ge­le­vi­čiaus tvir­ti­ni­mu, no­rint pa­ge­rin­ti ug­dy­mo ko­ky­bę, vi­sų pir­ma de­rė­tų keis­ti ug­dy­mo tu­ri­nį. Mat yra per daug su­dė­tin­gų, ne­rei­ka­lin­gų da­ly­kų, ki­ta ver­tus, trūks­ta to­kių, ku­rių rei­kė­tų. „Pa­kei­tus tu­ri­nį ga­li­ma kal­bė­ti apie for­mą, – įsi­ti­ki­nęs jis. – O for­ma yra moks­lo me­tų truk­mė.“

To­dėl A. Jur­ge­le­vi­čius nuo­mo­ne, kad me­cha­niš­kai il­gin­ti moks­lo me­tus – tai lyg na­mą pra­dė­ti sta­ty­ti nuo sto­go.

Moks­lo me­tų pa­il­gi­ni­mas sa­vai­me ne­lai­duo­ja, kad at­si­ras dau­giau įvai­ro­vės. Pa­šne­ko­vo įsi­ti­ki­ni­mu, tai yra ki­tų spren­di­mų rei­ka­las – fi­nan­sa­vi­mo, dar­bo ap­lin­kos ir taip to­liau. Anot A. Jur­ge­le­vi­čiaus, per il­ges­nius moks­lo me­tus, jei dir­ba­ma tik pa­gal va­do­vė­lius, eks­ten­sy­vio­mis prie­mo­nė­mis, nie­ko ne­pa­siek­si. O jei ug­dy­mo prie­mo­nės bū­tų efek­ty­vios, mo­ki­niams pa­vei­kios, juos su­do­mi­nan­čios, mo­ty­vuo­jan­čios, per trum­pes­nius moks­lo me­tus ga­li­ma pa­siek­ti dau­giau. Il­gin­ti jų ne­rei­kė­tų. Ta­čiau ne­su­ge­ba­ma su­kur­ti sis­te­mos, kad mo­kyk­los bū­tų ap­rū­pin­tos moks­lo prie­mo­nė­mis, mo­ky­to­jams ir moks­lei­viams su­da­ry­tos ge­ros są­ly­gos, ras­tos tin­ka­mos erd­vės, kad ug­dy­mo pro­ce­sas bū­tų kuo įvai­res­nis.

Pa­su­ko leng­viau­siu keliu

„Prob­le­ma yra ta, kad moks­lei­vių pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tai yra men­ki, – kal­bė­jo A. Jur­ge­le­vi­čius. – Men­ki to­dėl, kad jie ne­įsi­sa­vi­na tu­ri­nio. Klau­si­mas – ko­dėl? Ar per ma­žai pa­mo­kų, ar tu­ri­ny­je yra tai, ko ne­rei­kia ar ne­ga­li įsi­sa­vin­ti. Tad tai yra ug­dy­mo prog­ra­mų prob­le­ma. Tu­ri­nio prob­le­ma.“

LŠPS pir­mi­nin­ko nuo­mo­ne, apie tu­ri­nio kei­ti­mą kal­ba­ma, bet nie­ko ne­da­ro­ma. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų spe­cia­lis­tai lau­kia nu­ro­dy­mų, nė­ra su­ta­ri­mo.

„Ma­nau, kad vie­toj to, kad ieš­ko­tų su­ta­ri­mo ir im­tų­si dar­bų, mi­nis­trė pa­su­ko leng­viau­siu ke­liu. Tai yra nie­ko ne­kai­nuo­jan­ti re­for­ma, pa­da­ro­ma vie­nu par­ašu – pra­il­gi­nus moks­lo me­tus, – tei­gė A. Jur­ge­le­vi­čius. – Po to jau ga­li sa­ky­ti, kad pra­dė­jo ge­rin­ti ug­dy­mo tu­ri­nį.“

Jis pri­si­mi­nė, kaip prieš 10 me­tų – 2007-ai­siais moks­lo me­tai bu­vo su­trum­pin­ti, tai pa­da­rė da­bar­ti­nės J. Pe­traus­kie­nės pirm­ta­kas švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je. Ta­da bu­vo pa­ta­ri­nė­ja­ma trum­pin­ti, da­bar – il­gin­ti.

Tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių šiuo me­tu tik Kroa­ti­jo­je mo­ka­ma­si trum­piau – 637 va­lan­das, o Lie­tu­vo­je – 737. Iš Bal­ti­jos ša­lių Lat­vi­jos moks­lei­viai mo­ko­si 794, Es­ti­jos – 823 va­lan­das.