Mirė disidentas J. A. Flikaitis
Juo­zas Ar­tū­ras Fli­kai­tis gi­mė 1933 m. rug­sė­jo 18 d. Ku­dir­kos Nau­mies­ty­je, Ša­kių aps­kri­ty­je. Mo­kė­si Ku­dir­kos Nau­mies­čio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

1950 m. pa­va­sa­rį ta­po pog­rin­di­nės an­ti­so­vie­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Lais­vės Var­pas“ na­riu ir įsi­jun­gė į pog­rin­di­nę an­tio­ku­pa­ci­nę veik­lą. Da­vęs prie­sai­ką, pla­ti­no drau­džia­mą li­te­ra­tū­rą, at­si­šau­ki­mus, ra­gi­nan­čius ko­vo­ti prieš oku­pa­ci­ją, rin­ko in­for­ma­ci­nes ži­nias, Va­sa­rio 16-osios pro­ga iš­kė­lė tau­ti­nę vė­lia­vą, į or­ga­ni­za­ci­ją ver­ba­vo nau­jus na­rius. Mo­kyk­lo­je įkū­rė an­ti­so­vie­ti­nę gru­pę. Įsi­gi­ję ra­šo­mą­ją ma­ši­nė­lę, gru­pės na­riai dau­gi­no ir pla­ti­no at­si­šau­ki­mus, an­ti­so­vie­ti­nius straips­nius. MGB ra­dus at­si­šau­ki­mą ir at­li­kus pirš­tų ants­pau­dų, pėd­sa­kų ir vie­tos eks­per­ti­zę, J. A. Fli­kai­tis 1951 m. lie­pos 22 d. su bend­ra­žy­giu su­im­tas. Ap­kal­tin­tas an­ti­so­vie­ti­nės pog­rin­di­nės or­ga­ni­za­ci­jos mo­kyk­lo­je įkū­ri­mu, at­si­šau­ki­mų spaus­di­ni­mu ir pla­ti­ni­mu. LSSR Kau­no sri­ties teis­mo bau­džia­mų­jų by­lų ko­le­gi­jos pa­gal RSFSR bau­džia­mo­jo ko­dek­so 58–10 str. I d., 58–11 str. J. A. Fli­kai­tis nu­teis­tas 10 m. la­ge­rio. Ka­lė­jo Sverd­lovs­ko sri­ty­je. 1956 m. baus­mės lai­kas su­ma­žin­tas iki 7 m.

Grį­žęs į Lie­tu­vą, J. A. Fli­kai­tis bai­gė tech­ni­kos mo­kyk­lą. Po il­gų ir su­nkių pa­stan­gų įsto­jo į Vil­niaus sta­ty­bos in­ži­ne­ri­nio ins­ti­tu­to va­ka­ri­nį sky­rių, ku­rį bai­gė 1971 m. Dir­bo pro­fe­si­nė­je-tech­ni­kos mo­kyk­lo­je, ta­čiau KGB įsi­ki­šus, tu­rė­jo iš­ei­ti iš dar­bo. Yra dir­bęs Ter­moi­zo­lia­ci­jos ins­ti­tu­te ener­ge­ti­ku. Tuo pa­čiu me­tu tę­sė re­zis­ten­ci­nę veik­lą – pla­ti­no Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ką, pog­rin­džio spau­dos lei­di­nius „Al­ma Ma­ter“, „Rū­pin­to­jė­lį“, „Var­pą“, „Auš­rą“.

Ak­ty­viai da­ly­va­vo Lie­tu­vos Są­jū­džio, Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių bend­ri­jos veik­lo­je. 1992 m. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu pa­skir­tas Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių rė­mi­mo fon­do val­dy­bos se­kre­to­riu­mi. Nuo 1996 m. – Sei­mo ener­ge­ti­kos vi­suo­me­ni­nio ko­mi­te­to na­rys. 1997 m. lap­kri­čio 11 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tas Pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­vių (re­zis­ten­tų) tei­sių ko­mi­si­jos na­riu, ku­riuo bu­vo iki mir­ties. 1996 m. pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­vių, po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių jung­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos iš­rink­tas į or­ga­ni­za­ci­nį ko­mi­te­tą tarp­tau­ti­niam vi­suo­me­ni­niam ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mams įver­tin­ti tri­bu­no­lui par­eng­ti, bu­vo 2000 m. Vil­niu­je su­reng­to tri­bu­no­lo or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

1999 m. J. A. Fli­kai­čiui pri­pa­žin­tas Lais­vės ko­vų da­ly­vio tei­si­nis sta­tu­sas.

Yra dir­bęs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me pa­ta­rė­ju, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tre vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu. Pa­sku­ti­niais me­tais ėjo Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių są­jun­gos pir­mi­nin­ko par­ei­gas, bu­vo Vi­suo­me­ni­nės ta­ry­bos prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niams re­ži­mams da­ly­vių ir nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų tei­sių ir rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­riu.

2007 m. ap­do­va­no­tas Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu.

Mi­rė 2016 m. lap­kri­čio 16 d.

Jį pri­si­me­na­me kaip par­ei­gos, duo­to ir iš­te­sė­to žo­džio bei aukš­tos kul­tū­ros žmo­gų, ku­riuo vi­suo­met ga­lė­ta pa­sik­liau­ti. Di­džiuo­ja­mės ga­lė­ję pa­žin­ti šią iš­ki­lią ir gar­bin­gą as­me­ny­bę.

Pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­vių (re­zis­ten­tų) tei­sių komisija