Mokslininkai apie draudimą išgauti skalūnines dujas: tai tarsi uždrausti kupranugarius Lietuvoje
Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas penk­ta­die­nį pa­tei­kė par­la­men­tui svars­ty­ti Že­mės gel­mių įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tai­sas, ku­rio­mis bus drau­džia­ma iš­gau­ti ska­lū­ni­nes du­jas Lie­tu­vo­je. Geo­lo­gai tvir­ti­na, kad toks drau­di­mas tė­ra dar­bo im­ita­ci­ja, nes šių du­jų ša­ly­je – per ma­ža san­kau­pa, kad ap­si­mo­kė­tų in­ves­tuo­ti į jų ga­vy­bą.

Draudimas prajuokino geologus

Žemės gelmių įstatymo pataisose teigiama, kad nuo šių metų spalio bus draudžiama vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą taikant hidraulinį uolienų ardymą. Šiandien skalūninių dujų gavyba bei tyrimo darbai šia technologija galimi tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą.

Žilvinas Šilėnas: „Tai ponas Mažeika, tikriausiai rinkėjams žadėjo ir korupciją šalyje išnaikinti, arba kad politikai dirbs žmonėms, tačiau kol kas aš to nematau. Čia yra pats vaikiškiausias paaiškinimas.“

Pasak Gamtos tyrimų centro Giluminės geologijos laboratorijos habil. dr. Sauliaus Šliaupos, hidraulinis uolienų ardymas kol kas yra vienintelis efektyvus būdas išgauti skalūnines dujas. Kitas būdas, pavyzdžiui, spindulinis gręžimas, nėra toks efektyvus, lyginant su hidrauliniu uolienų ardymu. Tačiau, mokslininko nuomone, Seimo Aplinkos komiteto numatytas draudimas šiandien apskritai yra nelogiškas.

„Aš manau, kad skalūno dujų pas mus tiesiog nėra. Gal politikams ir reikia kažką užtvirtinti, bet šis draudimas tolygus uždrausti gyventi kupranugariams Lietuvoje“, – vaizdžiai komiteto darbą iliustravo habil. dr. S. Šliaupa.

Šiandien neapsimoka – rytoj gal labai reikės

Mokslininkas tikina, kad šiandien šalyje nėra investuotojų, besidominčių skalūninių dujų išgavimu Lietuvoje. Išgavimo technologija yra brangi, todėl mokslo bendruomenė savo lėšomis tokio tipo tyrimų atlikti nepajėgtų.

Pavyzdžiui, 2012 m., kuomet Lietuvos Seimas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtino nuostatą skatinti skalūnų dujų žvalgybą, buvo atsiradęs investuotojas. Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Chevron Global Energy“ įsigijo 50 proc. telkinio Lietuvos pamaryje ir planavo pradėti žvalgymo darbus. Šiems buvo numatyta skirti apie 250 mln. JAV dolerių ( 219 mln. eurų).

Lietuvos Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas./ BNS nuotrauka

Kilus greta gyvenančių bendruomenių pasipiktinimui, kad skalūnų žvalgymo darbai gali padaryti žalos aplinkai, pavyzdžiui, užteršti grunte esančio gruntinio vandens išteklius, investuotojas iš Lietuvos pasitraukė.

Šiandien Lietuvos geologai skalūno dujas tiria ir renka mokslinę medžiagą besinaudodami jau esančiais, anksčiau padarytais gręžiniais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas pabrėžia, kad drausti bet kokią ekonominę veiklą šalyje yra neprotinga.

„Kažkada anksčiau jau juokavau, kad, kas būtų, jeigu Lietuvoje būtų rasta aukso ir deimantų. Greičiausiai nebūtų nieko, nes kažkas uždraustų juos išgavinėti. Ši nuostata, kad reikia apskritai uždrausti net tyrinėjimus, ji gimė Seime, neįvertinus draudimo pagrįstumo, be konsultacijų. Dabartinėms technologijomis, dabartinėmis naftos kainomis ir su dabartiniu suvokimu, kiek ir ko ten gelmėse yra, galbūt šiandien tai nėra apsimokantis verslo projektas. Bet palaukime, pareis dešimt metų, pasikeis technologija, bus kitos galimybės, o mes būsime ne tik išgavimą, bet ir tyrinėjimus šioje srityje uždraudę. Situacijos keičiasi, o sau uždrausti tokį dalyką yra visiškai neprotinga“, – tikino Ž. Šilėnas.

Valstiečių pažadas rinkėjams

Kad susidomėjimo Lietuvos skalūninių dujų ištekliais šiandien nėra, pripažįsta ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pataisų iniciatorius Kęstutis Mažeika. Tačiau uždrausti skalūnų išgavimą hidrauliniu uolienų ardymo būdų, „valstiečių“ frakcijos nario nuomone, verta ateičiai. Be to, tai buvęs šios politinės partijos pažadas rinkėjams.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pataisų iniciatorius Kęstutis Mažeika./ BNS nuotrauka

„2014–2015 m. mes tikrai dažnai kėlėme tuos klausimus ir buvo rinkti parašai prieš skalūnų gavybą. Todėl mes taip ir elgiamės. Šiandien mes neturime investuotojo, rytoj galbūt mes jį turėtume. Jeigu šiandien mes kalbame, kad tai yra brangus procesas, prisiminkime 2012 metus. Tada buvo labai optimistiškai kalbama, ministras Valentinas Mazuronis važiavo į Ameriką pažiūrėti, kaip skalūnų gavyba vyksta ir grįžęs pasakojo, kad čia viskas labai gražu ir gerai ir kaip mes artimoje ateityje išgavinėsime skalūnus ir naudosime savo gautus išteklius. Nesena istorija ir reikia jos nepamiršti. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad nesukelti papildomų įtampų bendruomenėse, manau, kad toks sprendimas yra pakankamai logiškas“, – tikino valstiečių frakcijos narys K. Mažeika.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas tikina, kad Lietuvos energetikos strateginė kryptis brėžiama link atsinaujinančios energetikos, kurios poveikis aplinkai gerokai mažesnis.

K. Mažeikos argumentas, kad sprendimas drausti priimamas kaip rinkėjams duoto pažado įgyvendinimas, Ž. Šilėnui atėmė amą.

„Tai ponas Mažeika, tikriausiai rinkėjams žadėjo ir korupciją šalyje išnaikinti, arba kad politikai dirbs žmonėms, tačiau kol kas aš to nematau. Čia yra pats vaikiškiausias paaiškinimas“, – nuomone dalijosi Laisvosios rinkos instituto direktorius.

Tuo metu Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas raštu kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną prašydami pakartotinai iš Vyriausybės gauti Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projekto vertinimą.

„Esame įsitikinę, kad ši nuostata (draudimas – red. past.) yra nepagrįsta ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos energetinio ir nacionalinio saugumo interesams, nes siūlymas uždrausti naudoti hidraulinio ardymo metodą, naudojamą naudingų išteklių paieškai ir gavybai, reikštų visišką skalūnų dujų ir naftos žvalgymo ir gavybos draudimą Lietuvoje“, – teigia autoriai.

Pasak L. Kasčiūno, panašūs apribojimai Europoje yra Rusijai naudingo lobizmo pasekmė.