Moko Agnę Širinskienę: tartis reikia ne per spaudą
Ga­li­mą ne­tei­sė­tą įta­ką po­li­ti­niams pro­ce­sams ti­rian­čiai „vals­tie­tės“ Ag­nės Ši­rins­kie­nės va­do­vau­ja­mai lai­ki­na­jai ko­mi­si­jai nė­ra bū­ti­ny­bės nau­do­tis vi­sa Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) su­kaup­ta me­džia­ga, sa­ko Vy­riau­sy­bės va­do­vas.

„Jeigu yra naujas tyrimas, manau, kad jis turėtų prasidėti nuo panašaus proceso, koks buvo tame komitete, tai yra sėsti su informacijos teikėjais, apsitarti, kokia informacija yra reikalinga, kokia gali būti pateikta, ir nemanau, kad yra būtinybė naudotis buvusio komiteto sukaupta medžiaga, kadangi ten buvo kiti klausimai suformuluoti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Saulius Skvernelis, komentuodamas NSGK atsisakymą pateikti duomenis A. Širinskienės komisijai.

„Formaliai to dalijimosi daryti prasmės nematau“, – pridūrė premjeras.

Jo teigimu, visą reikalingą medžiagą laikinoji tyrimo komisija turėtų gauti iš specialiųjų tarnybų ir institucijų.

„(...) komiteto pirmininkė, manau, kad tą informaciją, kuri reikalinga, nepažeidžiant jokiu būdu nei mūsų įstatymų, nei įsipareigojimų specialiųjų tarnybų vadovams ir visai sistemai, kad tikrai nebus traukiami į politiką – čia esminis dalykas, ko tikrai negalima padaryti – bet informacija, kuri reikalinga atsakant į konkrečius klausimus, kurie iškelti, jie bus gauti tiesiogiai“, – tvirtino S. Skvernelis.

Kita vertus, premjeras pabrėžė, kad nė vieno komiteto pirmininkas negali „savintis kokių nors tarnybų“ ar turėti monopoliją vykdyti parlamentinę kontrolę. Jis ragino komitetų vadovus susėsti ir tarpusavyje, o ne per spaudą išsiaiškinti problemas.

A. Širinskienės vadovaujama komisija spalio 29 dieną kreipėsi į NSGK, teigdama, kad „parlamentinio tyrimo metu iškilo poreikis susipažinti su visa vieša, nevieša ir įslaptinta informacija, kuria disponavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, atlikdamas savo parlamentinį tyrimą.

Prašyta pagal galimybes kuo skubiau pateikti visų neviešų ir įslaptintų tyrimo metu iš įvairių institucijų, tarnybų užklaustų dokumentų sąrašą, kuriame būtų nurodyti pateikusių institucijų pavadinimai, dokumentų datos, registracijų numeriai, dokumentų pavadinimai ir slaptumo žymos.

Trečiadienį NSGK nutarė A. Širinskienės komisijai jokių duomenų nesuteikti. Už tai balsavo praktiškai visi posėdyje dalyvavę komiteto nariai, tarp jų ir komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas, išskyrus „valstietį“ Dainių Gaižauską.

„Spekuliacijai specialiųjų tarnybų veikla reikia užkirsti kelią, ir tai padaryti mūsų komitete“, – teigė konservatorius Arvydas Anušauskas.

Anot jo, akivaizdu, kad naujas tyrimas nukreiptas susidoroti su politiniais oponentais.

A. Širinskienės komisijai pavesta aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

A. Širinskienė siūlo tyrimą išplėsti nuo 2008 iki 2018 metų, įtraukiant ir konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų, taip pat pridėti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.

Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną „tvarkietį“, liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.

Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.

Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas NSGK tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad jį reikia tęsti.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.