Mokslininkai kreipėsi į visuomenę, nes „valdžia kurčia“
„Šio­je ša­ly­je nė­ra vie­tos moks­li­nin­kams“ – taip pa­va­din­tą pi­ke­tą penk­ta­die­nį, spa­lio 28 die­ną, Vil­niu­je su­ren­gė ke­lių vals­ty­bi­nių moks­lo ty­ri­mų ins­ti­tu­tų dar­buo­to­jų ini­cia­ty­vi­nė gru­pė. Juo sie­kia­ma at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į že­mi­nan­čią moks­li­nin­ko pa­dė­tį Lie­tu­vo­je ir rei­ka­lau­ja­ma, kad 2017 me­tų vals­ty­bės biu­dže­te bū­tų nu­ma­ty­ta lė­šų moks­li­nin­kų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti.

„Ka­dan­gi val­džia moks­li­nin­kų rei­ka­la­vi­mams kur­čia, lie­ka pa­sku­ti­nė vil­tis – kreip­tis į vi­suo­me­nę“, – tei­gė pi­ke­to ini­cia­ty­vi­nės gru­pės at­sto­vė Vik­to­ri­ja Šei­na-Va­si­liaus­kie­nė, Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­to dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos va­do­vė.

Pi­ke­to or­ga­ni­za­to­riai pri­mi­nė, kad dar 2008 me­tais Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė par­en­gė prog­ra­mą, pa­gal ku­rią per tre­jus me­tus moks­li­nin­kų at­ly­gi­ni­mai tu­rė­jo iš­aug­ti 70 proc., bet pra­si­dė­jus kri­zei šie įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­bu­vo įgy­ven­din­ti.

Kri­zė se­niai bai­gė­si, per pa­sta­ruo­sius me­tus ki­lo ki­tų švie­ti­mo sek­to­riaus dar­buo­to­jų – mo­ky­to­jų, iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo spe­cia­lis­tų – at­ly­gi­ni­mai, tik moks­li­nin­kų – ne. Pa­laips­niui blo­gė­ju­si moks­lo ty­rė­jų ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jų fi­nan­si­nė pa­dė­tis šiuo me­tu yra kri­ti­nė.

Aukš­tų­jų mo­kyk­lų asis­ten­tų ir lek­to­rių, taip pat ins­ti­tu­tuo­se dir­ban­čių jau­nes­nių­jų moks­lo dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai 25–30 proc. ma­žes­ni už ša­lies vi­dur­kį. Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tro duo­me­ni­mis, 2015 me­tai jau­nes­nie­ji moks­lo dar­buo­to­jai vi­du­ti­niš­kai už­dir­bo 450 eu­rų, aukš­tų­jų mo­kyk­lų lek­to­riai – 440 eu­rų per mė­ne­sį.

Skur­das ska­ti­na moks­li­nin­kų emig­ra­ci­ją, ty­rė­jai ir dės­ty­to­jai pri­vers­ti pa­si­trauk­ti iš aukš­to­jo moks­lo ar­ba dirb­ti vie­nu me­tu ke­lio­se dar­bo­vie­tė­se, kad iš­mai­tin­tų sa­vo šei­mas. Ne­pai­sant to, 2017 me­tais vals­ty­bės biu­dže­te ir vėl nė­ra nu­ma­ty­ta nė cen­to moks­li­nin­kų at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mui.

Pi­ke­to ini­cia­to­riai tei­gė, kad skur­dūs ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mai nė­ra tik moks­lo bend­ruo­me­nės prob­le­ma. Var­ga­na moks­li­nin­ko so­cia­li­nė pa­dė­tis de­mo­ty­vuo­ja ga­bius jau­nus žmo­nes rink­tis moks­li­nę aka­de­mi­nę kar­je­rą, to­dėl at­ei­ty­je ne­iš­ven­gia­mai kris Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bė, o kar­tu su ja pra­stės vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tų ren­gi­mas, mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja bei vi­du­ri­nio ir pra­di­nio ug­dy­mo ko­ky­bė.

Pi­ke­ta­vę moks­li­nin­kai pa­žy­mė­jo, kad aukš­ta­sis moks­las yra vie­nas iš svar­bių ša­lies pa­žan­gą ir kon­ku­ren­cin­gu­mą bei vi­suo­me­nės ge­ro­vę už­ti­kri­nan­čių veiks­nių, to­dėl vi­sos sa­vo at­ei­ties vi­zi­ją tu­rin­čios vals­ty­bės di­di­na fi­nan­sa­vi­mą moks­li­niams ty­ri­mams ir tech­no­lo­gi­jų plė­trai.

Ta­čiau Lie­tu­vo­je per dvi­de­šimt me­tų net du kar­tus bu­vo su­ma­žin­tas moks­lo ir stu­di­jų biu­dže­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas skai­čiuo­jant bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) pro­cen­tais (nuo 1,2 proc. 1998 me­tais iki 0,6 proc. 2015-ai­siais). Užuot di­di­nus aukš­to­jo moks­lo fi­nan­sa­vi­mą, ple­čia­ma moks­lo biu­ro­kra­ti­jos sis­te­ma, ku­riai iš­eik­vo­ja­ma daug lė­šų, bet moks­lo ko­ky­bė nuo to ne­ge­rė­ja. Sis­te­min­gas aukš­to­jo moks­lo žlug­dy­mas ža­da Lie­tu­vai vie­nin­te­lę pers­pek­ty­vą – lik­ti pi­gios ne­kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos tie­kė­ja Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lims.

„At­ly­gi­ni­mų kė­li­mo klau­si­mas yra la­bai ak­tua­lus, ta­čiau jis ti­krai ne vie­nin­te­lis skau­du­lys. Moks­li­nin­ko sta­tu­so ka­tas­tro­fiš­kas kri­ti­mas vi­suo­me­nė­je, jau­nų moks­li­nin­kų emig­ra­ci­ja, moks­li­nin­kų pro­fe­si­nės veik­los (tiek moks­lo pa­sie­ki­mų, tiek jų pa­ieš­kos) ver­ti­ni­mo ir moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai, ty­ri­mų fi­nan­sa­vi­mas yra tar­pu­sa­vy­je ne­ats­ki­ria­mai su­si­ję. Mil­ži­niš­ki su­nku­mai, su ku­riais ne kar­tą su­si­dū­rė ir jū­sų ins­ti­tu­tas, yra la­bai ak­tua­lių, ta­čiau val­džiai „neį­do­mių“ ty­ri­mų pla­na­vi­mas ir fi­nan­sa­vi­mas, moks­lo dar­bų iš­lei­di­mas“, – tei­gė Lie­tu­vos moks­li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas prof. dr. Jo­nas Ja­sai­tis.