Ministras: pareigūnų gatvėse turi būti daugiau
Rea­guo­jant į iš­puo­lius Par­yžiu­je ir Briu­se­ly­je, Lie­tu­vos gat­vė­se tu­ri at­si­ras­ti dau­giau vie­šą­ją tvar­ką už­ti­kri­nan­čių par­ei­gū­nų, sa­ko nau­ja­sis vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras To­mas Ži­lins­kas.

„Vi­suo­me­nė no­ri ma­ty­ti kuo dau­giau par­ei­gū­nų gat­vė­se ir kad ma­to­mu­mas jų bū­tų di­des­nis. Iš tie­sų, aš ma­nau, kad ma­žin­ti par­ei­gū­nų skai­čių yra ne­tin­ka­mas mo­men­tas, (...) ypač po įvy­kių Par­yžiu­je ir Briu­se­ly­je. Rei­kia žiū­rė­ti vi­di­nius re­zer­vus ir per­žiū­rė­ti ka­bi­ne­ti­nių dar­buo­to­jų skai­čių ir jų vyk­do­mas funk­ci­jas, ir ga­lė­tu­me iš ka­bi­ne­tų dau­giau iš­ves­ti par­ei­gū­nų į gat­ves“, – in­ter­viu BNS sa­kė pra­ėju­sią sa­vai­tę Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vo par­ei­gas pra­dė­jęs ei­ti T.Ži­lins­kas.

Anks­čiau tvir­ti­nęs, jog ne­da­ly­vaus ar­tė­jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se, T.Ži­lins­kas in­ter­viu sa­kė, kad tai – „svars­ty­ti­nas va­rian­tas“, ta­čiau mąs­ty­ti apie tai dar per anks­ti.

– Tai pir­mas jū­sų po­li­ti­nis pos­tas. Ar tai reiš­kia, kad su­ka­te į po­li­ti­ką? Da­ly­vau­si­te Sei­mo rin­ki­muo­se?

– Kol kas aš pa­sa­ky­čiau taip, kad dar per anks­ti šiek tiek kal­bė­ti. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti griež­tai nei ne, nei taip. Vi­sų pir­ma, ma­ne pa­kvie­tė va­do­vai ir par­odė pa­si­ti­kė­ji­mą kaip pro­fe­sio­na­lu, kaip dir­ban­čiu šio­je sis­te­mo­je, ir, kaip mi­nė­jau, man yra su­for­mu­luo­tos pro­fe­sio­na­lios už­duo­tys. Lai­kas par­odys, bet va­rian­tas svars­ty­ti­nas.

– Jei­gu da­ly­vau­tu­mė­te, tai kaip sa­va­ran­kiš­kas kan­di­da­tas, ar gal­vo­ja­te apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­ja?

– Esu ne­par­ti­nis mi­nis­tras (...) ir no­rė­čiau kol kas iš­lik­ti ne­par­ti­niu.

– Kal­bant apie jū­sų pa­sky­ri­mo ap­lin­ky­bes, ko­kiais ar­gu­men­tais „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas įkal­bė­jo jus bū­ti mi­nis­tru, li­kus pu­sei me­tų iki rin­ki­mų?

– Par­ti­jos pir­mi­nin­kas ma­ne tie­siog pa­žįs­ta kaip eks­per­tą ir vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ties spe­cia­lis­tą ir bū­tent aš ma­nau, kad tos ma­no ir yra stip­rio­sios sa­vy­bės, kad esu sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas. O ki­tas da­ly­kas, aš taip su­pra­tau, kad bu­vo ieš­ko­ma ne­par­ti­nio kan­di­da­to, taip kad ati­ti­kau tuos pa­grin­di­nius rei­ka­la­vi­mus ir, ma­tyt, to­dėl ir bu­vo ma­no kan­di­da­tū­ra pa­teik­ta.

– O ko­dėl jūs pats su­ti­ko­te? Juk žings­nis į po­li­ti­nį pos­tą, ypač pir­mą­jį, tu­rė­tų bū­ti ap­gal­vo­tas, pa­sver­tas. Tai ko­kie bu­vo tie R.Pa­kso ir jū­sų ar­gu­men­tai, ku­rie jus pa­ska­ti­no užim­ti tą po­li­ti­nį pos­tą?

– Na, iš­šū­kių aš ne­ven­giu ir at­sa­ko­my­bės tuo la­biau, dir­bu vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ty­je dau­giau nei 20 me­tų ir ma­tau tam ti­krus klau­si­mus, ku­riuos rei­kė­tų spręs­ti, ir, ma­nau, kad ga­lė­čiau to­je sri­ty­je ti­krai pa­siek­ti tam ti­krų ge­rų re­zul­ta­tų. Tai yra la­biau iš­šū­kis sau, no­ras pa­da­ry­ti kaž­ką mū­sų gy­ven­to­jams, ti­krai ge­ro, ma­to­mo, ap­čiuo­pia­mo, ir kar­tu mū­sų vals­ty­bei. Ti­krai tas no­ras iš­mė­gin­ti, pa­siek­ti ir rea­li­zuo­ti sa­vo idė­jas.

– „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ pir­mi­nin­kas R.Pa­ksas BNS ne­atsk­lei­dė, iš kur jus pa­žįs­ta. Gal­būt jūs ga­lė­tu­mė­te?

– Ne­tu­riu ką slėp­ti, iš tie­sų su par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pir­mi­nin­ku su­si­pa­ži­no­me spręs­da­mi dar­bi­nius klau­si­mus ir bū­tent svars­ty­da­mi Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­tą. Kai rei­kė­jo ieš­ko­ti pla­taus po­li­ti­nio pri­ta­ri­mo šiam įsta­ty­mui, bu­vo šis klau­si­mas iš­kel­tas ir val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ta­ry­bo­je, te­ko man rink­ti me­džia­gą, te­ko kal­bė­ti ne su vie­nu po­li­ti­ku, ta­da mes su­si­pa­ži­no­me ir su par­ti­jos pir­mi­nin­ku.

– Kal­bant apie idė­jas, jūs mi­nė­jo­te pra­ėju­sią sa­vai­tę, kad kiek­vie­no­je Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­mo­je sri­ty­je iš­skir­si­te po vie­ną iš­šū­kį, ku­rį mė­gin­si­te įgy­ven­din­ti. Tai ar jau tu­ri­te juos?

– Na, kaip mi­nė­jau, apie kon­kre­čius dar­bus dar ne­no­rė­čiau kal­bė­ti, nes no­riu dar ap­tar­ti su sa­vo ko­man­da, ku­rią su­for­muo­siu, nes lai­kau­si pri­nci­po, kad vie­nas lau­ke ne ka­rys ir vie­nas nie­ko ne­pa­da­ry­si, o ko­man­di­nis dar­bas pa­de­da pa­siek­ti kon­kre­čių re­zul­ta­tų. Bet tam ti­kros kryp­tys, jos yra pa­kan­ka­mai aiš­kios.

Vi­sų pir­ma, tai yra to­li­mes­nis, nuo­sek­lus Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos vyk­dy­mas. Ką aš ma­tau, ko dar ne­pa­si­se­kė pa­siek­ti, tai yra Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­jė­gu­mų in­teg­ra­vi­mo į Bend­rą­jį pa­gal­bos cen­trą. Čia aš ti­krai ti­kiuo­si su tai­po­gi ne­se­niai pa­skir­tu svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tru ras­ti tą bend­rą spren­di­mą. Ki­tas da­ly­kas, iš tie­sų ža­du to­liau tęs­ti vi­sas pert­var­kas po­li­ci­jo­je, tik, kaip mi­nė­jau, jos ne­tu­ri bū­ti sku­bo­tos, jos tu­ri bū­ti ap­tar­tos su vi­sais, tiek su par­ei­gū­nų bend­ruo­me­ne, tiek su so­cia­li­niais par­tne­riais. Tu­ri bū­ti tų klau­si­mų ne­išsp­ręs­tų kuo ma­žiau.

Ki­tas da­ly­kas, vi­suo­me­nė no­ri ma­ty­ti kuo dau­giau par­ei­gū­nų gat­vė­se ir kad ma­to­mu­mas jų bū­tų di­des­nis. Iš tie­sų, aš ma­nau, kad ma­žin­ti par­ei­gū­nų skai­čių yra ne­tin­ka­mas mo­men­tas, (...) ypač po įvy­kių Par­yžiu­je ir Briu­se­ly­je. Rei­kia žiū­rė­ti vi­di­nius re­zer­vus ir per­žiū­rė­ti ka­bi­ne­ti­nių dar­buo­to­jų skai­čių ir jų vyk­do­mas funk­ci­jas, ir ga­lė­tu­me iš ka­bi­ne­tų dau­giau iš­ves­ti par­ei­gū­nų į gat­ves.

Ki­tos sri­tys. (...) Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras kar­tu yra ir spor­to mi­nis­tras Lie­tu­vo­je, tai ti­krai ne­ma­žai su­si­lau­kiau klau­si­mų per šias ke­lias die­nas apie ga­li­mas pert­var­kas šio­je sri­ty­je, nes yra ren­gia­mas Spor­to įsta­ty­mo pro­jek­tas ir daug ky­la klau­si­mų dėl spor­to fi­nan­sa­vi­mo. Ti­krai ža­du ar­ti­miau­siu me­tu pa­si­gi­lin­ti į šią sri­tį ir tai bus, ma­tyt, vie­na iš kryp­čių, kur ti­kiuo­si pa­siek­ti per­mai­nų ir lū­žių.

Kaip jau mi­nė­jau, ir prem­je­ras vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­sa­kė, ir su­si­ti­ki­me su Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja bu­vo iš­kel­tas klau­si­mas dėl re­gio­ni­nės po­li­ti­kos. Čia aš pa­si­sa­kau už Eu­ro­pos Są­jun­gos ski­ria­mų lė­šų skaid­rų skirs­ty­mą, ti­krai ža­du ne­pa­si­duo­ti par­ti­jų spau­di­mui, kad kaž­kur rei­kia tas lė­šas skir­ti į vie­ną ar ki­tą re­gio­ną.

Ir, aiš­ku, no­rė­tų­si lū­žį pa­siek­ti ir Vals­ty­bės tar­ny­bos sri­ty­je, nes, kiek ži­nau, Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo nau­ja re­dak­ci­ja kol kas įstri­go Sei­me. Tai aš tie­siog ti­kiuo­si kal­bė­ti ir su Sei­mo na­riais, ir su ati­tin­ka­mais ko­mi­te­tais, kad mes bent jau nu­sis­ta­ty­tu­mė­me kryp­tis, kur mes ga­li­me su­si­tar­ti, ir kad tas dar­bas ju­dė­tų į prie­kį. Jei­gu vals­ty­bė­je mes da­bar kal­ba­me apie so­cia­li­nio mo­de­lio pa­ke­tą, tai aš ma­nau, kad vals­ty­bės tar­ny­bo­je taip pat rei­kia per­mai­nų. Rei­kia da­ry­ti pri­ėmi­mą į vals­ty­bės tar­ny­bą pa­pras­tes­nį, kad grei­čiau ga­lė­tu­mė­me rei­kia­mą spe­cia­lis­tą pri­im­ti į dar­bą, ug­dy­ti jo kom­pe­ten­ci­jas, tai­po­gi ir va­do­vų.

– Šian­dien daug kal­ba­ma apie vie­šą­jį sau­gu­mą, tiek tu­rint ome­ny­je hib­ri­di­nio ka­ro grės­mes, tiek te­ro­riz­mo grės­mės kon­teks­tą, nors jo grės­mės ly­gis Lie­tu­vo­je ne­bu­vo pa­kel­tas po Briu­se­lio iš­puo­lių. Gal ga­lė­tu­mė­te kon­kre­čiau de­ta­li­zuo­ti vie­šo­jo sau­gu­mo prob­le­ma­ti­ką, ko­kią jūs ją įžvel­gia­te?

– Iš­šū­kių yra iš tie­sų ne­ma­žai ir tai yra gy­vas, nuo­lat kin­tan­tis da­ly­kas. Te­ro­ro ta pa­ti grės­mė mū­sų vals­ty­bė­je, ji nė­ra aukš­ta, bet aš ma­nau, kad dė­me­sį rei­kia skir­ti čia ati­tin­ka­mą ir vi­sa­da bū­ti pa­si­ruo­šus. (...) Čia aš ma­tau ti­krai glau­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su žval­gy­bos ir kontrž­val­gy­bos pa­da­li­niais. Taip pat vi­sai ne­se­niai bu­vo pa­si­ra­šy­tas vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro įsa­ky­mas dėl vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos įstai­gų tar­pu­sa­vio są­vei­kos, tai yra tarp sta­tu­ti­nių tar­ny­bų, kad veiks­mai bū­tų koor­di­nuo­ja­mi ir bent tarp mū­sų tar­ny­bų ne­bū­tų su­maiš­ties.

Taip pat, kaip mi­nė­jau, dėl Bend­ro­jo pa­gal­bos cen­tro ir Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­jė­gu­mų val­dy­mo. Aš ma­nau, kad ti­krai nė­ra nor­ma­li si­tua­ci­ja, kai įsta­ty­mas vei­kia 10 me­tų ir tas da­ly­kas yra ne­sut­var­ky­tas.

Ki­tas ma­ne ne­ra­mi­nan­tis da­ly­kas, tai yra sa­va­lai­kė gais­rų pre­ven­ci­ja, ir ypa­tin­gai gy­ve­na­mų­jų būs­tų sri­ty­je. Čia tu­rė­tu­mė­me žy­miai dau­giau pa­stan­gų įdė­ti. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas ti­krai tu­rė­tų skir­ti di­des­nį dė­me­sį bū­tent prieš­gais­ri­nei sau­gai gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se.

– Po to, kai įvy­ko te­ro­ro iš­puo­liai Par­yžiu­je, po­li­ci­nin­kams bu­vo iš­da­lin­ti „Ka­laš­ni­kov“ au­to­ma­tai. Bu­vo ne vie­nas at­ve­jis, kai po­li­ci­jos par­ei­gū­nai ne­tin­ka­mai el­gė­si su iš­duo­tu gink­lu. Ar tai ne­ro­do sis­te­mi­nių prob­le­mų, ar par­ei­gū­nai Lie­tu­vo­je mo­ka elg­tis su gink­lu?

– Sis­te­mi­nių ne, aš tai trak­tuo­čiau kaip pa­vie­nius at­ve­jus. Bet ne­svar­bu, ar po­li­ci­jos par­ei­gū­nai su au­to­ma­tais pa­tru­liuo­ja gat­vė­se, ar be au­to­ma­tų, svar­biau­sia, kad mū­sų par­ei­gū­nai ži­no­tų, ką da­ry­ti ir kaip elg­tis ati­tin­ka­mo­je si­tua­ci­jo­je. Tai yra ati­tin­ka­mas ins­truk­ta­vi­mas, ati­tin­ka­mos ži­nios, ir aš ma­nau, kad tą klau­si­mą ap­tar­siu su mū­sų vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos sta­tu­ti­nių įstai­gų va­do­vais, kad skir­tų ati­tin­ka­mą dė­me­sį, o ne tam, kad iš­da­vus gink­lą mes ne­va jau­si­mės sau­giau.

– Ko­kio­je sta­di­jo­je šiuo me­tu yra po­li­ci­jos re­for­ma, ka­da ji bus pa­baig­ta ir ar esa­te pa­ten­kin­tas jos ei­ga?

– Da­bar ti­krai, at­sip­ra­šau, ne­ga­lė­čiau ti­krai la­bai smul­kiai at­sa­ky­ti, nes dirb­da­mas anks­tes­nė­je par­ei­gy­bė­je tur­būt gau­da­vau ne vi­są in­for­ma­ci­ją. Kaip aš kal­bė­jau, rei­kia už­baig­ti tą vyk­do­mą re­for­mą dėl pa­jė­gų val­dy­mo po­li­ci­jo­je. (...)

Ki­tas da­ly­kas, ką aš ža­du ap­tar­ti su po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­niu ko­mi­sa­ru, tai tam ti­krų ko­mi­sa­ria­tų už­da­ry­mo klau­si­mus, nes vie­ną at­ve­jį gir­dė­jau, kad jei­gu kaž­kas vyks­ta Šir­vin­to­se ar Šir­vin­tų ra­jo­ne, skam­bi­nan­tis gy­ven­to­jas pri­sis­kam­bi­na Vil­niaus aps­kri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jui. Siek­siu su­ži­no­ti vi­są rea­lią si­tua­ci­ją. Ki­tas da­ly­kas, man dir­bant dar anks­tes­nė­se par­ei­go­se, ga­vau ne­ma­žai nu­sis­kun­di­mų iš pro­fe­si­nių są­jun­gų, kad ne­va ei­li­niams par­ei­gū­nams no­ri­ma pa­ves­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Tai iš tie­sų no­riu gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos, kas tu­ri­ma ome­ny­je ir ką no­ri­ma pa­da­ry­ti, to­dėl ne­si­ryž­tu kol kas dar ver­tin­ti, ar tai yra blo­gai, ar ge­rai.

Taip kad, aš ma­nau, ar­ti­miau­siu me­tu ga­vus dau­giau in­for­ma­ci­jos, ta­da ir ma­ty­si­me, kiek mes to­liau ga­li­me stum­tis į prie­kį.

– Kal­bant apie Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos re­for­mą, ar­tė­ja jos bai­gia­mo­ji sta­di­ja – ge­gu­žės 1 die­ną ke­lios VSAT pa­val­džios įstai­gos bus reor­ga­ni­zuo­ja­mos, joms tam­pant tar­ny­bos struk­tū­ri­niais pa­da­li­niais. Ki­tais me­tais taip tu­rė­tų nu­tik­ti su li­ku­sio­mis pa­val­džio­mis įstai­go­mis. Ar jūs pa­lai­ko­te šią re­for­mą? Kai ku­rių po­li­ti­kų ir vals­ty­bės va­do­vė Da­lios Gry­baus­kai­tė ra­gi­no pri­stab­dy­ti šias pert­var­kas at­siž­vel­giant į tai, kad Lie­tu­vo­je ga­li pri­trūk­ti pa­sie­nie­čių pa­jė­gu­mų su­si­dū­rus su mig­ra­ci­jos iš­šū­kiais?

– Da­bar vyks­tan­čios pert­var­kos, jos ne­įta­kos la­bai svar­biai VSAT dar­bo, nes min­tis ir idė­ja yra pe­rei­ti prie vie­no ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­so, kad bū­tų kuo ma­žiau tų ju­ri­di­nių as­me­nų. Tai čia lie­čia val­dy­mo ir ad­mi­nis­tra­vi­mo da­lį. Tos pra­kti­nės, tak­ti­nės da­lies tai ne­lie­čia ir aš ti­krai pa­ti­ki­nu, kad bus pa­da­ry­ta vis­kas, kad mū­sų tiek iš­orės sie­nų sau­gu­mas bū­tų už­ti­krin­tas, tiek ati­tin­ka­mos prie­mo­nės bū­tų už­ti­krin­tos prie Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­di­nių sie­nų.

– Kal­bant apie mig­ra­ci­ją, jau prieš ku­rį lai­ką įsi­ga­lio­jo ES ir Tur­ki­jos su­tar­tis dėl mig­ran­tų iš Grai­ki­jos grą­ži­ni­mo į Tur­ki­ją. Pa­sku­ti­niai duo­me­nys ro­do, kad mig­ran­tų srau­tas iš Grai­ki­jos į Tur­ki­ją iš ti­krų­jų su­sto­jo iki ke­lių de­šim­čių mig­ran­tų per die­ną, pa­ly­gi­nus su šim­tais ir tūks­tan­čiais, ku­rie bu­vo anks­čiau. Ar tai reiš­kia, kad spren­di­mai val­dant mig­ra­ci­jos kri­zę Eu­ro­po­je pa­si­tei­si­no?

– Dar su­nku kal­bė­ti, per trum­pas lai­ko­tar­pis, kai ga­lio­ja ES ir Tur­ki­jos read­mi­si­jos su­tar­tis. Rei­kė­tų, ma­tyt, šiek tiek lai­ko įver­tin­ti... Aš ti­krai džiaug­čiau­si, jei­gu iš ti­krų­jų pa­vy­ko su­val­dy­ti tuos mig­ra­ci­jos srau­tus, bet ma­to­me in­for­ma­ci­ją, kad ga­li at­si­ver­ti ki­ti al­ter­na­ty­vūs ke­liai per Juo­dą­ją jū­rą, Ukrai­ną į Len­ki­ją ar­ba per Ru­si­ją į Bal­ti­jos ir Skan­di­na­vi­jos ša­lis. Vis­kam tu­ri­me bū­ti pa­si­ruo­šę, o lai­kas par­odys, ar ti­krai mes su­val­dė­me tuos srau­tus, ar ne. O nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją aš gau­siu šį tre­čia­die­nį, kai vyk­siu į ES vi­daus rei­ka­lų ir tei­sin­gu­mo mi­nis­trų su­si­ti­ki­mą.

– Kal­bant ki­ta te­ma, ar Bend­ro­jo pa­gal­bos cen­tro ir Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos in­for­ma­ci­nių sis­te­mų su­de­ri­ni­mas yra baig­tas? Ka­da vi­siš­kai ne­liks Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dis­pe­če­ri­nių ir jos dis­pe­če­riai pe­reis į Bend­rą­jį pa­gal­bos cen­trą?

– Da­bar, aiš­ku, su­nku pa­sa­ky­ti, tas jau tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­ta, nes Vi­daus rei­ka­lų ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trų yra pa­tvir­tin­tas prie­mo­nių pla­nas. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad ne vi­sus na­mų dar­bus pa­da­rė Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, tad, kaip mi­nė­jau, ruo­šiuo­si ar­ti­miau­siu me­tu su svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tru vi­są šią si­tua­ci­ją ap­tar­ti ir ta­da ma­ty­si­me, ka­da ga­lė­tu­me čia pa­siek­ti pa­žan­gos.

– Ar jūs ma­to­te ga­li­my­bę grei­tai vi­sa tai iš­spręs­ti?

– Aš ti­krai ma­nau, kad per šią ka­den­ci­ją mes ga­li­me su­spė­ti.

– Ne vie­na par­ei­gū­nų pro­fe­si­nė są­jun­ga gy­rė pa­si­trau­kian­tį S.Skver­ne­lį ir kri­ti­ka­vo jus už ne­veik­lu­mą. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius jau spė­jo par­eikš­ti, kad šios prof­są­jun­gos po­li­ti­kuo­ja, o ką ma­no­te jūs? Ar pa­vyks su prof­są­jun­go­mis su­si­kal­bė­ti?

– Prof­są­jun­gų lū­kes­čiai yra ge­rai, bet kvie­čiu ti­krai ne­sto­vė­ti ša­lia ir ne­žiū­rė­ti, ka­da nau­ja­sis vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras su­klups. Kvie­čiu dar kar­tą ir ar­ti­miau­siu me­tu pa­kvie­siu so­cia­li­nius par­tne­rius su­si­tik­ti, pri­sis­ta­ty­siu ir ap­tar­si­me dar­bus, ku­riuos mes ga­lė­tu­mė­me nu­veik­ti mū­sų par­ei­gū­nų bend­ruo­me­nei.

– Kai ku­rios prof­są­jun­gos kri­ti­ka­vo, kad bū­tent jū­sų stal­čiu­je il­gus me­tus gu­lė­jo Vi­daus rei­ka­lų tar­ny­bos sta­tu­tas, už­ti­kri­nan­tis ge­res­nis są­ly­gas sta­tu­ti­niams par­ei­gū­nams.

– Ti­krai no­riu pa­tai­sy­ti ir pa­sa­ky­ti vi­suo­me­nei, kad sta­tu­to pro­jek­tas stal­čiu­je pas ma­ne ne­gu­lė­jo. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad bū­tent ma­no ir tuo­me­ti­nio ma­no ko­lek­ty­vo dė­ka mes įti­ki­no­me 2011 – 2012 me­tais tuo­me­ti­nius mi­nis­trus, jog rei­kia keis­ti sta­tu­tą, jog jis yra mo­ra­liai pa­se­nęs ir rei­kia pro­ver­žio šio­je sri­ty­je, to­dėl mes, kad bū­tų grei­čiau, Sei­mui pa­siū­lė­me su­da­ry­ti dar­bo gru­pę ir ji bu­vo su­da­ry­ta, jai va­do­va­vo Sei­mo na­rys Sta­sys Šed­ba­ras. Mes ak­ty­viai da­ly­va­vo­me to­je dar­bo gru­pė­je, tei­kė­me sa­vo pa­siū­ly­mus, ra­šė­me ati­tin­ka­mas sta­tu­to da­lis ir vė­liau įdė­jo­me mil­ži­niš­kas pa­stan­gas, kal­bant su po­li­ti­kais, ko­dėl jis rei­ka­lin­gas, ir ku­rios da­lys yra la­biau­siai rei­ka­lin­gos, kad rei­ka­lin­ga at­ski­ra dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­ma, mo­ty­va­ci­nė sis­te­ma. Ir aš ti­krai džiau­giuo­si, kad jis bu­vo pri­im­tas ir jau vi­siš­kai ne­se­niai už­baig­tas pro­ce­sas vi­sų poįs­ta­ty­mi­nių tei­sės ak­tų par­en­gi­mo ir pa­si­ra­šy­mo. Da­bar be­lie­ka įgy­ven­din­ti.

– Tai ar ga­li­te pa­aiš­kin­ti, ko­dėl sta­tu­to pri­ėmi­mas užs­tri­go? Par­eng­tas jis bu­vo jau prieš ke­lis me­tus, o pri­im­tas tik per­nai.

– Tai bu­vo la­bai su­dė­tin­gas ir komp­lek­si­nis klau­si­mas, aiš­ku, jo par­en­gi­mas šiek tiek už­tru­ko, o po to la­biau­siai stri­go fi­nan­si­nės da­lies įgy­ven­di­ni­mas. Tu­rė­jo­me ras­ti komp­ro­mi­są, kiek vals­ty­bė ga­li skir­ti lė­šų sta­tu­tui įgy­ven­din­ti.

– Bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Sau­lius Skver­ne­lis ga­na aki­vaiz­džiai de­mons­tra­vo ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vu Kęs­tu­čiu Ju­ce­vi­čiu­mi, nors vi­di­niai pa­ti­kri­ni­mai ir ne­įro­dė jo ne­pa­ti­ki­mu­mo. Ar jūs pats pa­si­ti­ki­te FNTT va­do­vu?

– Ma­to­te, aš ne­ži­nau, ko­kios prie­žas­tys bu­vo anks­tes­nio mi­nis­tro ir FNTT va­do­vo ne­su­ta­ri­mų, to­dėl ši­to ne­ver­tin­siu nie­kaip ir ne­ko­men­tuo­siu. Šiai die­nai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad su FNTT va­do­vu aš ne­ma­tau jo­kių prob­le­mų dirb­ti.