Mokslo darbų plagiatoriams numatomos baudos
Jei­gu Sei­mas pri­tars, tūks­tan­ti­nės pi­ni­gi­nės bau­dos grės ne tik už aka­de­mi­nių dar­bų par­da­vi­mą ar pir­ki­mą, bet ir už šių dar­bų do­va­no­ji­mą, sko­li­ni­mą bei ki­to­kį per­lei­di­mą ki­tiems as­me­nims.

Aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų kon­tro­lie­riaus tar­ny­bai (AEPKT), be ki­ta ko, bus su­teik­ta dau­giau tei­sių pri­žiū­rint, ar aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės lai­ko­si ne tik aka­de­mi­nės eti­kos ko­dek­sų, bet ir tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų.

Sei­me re­gis­truo­tos tai nu­ma­tan­čios Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo bei Ad­mi­nis­tra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­sos. Jų au­to­rių nuo­mo­ne, taip bus už­kirs­tas ke­lias ne­le­ga­liai pel­ny­tis ne­są­ži­nin­giems stu­den­tams ir moks­lo dar­bų ra­šy­to­jams.

Su­teiks dau­giau galių

Mi­nė­tų įsta­ty­mų pa­tai­sas par­en­gė ir Sei­me įre­gis­tra­vo par­la­men­ta­rai Man­tas Ado­mė­nas bei Gab­rie­lius Lands­ber­gis. Anot M. Ado­mė­no, pa­teik­to­mis pa­tai­so­mis taip pat no­ri­ma iš­tai­sy­ti klai­das, at­si­ra­du­sias nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jus Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­tai­soms. Šia­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad AEPKT at­lie­ka ty­ri­mus dėl moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų aka­de­mi­nės eti­kos ko­dek­suo­se įtvir­tin­tų aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mų. Ta­čiau moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų pro­ce­dū­rų aka­de­mi­nės eti­kos ko­dek­sai ne­reg­la­men­tuo­ja, jos įtvir­tin­tos tei­sės ak­tuo­se.

AEPKT „Lie­tu­vos ži­nias“ in­for­ma­vo šiuo me­tu nag­ri­nė­jan­ti 10 pra­ne­ši­mų, gau­tų jau šiais me­tais, įsi­ga­lio­jus nau­jai Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo re­dak­ci­jai. Ta­čiau jei bus nu­sta­ty­ta ne eti­kos ko­dek­suo­se įtvir­tin­tų pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mų, tar­ny­ba ne­ga­lės pri­im­ti spren­di­mų.

Anot M. Ado­mė­no, Sei­mui siū­lo­ma iš­tai­sy­ti ir ki­tą klai­dą – AEPKT iki šiol ne­tu­ri ga­li­my­bės ne­at­ly­gin­ti­nai nau­do­tis vals­ty­bi­nė­mis elek­tro­ni­nių do­ku­men­tų in­for­ma­ci­nė­mis sis­te­mo­mis, duo­me­nų ba­zė­mis ir re­gis­trais. Tad AEPKT dar­buo­to­jai, siek­da­mi nu­sta­ty­ti, ar nė­ra su­tap­čių, pri­vers­ti pra­šy­ti lei­dyk­lų ir ki­tų as­me­nų pa­teik­ti kū­ri­nį, vė­liau gre­tin­ti juos. To­dėl pa­teik­to­se įsta­ty­mų pa­tai­so­se nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė, kad AEPKT tu­rė­tų to­kią pat tei­sę pri­si­jung­ti prie moks­lo duo­me­nų ba­zės, kaip ir bet ku­ri aukš­to­ji mo­kyk­la.

Plos per kišenę

Nau­jo­mis Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo bei Ad­mi­nis­tra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­so­mis sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią ir tarp aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės pa­pli­tu­siai ne­ge­ro­vei – moks­lo dar­bų pla­gi­ja­vi­mui, pir­ki­mui, par­da­vi­mui bei pla­ti­ni­mui.

Nors nuo šių me­tų įsi­ga­lio­ju­sia­me Ad­mi­nis­tra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se jau nu­ma­ty­tos pi­ni­gi­nės bau­dos už dip­lo­mi­nių, kur­si­nių, re­fe­ra­tų ar ki­to­kių moks­lo dar­bų pir­ki­mą ir par­da­vi­mą, ta­čiau tei­si­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad įro­dy­ti pir­ki­mo ar par­da­vi­mo fak­tą kol kas su­nku. Daž­niau­siai tei­si­na­ma­si, ne­va dar­bas bu­vo do­va­no­tas, pa­sko­lin­tas ar dar kaip nors ki­taip per­leis­tas, o už to­kį „per­lei­di­mą“ ad­mi­nis­tra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ne­nu­ma­ty­ta.

To­dėl siū­lo­ma, jog ad­mi­nis­tra­ci­nė nuo­bau­da ga­lė­tų grės­ti tuo­met, kai bet ko­kiu pa­grin­du ga­vęs moks­lo dar­bą as­muo jį pa­tei­kia kaip sa­vo ar­ba jį pa­tei­kia ki­tam, kad šis pa­teik­tų kaip sa­vo. „Taip ne­lik­tų ga­li­my­bės iš­si­suk­ti nuo at­sa­ko­my­bės. Tai bū­tų ir pre­ven­ci­jos prie­mo­nė prieš įvai­rius tink­la­la­pius, ku­riuo­se – ai­bė pa­siū­ly­mų par­ašy­ti moks­lo dar­bą“, – aiš­ki­no M. Ado­mė­nas.

Par­ašys bet ko­kį darbą

Siū­lo­ma, jog už moks­lo dar­bų per­lei­di­mą ki­tiems ar jų ga­vi­mą tam, kad bū­tų pa­teik­ti ver­tin­ti kaip jų dar­bai, as­me­nims bū­tų nu­ma­ty­ta ga­na griež­ta ad­mi­nis­tra­ci­nė at­sa­ko­my­bė – pi­ni­gi­nės bau­dos net iki ke­lių tūks­tan­čių eu­rų.

Ta­čiau kol kas ap­su­krūs ver­tei­vos su­ge­ba pel­ny­tis iš ne­no­rin­čių mo­ky­tis bei moks­lo dar­bus ra­šy­ti stu­den­tų. To­dėl ne­rei­kia ste­bė­tis, kad in­ter­ne­te – gau­sy­bė vi­so­kių tink­la­la­pių, ku­riuo­se siū­lo­ma už „priim­ti­ną kai­ną“ par­ašy­ti bet ko­kį moks­lo dar­bą – pra­de­dant ba­ka­lau­ro re­fe­ra­tu ir bai­giant ma­gis­tro bai­gia­muo­ju dar­bu.

Štai vie­na­me tink­la­la­py­je skel­bia­mu te­le­fo­no nu­me­riu at­si­lie­pęs vy­ras ti­ki­no, kad yra su­bur­ta dau­giau kaip 50 spe­cia­lis­tų, ge­ban­čių par­ašy­ti bet ko­kios sri­ties moks­li­nį dar­bą, ko­man­da. Tarp jų esa­ma ir uni­ver­si­te­tų dės­ty­to­jų, ir mo­ky­to­jų. „Vi­so dar­bo ne­pa­ra­šo­me, tik pa­de­da­me jį par­ašy­ti – kon­sul­tuo­ja­me, re­da­guo­ja­me“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė vie­nas iš be­si­siū­lan­čių­jų par­ašy­ti moks­lo dar­bą. Su­pran­ta­ma, jis ne­no­rė­jo at­skleis­ti sa­vo ta­pa­ty­bės.

Man­tas Ado­mė­nas: „Tai bū­tų ir pre­ven­ci­jos prie­mo­nė prieš įvai­rius tink­la­la­pius, ku­riuo­se – ai­bė pa­siū­ly­mų par­ašy­ti moks­lo dar­bus.“

Tei­sin­gu­mo, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jų, aukš­tų­jų mo­kyk­lų, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to, Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos bei AEPKT at­sto­vai šių me­tų pra­džio­je ap­ta­rė, kaip vi­sos šios ins­ti­tu­ci­jos ir or­ga­ni­za­ci­jos ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie to, kad Lie­tu­vo­je ma­žė­tų moks­lo dar­bų pir­ki­mo ir par­da­vi­mo at­ve­jų, pla­gi­ja­vi­mo ly­gis.

Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos ty­ri­mų duo­me­ni­mis, raš­to dar­bų pir­ki­mą ir pa­tei­ki­mą kaip sa­vo pa­pli­tu­siu reiš­ki­niu lai­ko apie 30 proc. stu­den­tų. To­dėl ir pa­tys stu­den­tai ti­ki­na sie­kian­tys ko­vo­ti su šiuo ne­igia­mu reiš­ki­niu. „Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja ne­ten­ki­na, nes dau­ge­lis stu­den­tų iš­ties nu­si­ra­ši­nė­ja. Ta­čiau var­gu ar di­de­lė pi­ni­gi­nė bau­da yra pats tin­ka­miau­sias bū­das su tuo ko­vo­ti“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos pre­zi­den­tas Maž­vy­das Sa­vic­kas.

Esa­me tarp nesąžiningiausiųjų

Lie­tu­vo­je nė­ra sta­tis­ti­nių duo­me­nų, ko­kia da­lis kas­met ap­gi­na­mų moks­lo dar­bų ga­li bū­ti par­ašy­ti ne pa­čių juos gi­nan­čių stu­den­tų. Ta­čiau UAB „ACVK“, val­dan­čios pla­gia­to sta­tis­ti­kos tink­la­la­pį plag.lt, va­do­vas Hors­tas Klau­sas „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad, jų su­rink­tais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su kai­my­ni­nė­mis ša­li­mis, pla­gi­ja­vi­mo ro­dik­lis yra ge­ro­kai aukš­tes­nis. Su­ta­pi­mų lie­tu­vių stu­den­tų do­ku­men­tuo­se yra 79 proc. dau­giau nei lat­vių ir net 114 proc. dau­giau nei pra­ncū­zų stu­den­tų do­ku­men­tuo­se. Dar­bų, ku­riuo­se su­ta­pi­mų apim­tis di­des­nė nei pu­sė dar­bo, Lie­tu­vo­je bu­vo 8,12 proc., Lat­vi­jo­je – 3,02 proc., o Pra­ncū­zi­jo­je – tik 2,71 pro­cen­to.

„Pas­te­bė­jo­me, kad moks­lo dar­bų teks­tų su­ta­pi­mo ro­dik­lis yra vie­nas di­džiau­sių Eu­ro­po­je ir di­džiau­sias re­gio­ne. Mi­nė­tas ro­dik­lis di­des­nis tik Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Ukrai­no­je“, – tei­gė H. Klau­sas. Jis pa­žy­mė­jo, kad moks­lo dar­bų pla­gi­ja­vi­mo mas­tas Lie­tu­vo­je iš­au­go pa­sta­rai­siais me­tais. Su­ta­pi­mų da­lis raš­to dar­buo­se iš­au­go iki 18,4 pro­cen­to. Anot pla­gia­to sta­tis­ti­kos tink­la­la­pio va­do­vo, aki­vaiz­du, kad pla­gi­ja­vi­mo pre­ven­ci­jos prie­mo­nės mū­sų ša­lies aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se yra ne­pa­kan­ka­mos.